Vilniaus apygardos teismo nutartis

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Wilbergs Group“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) komisijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimą „Dėl B. D. ir G. D. prašymo“; 2) nagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti atsakovų reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (15 943,26 Eur) sugrąžinimo, išlaidų už eksperto paslaugas (484,00 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (1 700,00 Eur) atlyginimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo (4 000,00 Eur), sumontuotos parketlenčių dalies išmontavimo išlaidų kompensavimo bei patirtų nuostolių (2 100,00 Eur) negautų pajamų forma, negalint mažiausiai 3 mėnesius ilgiau nei planuota išnuomoti savo dabartinio būsto, kompensavimo nepagrįstais; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d. elektroniniu paštu gavo Tarnybos 2024 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 10G- 3153 „Dėl B. D. ir G. D. prašymo“, kuriuo nutarta iš dalies patenkinti vartotojų (atsakovų) reikalavimą, tačiau ieškovė su tokiu nutarimu nesutinka. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. su vartotojais žodžiu susitarė, jog jie nupirks ąžuolines parketlentes, ieškovė parketlentes išklos vartotojams priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas). Ieškovė parketlenčių klojimo darbus pradėjo 2024 m. kovo 5 d., kai patalpose buvo užtikrinta 45 procentų santykinė oro drėgmė. Vartotojai 2024 m. kovo 17 d. el. paštu nurodė, kad jų netenkina darbų kokybė. Ieškovės vertinimu, darbus ji atliko kokybiškai, vadovaudamasi įmonės sukurta instrukcija, tačiau grindų nelygumas galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengto pagrindo, už kurį jie nėra atsakingi. Šalims nesutarus dėl darbų tinkamumo, atsakovai pasitelkė mažąją bendriją (toliau – MB) „Laupetra“, kuri savo išvadoje nurodė, kad dėl nekokybiškų darbų atsakinga ieškovė. Vartotojai 2024 m. balandžio 25 d. pretenzija dėl nekokybiškų darbų trūkumų, sutarties nutraukimo ir kt. kreipėsi į ieškovę, be kita ko, nurodydami, kad nutraukia 2023 m. gruodžio 22 d. su ieškove sudarytą žodinę sutartį po 30 dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos. Vartotojai taip pat reikalavo, kad ieškovė iš jų namo išmontuotų visas ieškovės jau sumontuotas parketlentes ir jas išsigabentų, nepadarydama žalos turtui ir objektą grąžintų į 2024 m. vasario 28 d. padėtį (nors ieškovė parketlentes pradėjo kloti tik 2024 m. kovo 5 d.), bei per 30 dienų terminą atlygintų vartotojų patirtus nuostolius, t. y. grąžintų vartotojams ieškovei sumokėtus 17 943,26 Eur (nors apie 30 procentų parketlenčių, kurias įsigijo vartotojai, nebuvo išklotos, o ir pretenzijų dėl parketlenčių kokybės vartotojai nereiškė), 484,00 Eur už išvadą, 600,00 Eur už teisines paslaugas ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovė, įvertinusi tai, kad vartotojams parketlentės iš esmės patiko ir priekaištų dėl jų kokybės jie nereiškė, tačiau vien dėl to, kad betonas galimai yra nelygus, išklotos parketlentės vizualiai netenkina vartotojų poreikių, ir atsižvelgdama į tai, kad žodžiu vartotojai ir ieškovė susitarė, kad: 1) jie nupirks parketlentes; 2) ieškovė jas išklos, t. y. dėl kitų darbų (įskaitant grindų pagrindo įrengimo ar kt.) vartotojai ir ieškovė nesitarė, 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme į vartotojų pretenziją nurodė, kad su ja nesutinka. Vartotojai kreipėsi į Tarnybą, kuri priėmė ginčijamą nutarimą.

2.2. Ieškovė nurodė, kad Tarnyba nutarimu nusprendė pripažinti pagrįstu vartotojų reikalavimą dalyje dėl 2023 m. gruodžio 22 d. žodinės sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (22 043,26 Eur) sugrąžinimo, nors vartotojai reiškė reikalavimą grąžinti už prekę (paslaugas) sumokėtus 15 943,26 Eur. Ieškovės nuomone, teisė Tarnybai išeiti iš reikalavimo ribų nėra suteikta, o jei tokią teisę Tarnyba ir turėtų, tuomet nutarimas šiuo aspektu yra nepagrįstas ir lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių ir (ar) įrodymų Tarnyba nusprendė vietoj vartotojų prašytų 15 943,26 Eur įpareigoti ieškovę sumokėti 22 043,26 Eur. Be to, ieškovė savo iniciatyva nusprendė pritaikyti vartotojams nuolaidą ir panaikino PVM sąskaitą faktūrą dėl parketlenčių klojimo darbų (ieškovė atsakymu į 2024 m. balandžio 25 d. vartotojų pretenziją juos informavo, kad į jų banko sąskaitą bus pervesta 2 000,00 Eur dydžio suteiktos nuolaidos suma, o vartotojams išrašyta PVM sąskaita faktūra už atliktus parketlenčių klojimo darbus (iš viso 1 450,00 Eur yra anuliuojama), taigi iš viso kaina ieškovės iniciatyva buvo sumažinta net 3 450,00 Eur suma. Tačiau ir šios aplinkybės Tarnyba neįvertino, į ją neatsižvelgė. Be to, Tarnyba nutarimu konstatavo, kad vartotojams iš ieškovės užsakius parketlentes ir jų montavimo darbus, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ieškovės vertinimu, šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Akcentavo, kad parketlenčių kaina yra apie septynis kartus didesnė nei jų montavimo darbai. Be to, vartotojai pretenzijų ir (ar) pastabų parketlentėms ir jų kokybei niekada nereiškė.

2.3. Ieškovės nuomone, vartotojų reikalavimas išmontuoti visas ieškovės jau sumontuotas parketlentes bei jas išsigabenti ir atlyginti vartotojų patirtus nuostolius, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Vartotojai pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą, kadangi dalis parketlenčių naujos ir pagal paskirtį gali būti (pa)naudojamos, o dalis parketlenčių, nors ir buvo išklotos, tačiau savaime nereiškia, kad jos prarado savo savybes ir negali būti naudojamos pagal paskirtį.

3. Ieškovė nesutiko su atsakovų pareikštu priešieškiniu. Iš dalies rėmėsi savo ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad parketlenčių klojimo darbai nebuvo užbaigti, todėl ieškovė teigia neperdavusi darbo rezultato atsakovams ir neatsakinga už nekokybiškus darbus. Mano, kad atsakovai pasirinko neproporcingą teisių gynimo būdą, prašydami grąžinti visą sumą už parketlentes, įskaitant nepaklotas, nors pretenzijų dėl kokybės nebuvo pareikšta. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad parketlentės buvo nekokybiškos ar netinkamos naudojimui. Ieškovė parketlenčių klojimo darbų sąskaitą faktūrą panaikino, taip pat suteikė nuolaidą. Iš ekspertų išvados matyti, kad grindų defektai atsirado dėl nelygaus betono ir drėgmės, už kuriuos ieškovė neatsakinga. Neturtinės žalos reikalavimas vertinamas kaip nepagrįstas, nes trūksta objektyvių įrodymų, kad žala kilo dėl ieškovės veiksmų. Atsakovų reikalavimas dėl negautų pajamų iš buto nuomos atmestas, nes nėra įrodymų, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ginčo su ieškove. Reikalavimas atlyginti išlaidas už parketlenčių išmontavimą laikomas atsakovų pasirinkto elgesio pasekme, už kurią ieškovė neatsakinga.