Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-09 · Byla Nr. N-39-21-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-09
Bylos Nr.
N-39-21-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gudynas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N39-21/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 52.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 4 d. surašė P. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 4 d. apie 03 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), Palangoje, P. S. vairavo keturratę transporto priemonę (motociklą), kuri nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, be valstybinių numerio ženklų, neturėjo privalomojo draudimo poliso, pasitikrinti ar blaivus atsisakė. Šiais veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.2, 61.3, 70, 274, 275 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT AVS) vyresnysis specialistas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. E583885 už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 straipsnio 1, 2, 6 dalyse ir 129 straipsnyje, skyrė P. S. 4200 litų baudą.

Šalies argumentai

P. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT AVS vyresniojo specialisto 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. E583885 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku keturračio motociklo nevairavo. Tuo metu buvo nuomojamo poilsio namo kieme, kuriame buvo ir ši transporto priemonė. Dėl nesuprantamų priežasčių atvykę policijos pareigūnai paklausė kieno šis keturratis. P. S. nurodžius kad jis yra savininkas, pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Kadangi dokumentų P. S. su savimi neturėjo, jis buvo nuvežtas į Palangos miesto policijos komisariatą. Grįžęs namo, iš kaimynų sužinojo, jog keturartį išsigabeno policijos pareigūnai. Vėliau pastarasis jam buvo grąžintas apgadintas, nors iki tol buvo visiškai sveikas. P. S. nurodė, kad dėl keturračio apgadinimo tarp jo ir policijos pareigūnų susiklostė įtempti santykiai. Kodėl jam inkriminuoti skundžiamame nutarime nurodyti pažeidimai, paaiškinti negali, nes to tiesiog nebuvo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi P. S. skundą atmetė ir paliko Vilniaus m. VPK VP EPT AVS vyresniojo specialisto 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. E583885 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. J. paaiškino, kad patruliuojant Palangos mieste, pro juos be šviesų ir pažeisdamas kelio ženklus, pravažiavo keturratis. Kadangi vairavimas sukėlė įtarimą, keturrratis buvo persekiojamas su įjungtais švyturėliais. Keturratis, įvažiavęs į kiemą, sustojo. Jį vairavo P. S. . Iš akiračio vairuotojas nebuvo dingęs. Jiems prisistačius, P. S. sėdėjo ant transporto priemonės ir skambino mobiliuoju telefonu ir tik baigęs pokalbį išjungė variklį (b. l. 25). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas M. M. bei Ž. K. (b. l. 25-26). Visi liudytojai patvirtino, kad iki įvykio P. S. nepažinojo, jį prisimena dėl įvykio Palangoje. Minėtų liudininkų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, patvirtinantys tarnybiniuose pranešimuose fiksuotas aplinkybes, todėl laikytini objektyviais. P. S. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti šių liudytojų parodymais. Todėl P. S. neigimas vairavus keturratį vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nors P. S. teismui teigė, kad jo transporto priemonė turėjo visus būtinus dokumentus, minėtų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nustatyta, kad P. S. už vairavimą esant neblaiviam iki nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 19). Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai (b.l. 8-11, 25-26)), patvirtina, kad nagrinėjamu atveju P. S. , neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei privalomojo draudimo poliso, vairavo keturratį, kuris nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka ir neturėjo valstybinių numerio ženklų, bei vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais P. S. padarė LR ATPK 123 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse bei 129 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Atsakomybę už sunkiausią iš P. S. padarytų administracinių teisės pažeidimų numato LR ATPK 129 straipsnis, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo 3000 iki 5000 litų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu P. S. turėjo galiojančių nuobaudų, ir tai pagrįstai pripažinta jo administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybę (b. l. 19-20). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuobauda P. S. paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu P. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. apie 3-4 val. nevairavo keturračio motociklo. Tuo metu apeliantas buvo nuomojamo poilsio namo kieme, kuriame stovėjo ir keturratis motociklas. Nei apeliantas, nei kiti asmenys šios transporto priemonės neeksploatavo. Tai galėtų patvirtinti liudytojai L. B. ir V. B. . Teismas, vertindamas policijos pareigūnų parodymus, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad keturratis apeliantui buvo grąžintas smarkiai apgadintas, nors iš kiemo policijos pareigūnų jis buvo paimtas neapgadintas. Dėl to yra pradėta kita teisena, todėl tarp apelianto ir policijos pareigūnų susiklostė įtempti santykiai. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą. Dėl šios priežasties jis negalėjo teikti teismui paaiškinimų, prašyti teismo iškviesti į posėdį liudytojus, kurie tą pačią naktį buvo kartu su apeliantu (L. B. ir V. B. ). Apie skundžiamos nutarties priėmimą jis sužinojo tik 2007 m. gruodžio 18 d., kai paštu gavo nutarties nuorašą. Apelianto nuomone, tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiajam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis LR ABTĮ 73 straipsnio 1 dalimi, apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso dalyviams ir atstovams pranešama šaukimais ir pranešimais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. LR ABTĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. LR ABTĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo.

LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytomis LR ABTĮ ir LR ATPK nuostatomis, darytina išvada, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išnagrinėtas teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tuo atveju, kai teismas turi duomenų, jos šiam asmeniui tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam P. S. apie Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta šaukimu, kurio atplėšiamoji dalis (patvirtinanti, kad adresatas šaukimą gavo) grąžintina teismui. Byloje nėra duomenų, kad teismo siųstas pranešimas (b. l. 23) buvo įteiktas adresatui. Byloje taip pat nėra duomenų, kada šis pranešimas buvo išsiųstas. P. S. teigia, kad apie teismo posėdį jam nebuvo pranešta. Todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo laiku pranešta bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Teismas, neturėdamas tokių duomenų, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą ir priimti sprendimą teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Būtent šia aplinkybe P. S. grindžia savo apeliacinį skundą, teigdamas kad, negalėjęs dalyvauti teismo posėdyje dėl aukščiau nurodytos priežasties, buvo suvaržytos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje (duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt.). Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Šios teisės neužtikrinimas laikomas esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio priimti sprendimai turi būti naikinami.

Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

P. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti P. S. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė