- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-314-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14297-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriui Kalvarijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi G. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) leidžiant kiekvieną ketvirtadienį 9.00 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą.
3. Nurodė, kad laikinas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymas reikalingas tam, jog būtų išvengta konfliktinių situacijų, užtikrintas ieškovo kaip tėvo santykių su sūnumi stabilumas, užkirstas kelias jų emocinio ryšio susilpnėjimui ar nutrūkimui. Ieškovo teigimu, atsakovė nuolat neatsako į jo skambučius, žinutes, atšaukinėja sutartus tėvo bei sūnaus susitikimus ir sąmoningai trukdo bei kliudo ieškovui susitikti bei bendrauti su sūnumi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo J. R. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi G. R. tokia tvarka: kiekvieną ketvirtadienį 9.00 val. J. R. pasiima sūnų G. R. iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Esant svarbioms priežastims (sūnaus ir/ ar J. R. liga, iš anksto suplanuota kelionė ir kitos), J. R. bendravimas su sūnumi yra perkeliamas į artimiausią dieną. Apie svarbias priežastis, dėl kurių yra perkeliamas bendravimas, atitinkamai J. R. ir E. N. įsipareigoja vienas kitam pranešti iš anksto, kai tik tokios priežastys jiems tampa žinomos.
5. Nurodė, kad ieškovas nuolat stengiasi domėtis sūnumi, jo sveikata, siekia susitikti, jį pamatyti. Vaikui dveji metai septyni mėnesiai ir atsakovės kaip motinos priežiūra jam yra būtina, tačiau ieškovo prašymas leisti pabendrauti su sūnumi vieną dieną per savaitę nėra perteklinis. Ieškovas savo teisėmis nepiktnaudžiauja. Nenustatė, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką sūnui, nemokėtų jo prižiūrėti ar nesuteiktų tinkamų sąlygų jų bendravimui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo gyvenamasis būstas yra tinkamas vaiko poreikių patenkinimui, pritaikytas vaiko saugumui, vaikui įrengti atskiri kambariai žaidimams ir miegui. Be to, ieškovas teikia nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą, nuolat bando susisiekti su atsakove ir susitarti dėl susitikimo su sūnumi. Nustačius laikiną bendravimą tvarką, bus užtikrintas vaiko artimas ryšys su abiem tėvais, laikinai nustatomas reguliarus bendravimas sustiprintų ieškovo ir jo sūnaus ryšį, nebus padaryta emocinė žala, tuo tarpu neužtikrinus laikino bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu kyla grėsmė, jog vaiko ir tėvo ryšys susilpnės. Sprendė, kad ieškovo prašomas bendravimo su vaiku periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka, siekiant nenutraukti vaiko ir tėvo ryšio, atitinka vaiko interesus, yra protinga, sąžininga ir teisinga vaiko ir jo tėvų atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės būtų nereikalingos tuo atveju, jeigu abiem šalims pavyktų taikiai sutarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, tačiau esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, kol kas šalims nepavyksta priimti taikaus sprendimo, dėl to laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovui ryšio su vaiku užmezgimui septynių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, dalyvaujant atsakovei; ieškovo ir vaiko susitikimus numatyti kas antrą savaitgalį atsižvelgiant į vaiko sveikatą, abiejų šalių užimtumą; po septynių mėnesių nustatyti susitikimus juos dažninant, atsižvelgiant į esamus vaiko poreikius, poreikį žįsti. Taip pat prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti išlaikymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai atmetė du atsakovės prašymus dėl termino atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo ir už akių priėmė skundžiamą nutartį, nesudarė sąlygų pasveikus sūnui pasinaudoti advokato pagalba apginti vaiko teises ir poreikius. Šiuo metu sūnus vis dar serga.
6.2. Nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka iki bus surinkti ir pateikti teismui įrodymai, patvirtinantys pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nereikalingumą. Sūnus konflikte nedalyvauja, konflikto nėra, jis imituojamas ieškovo siekiant šantažuoti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netinkamos, nes ieškovas su vaiku iki šiol neturėjo artimo ryšio, šalys kartu nebegyvena, o gyvenant kartu ieškovas prie sūnaus neprieidavo. Dėl to vaikas jokios psichologinės traumos nepatiria, o minimas ryšys negali būti atstatomas, nes ieškovas jo nesukūrė.
6.3. Atsakovė per prašomą nustatyti septynių mėnesių pereinamąjį laikotarpį pamažu supažindintų ieškovą su vaiko raidos šuoliais, kintančia dienotvarke, maitinimo įpročiais, ugdymo procesu. Vaikas su mama būna 24 val. per parą, nes jį žindo krūtimi. Mano, kad per šį laikotarpį sūnus pamažu savarankiškai atsisakys žįsti, kitu atveju teiktų prašymą terminą pratęsti. Sūnų augina remdamasi prieraišios tėvystės principais.
6.4. Atsakovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes iki šiol juo rūpinasi viena, taip pat priteisti sūnui išlaikymą, kuris iki šiol nėra numatytas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nepasisako dėl atsakovės prašymų nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina ir išlaikymo priteisimo, nes šie prašymai negali būti atskirojo skundo dalyku. Teisėja 2020 m. gruodžio 8 d. rezoliucija išaiškino atsakovei, kad prašymai pateikti netinkama forma, jie gali būti reiškiami teikiant byloje priešieškinį.
7.2. Deklaratyvūs atsakovės argumentai dėl ieškovo ryšio su sūnumi nebuvimo nepatvirtinti byloje esančiais objektyviais duomenimis. Atsakovė nurodo, kad pateiks papildomą informaciją, tačiau apeliaciniame procese yra ribojamas naujų įrodymų priėmimas.
7.3. Nurodo, kad sūnui gimus apie vienerius metus ieškovo namuose šalys gyveno kartu kaip šeima su sūnumi ir atsakovės dukra iš pirmos santuokos. 2019 m. gegužės mėn. atsakovei su vaikais išsikrausčius iš ieškovo namų, atsakovė pradėjo kliudyti ieškovui dalyvauti sūnaus auklėjime ir su juo bendrauti. Palaipsniui ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi tapo visiškai priklausomos nuo atsakovės valios. Sūnus savo elgesiu visada išreikšdavo norą bendrauti su ieškovu, vadindavo jį tėčiu, būdavo geros nuotaikos, o atėjus laikui išsiskirti susigraudindavo ir nenorėdavo jo paleisti. Ieškovas nuo pat gimimo rūpinosi sūnumi ir su juo bendraudavo. Atsakovė be kliūčių leisdavo ieškovui susitikti su sūnumi tik jai dalyvaujant ir tik tada, kai jai tai buvo naudinga. Atsakovė ieškovo galimybes bendrauti su sūnumi sieja su ieškovo teikiamo išlaikymo dydžiu, taip pat su jai pačiai reikalingos materialinės paramos teikimu. Ieškovas ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos instituciją su pranešimais dėl pažeidžiamų sūnaus teisių matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau ji šalių ginčo neišsprendė. Specialistams atsakovė teigė ne ribojanti, o skatinanti ieškovo ir sūnaus bendravimą.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovė nevykdo skundžiamos nutarties. Ji nurodė, kad sūnus serga, tačiau paaiškėjo, kad nedarbingumas dėl sūnaus slaugos atsakovei nebuvo išduotas. Atsakovė visiškai nušalino ieškovą nuo sūnaus auginimo reikalų, atsisako bet kokios ieškovo siūlomos pagalbos, riboja bendravimą su sūnumi net ir nuotolinio ryšio priemonėmis.
7.5. Atsakovės prašymas dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pritaikius naujas laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prarastų teisę į apeliaciją, o kasacine tvarka tokios nutartys neskundžiamos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nagrinėti šį atsakovės prašymą, ieškovas pateikia nesutikimo su juo motyvus.
7.6. Atsakovė neteisingai nurodo, kad septynių mėnesių pereinamasis laikotarpis nustatytinas remiantis išvadas teikiančių institucijų rekomendacijomis, tokių rekomendacijų byloje nėra. Atsakovė šių institucijų specialistams nurodė, kad sūnus yra sveikas, negalios ar specialiųjų poreikių neturi. Sūnus ugdymo įstaigos nelanko; mamos paaiškinimu, socializuojasi jos socialinėse veiklose dirbant su šeimomis. Atsakovė nurodo, kad sūnus greta jos būna 24 val. per parą, tačiau atsakovė dirba, vadovauja (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad 2 metų 7 mėnesių sūnų maitina krūtimi, bet, ieškovo žiniomis, sūnus seniai maitinamas tik įprastu maistu. Vaikas buvo maitinamas mišinukais kai buvo dar kūdikis. Byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad atsakovė pripažino anksčiau palikdavusi sūnų vieną su ieškovu (pirmą kartą 1 mėnesio 4 dienų amžiaus), taigi atsakovės deklaruojamas maitinimas krūtimi ieškovo ir sūnaus bendravimui netrukdė. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neaiški ir nekonkreti (nenurodyta bendravimo trukmė, vieta ir kitos svarbios aplinkybės), todėl negalėtų būti įgyvendinta. Atsakovė nepagrindžia siūlomo septynių mėnesių bendravimo laikotarpio dažnumo (kodėl kas antrą savaitgalį). Neaišku, kaip prašoma nustatyti tvarka galėtų būti pasiekiamas laikinos bendravimo tvarkos tikslas – apsaugoti vaiko interesus nuolat bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, užtikrinti jų santykių stabilumą, užkirsti kelią jų emocinio ryšio susilpnėjimui ar nutrūkimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus: atsakovė – duomenis apie nedarbingumo laikotarpį, ieškovas – 2020 m. lapkričio 27 - gruodžio 7 d. šalių susirašinėjimą, duomenis apie sūnaus sveikatą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d., nuotraukas ir vaizdinę medžiagą, kuriuose matomi ieškovas ir/ar sūnus; PVM sąskaitos faktūrą, įrodančią pieno mišinukų įsigijimą.
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui įrodymai priimtini.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos
13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pateikė ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame, be kita ko, nustatė 7 dienų terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti. 2020 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė prašymą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, civilinę bylą Nr. e2-22561-752/2020 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nustatė 7 dienų terminą atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti. Atsakovė pateikė 2020 m. lapkričio 24 d. prašymą, be kita ko, pratęsti terminą atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, nurodydama, kad dėl sūnaus ligos ir jos advokatės R. M. saviizoliacijos advokatės šeimos nariui turint požymius, būdingus Covid-19 virusui, ji neturi galimybės pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucija atmetė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Tą pačią dieną atsakovė iš esmės tais pačiais motyvais pateikė pakartotinį prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Teismas 2020 m. lapkričio 27 d. rezoliucija prašymo netenkino, nes analogišką prašymą išsprendė 2020 m. lapkričio 25 d., o šiame prašyme atsakovė nenurodė naujų esminių aplinkybių, nepateikė jos atstovavimo sutarties, sudarytos su nurodoma advokate. 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka priėmė skundžiamą nutartį.
14. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
15. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
16. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugant vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, privalo įvertinti ne tik vaikų interesus, bet atsižvelgti ir į šalių interesus, inter alia (lot. be kita ko) į atsakovės, vaiko motinos, su kuria vaikas gyvena, poziciją šiuo klausimu. Nors nurodomo pobūdžio laikinąja apsauga teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, o tik imasi prevencinių priemonių apsaugoti vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą tokią nutartį motyvuoti, įvertinant konkrečias laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.
17. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad laikinoji bendravimo tvarka nėra reikalinga. Apeliantė neginčija, kad ieškovas su vaiku nebendrauja, prašo taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ieškovui tvirtinant, kad atsakovė nesudaro jam sąlygų bendrauti su vaiku, vaiko labui protinga ir teisinga laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką nustatyti, juolab kad šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis dėl ieškovo bendravimo su sūnumi rodo aiškius nesutarimus derinant buvimo su vaiku laiką ir pan. (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, neįvertinęs išvadą teikiančios institucijos 2020 m. rugsėjo 28 d. išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-4422, nepatenkinęs apeliantės prašymo dėl termino atsiliepimui į prašymą pateikti pratęsimo, tokiu būdu neišklausydamas atsakovės pozicijos sprendžiamu klausimu, nenustatė visų teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
19. Teisingai nustatęs tinkamas ieškovo gyvenimo sąlygas vaiko poreikių patenkinimui ir ieškovo pastangas susitikti su vaiku, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas su sūnumi šiuo metu realiai nebendrauja. Ieškovas pateikė vaizdinę medžiagą ir fotografiją, kuriose matomi ieškovas ir/ ar sūnus, tačiau iš jų negalima nustatyti, kada konkrečiai vykdo šie susitikimai, ar jie atspindi dabartinį ieškovo ir vaiko ryšį. Ieškovas nurodo, kad atsakovė jį visiškai nušalino nuo sūnaus auginimo reikalų, su sūnumi susitinka retai ir tik motinai dalyvaujant, apribotas bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-4422 matyti, kad skyriui šalių situacija tapo žinoma 2020 m. sausio 30 d. Skyriaus vertinimu, šalims trūksta abipusio geranoriško bendradarbiavimo, išsiskiria šalių požiūriai. Bylos duomenimis, vaikas nebūdavo paliktas vienas su tėvu, dėl ko, skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir siekiant sumažinti stresinių situacijų atsiradimo galimybę, reikalinga numatyti pereinamąjį laikotarpį (galėtų būti du mėnesiai, kai susitikimuose dalyvautų ir atsakovė), siekiant vaiką pripratinti pasilikti su tėvu vienam be mamos. Šios išvados pirmosios instancijos teismas nevertino. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (šiuo metu 2 metai 10 mėnesių), šiuo tarpsniu greitai kintančią vaiko raidą bei faktą, kad ieškovo ir vaiko bendravimas nevyksta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesprendė dėl pereinamojo laikotarpio termino nustatymo, remiantis protingumo principu ir mažo vaiko interesais tokiu atveju būtino ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimui.
20. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas ginčo klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjama šeimos byla, kurioje jis turi pareigą veikti aktyviai (CPK 376 straipsnis). Prašymą dėl laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausęs atsakovės paaiškinimų, neįvertinęs visų vaiko teisių apsaugos institucijos skyrių išvadų nurodytu klausimu, netyręs laikinos ieškovo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybių.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomas beveik trimečio vaiko žindymas labiau sietinas ne su jo mityba, o su motinos bei vaiko emocijomis. Ši aplinkybė nereiškia, kad vaikas dėl žindymo dienos metu negali atsitraukti nuo motinos ir susitikti su tėvu, tačiau minimas vertinimas neleidžia šiuo metu nutarti dėl kitokios, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, laikinos bendravimo tvarkos. Apeliantė atskiruoju skundu prašo nustatyti septynių mėnesių pereinamojo laikotarpio terminą, tačiau jo trukmė beveik tris kartus ilgesnė nei rekomenduoja išvadą teikianti institucija, prašomos taikyti laikinosios bendravimo tvarkos korekcijos pernelyg abstrakčios ir nekonkrečios (neaišku, kur ir kada vyktų bendravimas, kokios turėtų būti trukmės ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas šioje bylos proceso stadijoje negali tinkamai išspręsti klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos, parenkant pereinamąjį laikotarpį ir nustatant su tuo susijusias aplinkybes dėl atsakovės dalyvavimo ieškovui bendraujant su vaiku, susitikimų vietos, laiko, trukmės ir kt.
22. Apeliantės prašymai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nėra šios apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 338 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis). Pažymėtina, kad šie reikalavimai nėra pareikšti ieškiniu, todėl atsakovė turi teisę suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą (dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (pagrindą) atskirame procesiniame dokumente įstatymo nustatyta tvarka (CPK 143, 135 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
23. Pirmosios instancijos teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, apeliacine tvarka vertinama nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.