Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-08-20 · Administracinė byla Nr. eI3-1372-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
eI3-1372-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03860-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Susisiekimo ministerija
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1372-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. V., tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. lapkričio 13 d. pateiktame pareiškime prašo:

Šalies argumentai

1) Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti;

2) Nustatyti, kad atsakovui A. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti)“ paimtą 1,9857 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydis yra 20 970 Eurų.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių – Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino pareiškėją šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų – vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūsų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) atlikti su Rytų–vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu susijusius darbus Seimo nutarimo Nr. XII-381 priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9 – 17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 444) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60– 27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas). Vyriausybės nutarime Nr. 444 numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nurodo, kad Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris – (duomenys neskelbtini).

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 444, pareiškėja 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-2038 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą A. V. apie pradėtą atsakovo nuosavybės teise valdomo 1,9857 ha dydžio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo pačiu nurodo, kad šiuo raštu atsakovui buvo pranešta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos, jo ir jame esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai. Teigia, kad šis raštas atsakovui buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) projektas (toliau – Projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Teigia, kad Kelių direkcijos 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. (16.1)2-311 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovui buvo pranešta apie supažindinimą su parengtu Projektu bei nurodyta, kad pagal pastarojo sprendinius visuomenės poreikiams iš atsakovo numatoma paimti visą Žemės sklypą. Šiuo pranešimu atsakovui taip pat buvo pranešta apie parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, atsakovas šį pranešimą atsiėmė 2019 m. sausio 17 d.

Teigia, kad 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) turto vertintoja A. M.O. (turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataOskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Vertinimo ataskaita), pagal kurią ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo 18 670 Eur.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT įsakymas Nr. 1P135-(1.17 E.) patvirtino Projektą. Pagal Projekto aiškinamojo rašto 1 priedo „Projekto sprendinių lentelė“ 8 punktą, Atsakovui nuosavybės teise priklausęs 1,9857 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), nebuvo padalintas ar pertvarkytas, o numatytas paimti visas.

Vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas – 7,4 - 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 20 970 Eurų, iš jų Žemės sklypo vertė – 18 670,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 2 300 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 3-264 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti) procedūros vykdymo“ Kelių direkcijai pavedė, be kita ko, parengti dokumentus, skirtus žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams informuoti apie NŽT priimtus aktus paimti jų žemės sklypus (dalis) visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ir apie jų pasirašymo tvarką, taip pat organizuoti minėtų aktų pasirašymą.

Kelių direkcija 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (6.1)2-4953 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ pranešė atsakovui, kad NŽT priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Nurodo, kad šiuo raštu atsakovui taip pat buvo pranešta, kad, jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Teigia, kad pranešimas atsakovui įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d.

Kadangi atsakovas per Žemės paėmimo įstatymo nustatytą 30 dienų terminą nuo rašto gavimo akto nepasirašė (vėliau žodžiu informavo, kad akto nepasirašys), pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu ir nepraleisdama 60 dienų termino, kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Teigia, kad Kelių direkcija pareiškėjos pavedimu iki šio pareiškimo pateikimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) pervedė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 20 970,00 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui.

Atsakovas A. V. su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad sklypas yra šalia terminalo, vertingoje strateginėje vietoje ir jo vertė turėjo nuolat didėti. Už sklypą jis mokėjo 65 000 Eur ir tai yra reali šio sklypo vertė. Mano, kad turto vertintojai vertino vidutinę tos apylinkės turto vertę, kuri neatitinka konkrečios šio sklypo vertės. Atsakovo teigimu 20 970 Eur kompensacija neatitinka nei teisingumo nei sąžiningumo kriterijų. Pažymi, kad už šį sklypą jis mokėjo žymiai daugiau. Pirkdamas sklypą nežinojo ir negalėjo žinoti, kad po poros metų žemė bus taip akivaizdžiai neteisingai paimama. Prašo vadovautis teisingumo principais ir bent grąžinti tuos pinigus už žemę, kuriuos sumokėjo pirkdamas. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai šis įstatymas deklaruojantis teisingą atlyginimą už paimamą žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Teigia, kad Vilniaus pietinis aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas (iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas tiesimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.

Nurodo, kad pagal šį nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas – naujo magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu A15 Vilnius-Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis visas žemės sklypas – 1,9857 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymima, jog visas III etapas - magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 10,7 km ilgio ruožas tarp magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda ir A3 Vilnius-Minskas bus įgyvendinamas tik įgyvendinus II etapą.

Nurodo, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti Techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Tuo pačiu teigia, kad magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys.

Teigia, kad nepaėmus atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu tarp magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.

Teigia, kad dėl šių priežasčių būtina leisti paimti visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypą, jį įregistruoti valstybės vardu Nekilnojamojo turto registre ir pradėti naudoti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožo nuo 7,9 iki 19,4 km tiesimui.

Pažymi, kad magistralinio kelio ruožo rekonstravimas yra tikrai konkretūs ir aiškiai išreikšti ne tik aplink magistralinį kelią Al 5 Vilnius-Lyda, esančių gyvenamųjų vietovių gyventojų, palei tranzitinio eismo Vilniaus miesto gatves gyvenančių gyventojų, bet ir visų kitų eismo dalyvių (valstybės ir užsienio) poreikiai, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu konkretiems visuomenės poreikiams paimto atsakovo žemės sklypo nebūtų leista naudoti tiems tikslams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas M. B. prašė Susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti, nustatyti, kad atlyginimo atsakovui už paimamą žemės sklypą dydis yra 20 970,00 Eur, t.y. toks, kokį nustatė turto vertintojai. Pažymėjo, jog neprašo teismo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

Atsakovas A. V. ir tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos projektą įgyvendinanti institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9–17,4 km ruožui tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Projektą, o taip buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Projekto aiškinamojo rašto 1 priedo „Projekto sprendinių lentelė“ 8 punktą, atsakovui nuosavybės teise priklausantis 1,9857 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), nebuvo padalintas ar pertvarkytas, o numatytas paimti visas.

UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. lapkričio 14 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1,9857 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 20 d. nustastyta 18 670 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, dydis 2 300 Eurų, bendra vertinamo turto suma – 20 970 Eur (I t. b.l. 20-63).

NŽT direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr.ŽVP-923-(1.18.) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė 20 970,00 Eurų nuostolių dėl paėmimo visuomenės poreikiams dydį, iš jų žemės sklypo vertė – 18 670,00 Eurų, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 2 300 Eur (I t. b.l. 17-18).

Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. lapkričio 11 d. Liudijimas patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 20 970 Eur už visuomenės poreikiams paimamą atsakovui priklausantį 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. akto Nr. ŽVP-923-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 – 17,9 km ruožui tiesti)“ teisėtumą.

Taip pat minėta nutartimi leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomą 1,9857 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4–17,9 km ruožui tiesti. Be to, teismas įpareigojo atsakovą A. V. per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 4 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-186-438/2020, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo atskirasis skundas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis palikta nepakeista.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš pateiktos Vertinimo ataskaitos matyti, jog atlikus Žemės sklypo vertinimą buvo nustatyta, jog Žemės sklypo rinkos vertė – 18 670 Eur. Pažymėtina, jog pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, jam yra nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų (žemės sklypas, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, elektros linijų apsaugos zonos, kelių apsaugos zona). Pietrytinė sklypo kraštinė eina melioracijos griovio viduriu, per sklypą eina aukštos įtampos elektros oro linija. Sklypo apžiūros metu (2018 m. rugpjūčio 20 d.) žemės sklypas buvo apaugęs žole, pavieniais menkaverčiais krūmais, nešienautas, neprižiūrimas, sklypo pakraščiuose (palei kelius ir melioracijos griovį) auga medžiai (beržai, pušys, gluosniai, šermukšnis). Vertinimo metu nustatyta, jog sklype auga 8 pušys (33 cm, 4-58 cm, ir 3-29 cm skersmens), 4 gluosniai (20 cm, 24 cm, 33 cm ir 35 cm skersmens), šermukšnis (13 cm skersmens), 9 beržai (5-19 cm, 28 cm, 29 cm skersmens). Gluosnių būklė nepatenkinama (medžiai išgriuvę, nusilpę, pažeisti kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, stiebuose yra drevių, ūglių prieaugis nedidelis). Kitų medžių būklė patenkinama – medžiai sveiki, bet mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis. Vertinimo metu buvo paskaičiuota 2300,00 Eur vertinamo žemės sklypo želdinių vertė.

Žemės sklypo vertinimas buvo atliekamas taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Turto vertinimo metodika. Skaičiavimams atrinkti ir įvertinti šeši analogiško turto lyginamieji sandoriai, toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio (Vertinimo ataskaitos 25–29 psl.). Pateikti duomenys (Vertinimo ataskaitos 33 psl.) patvirtina, jog turto vertinimą atliko UAB „Jungtinis verslas“, kuri įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertintoja A. M.O. (nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Vertinimo ataskaita būtų nuginčyta teisme. Atsakovas nėra pateikęs jokių argumentų, įrodymų dėl nustatytos sumos už paimamą žemę ar kitų nuostolių nei institucijoms, nei teismui.

Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime nenutikdamas su žemės sklypo verte nurodo, jog ji turi būti ne mažesnė, nei 65 000 Eur, t.y. sumą kurią jis mokėjo įsigydamas žemės sklypą 2016-10-12 pirkimo – pardavimo sutartimi. Nors atsakovas teigia, jog turto vertintojai nepagrįstai vertino vidutinę tos apylinės turto vertę, su tuo negalima sutikti, nes kaip matyti iš turto vertinimo ataskaitos jos vertinimo objektu buvo 1,9857 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog sklypo vidutinė rinkos vertė nurodoma Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše ir ji (2016-05-19) vertinimo datai buvo 17700 Eur. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta konkretaus žemės sklypo rinkos vertė - 18 670 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vertinimo ataskaitoje nustatant žemės sklypo vertę buvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai. Turto vertintoja vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamomis ginčui aktualiomis datomis, vadovaudamasi Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatomis ir kitais teisės aktais. Taikant lyginamąjį metodą, surinkta ir turto vertintojos įvertinta informacija apie sandorius, įvykusius analogišku arba panašiu turto vertinimo datai metu.

Teisėjų kolegija neturi abejonių dėl turto vertinimo ataskaitos patikimumo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė argumentų dėl kokių nors šios ataskaitos trūkumų (turto vertės nustatymo pagrindimo, turto vertės nustatymo metodo, sklype esančio turto vertės apskaičiavimo), taip pat nepateikė kito turto vertinimo ar prašymo skirti teismo ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti. Taigi Vertinimo ataskaita yra galiojanti ir laikytina įrodymu nustatančiu atlyginimo dydį - 20 970,00 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 18 670,00 Eurų, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 2 300 Eur.

Teismo vertinimu, Vertinimo ataskaita nustatyta vertė yra teisinga, atitinkanti teisingo kompensavimo principą, atsakovo nesutikimas su išvadomis nėra pagrįstas argumentais, patvirtinančiais kokius nors Vertinimo akto trūkumus. Be to, šalys byloje neįrodinėjo, kad žemės sklypo vertė teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dieną pasikeitė, palyginus ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu, todėl kainos pokyčio kriterijus nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip turintis įtakos žemės sklypo vertei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog atsakovui A. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9857 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydis yra 20 970 Eurų.

Kadangi pareiškėjos pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ir reikalavimas patenkintas, ši nutartis įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustato tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį ir šį pareiškėjo reikalavimą tenkina visą.

Atsakovas taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų nustatyta ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai šis įstatymas deklaruojantis teisingą atlyginimą už paimamą žemę. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią procesinės teisės normą, pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą bylos nagrinėjimo metu suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai.

Teismas pažymi, jog pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teisėjų kolegija, pažymi, jog atsakovas nenurodė konkretaus reguliavimo, kurio atitikimą Konstitucijai prašoma ištirti. Pažymėtina, jog Konstitucinis teismas yra ne kartą aiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Taip pat yra nurodęs, jog teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus). Nagrinėjamu atveju atsakovo nuosavybės teisės ribojimas nustatytas remiantis įstatymu, juo siekiama sudaryti techninės ir teisines galimybes įgyvendinti ypatingos valstybinės svarbos projekto II etapą, nustatytas atlyginimas už paimamą nuosavybę yra lygiavertis paimamai nuosavybei, o apie ketinimą paimti visuomenės poreikiams atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pareiškėjas buvo informuotas įstatyme nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui A. V. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9857 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., dydis yra 20 970 Eurų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisRūta MiliuvienėIveta Pelienė