Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. N. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

5. Nuteistojo D. N. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. kovo 14 d. Nutarimą bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.3. Taip pat skunde pažymima, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog nuteistasis neturi pakankamo išsilavinimo, profesinių mokslų, oficialios darbinės patirties, tačiau D. N. daug metų kartu su savo tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), kur dirbo profesinių įgūdžių nereikalaujančius darbus. Nors jis neįgijo atitinkamo išsilavinimo, tačiau bausmės atlikimo vietoje pažangiai tęsia mokslą ir šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, rengiasi ir laiko baigiamuosius egzaminus. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pažanga mažinant D. N. nusikalstamo elgesio riziką yra, tuo tarpu apylinkės teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes akivaizdu, kad numatytas resocializacijos priemonių įgyvendinimo terminas sutampa su bausmės pabaigos terminu, taigi bus pasiektas tik vienas – asmens nubaudimo tikslas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas tenkinamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Apygardos teismas, atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nuteistojo gynėjo skundo argumentus bei apylinkės teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistojo asmenybė bei jį charakterizuojančios aplinkybės Komisijos Nutarime ir atitinkamai apylinkės teismo nutartyje, buvo įvertintos netinkamai, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas netaikyti D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju Komisija nepagrįstai nustatė, kad nuteistojo elgesio vis dar neįmanoma koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankamai akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai buvo penki mėnesiai ir šešiolika dienų, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, atsisakydamas patvirtinti Komisijos Nutarimą, iš esmės konstatavo, kad nuteistasis neatitinka materialaus BVK nustatyto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindo. Visgi, apygardos teismas negali sutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada. Atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybei, kad D. N. buvo skirta viena drausminė nuobauda, už tai, kad po trumpalaikės išvykos į namus, į laisvės atėmimo vietų įstaigą jis grįžo neblaivus (nustatytas 0,46 promilių neblaivumas), kuri Komisijos Nutarimo priėmimo dieną buvo negaliojanti. Iš Socialinio tyrimo išvados 5.2. punkto, kuriame aprašytas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, tuo tarpu skatintas du kartus. Be to, kaip teisingai skunde atkreipė dėmesį nuteistojo gynėjas, tiek Komisijos Nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje buvo pernelyg sumenkintos nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos bei įgyvendintos priemonės – individualūs pokalbiai su psichologu, konsultacijos su Resocializacijos skyriaus specialistu dėl gyvenamosios vietos, įsidarbinimo, mokslo galimybių, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt. Matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiuose projektuose, šventinėse, socialinėse bei gerumo akcijose, pats noriai organizavo renginius kitiems nuteistiesiems, dalyvavo ir baigė programas „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir „R.A.K.T.A.S“. Taip pat apylinkės teismo nutartyje pažymima ir tai, kad nagrinėjant nuteistojo gynėjo skundą buvo gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. N. buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis 2024 m. kovo 8 d. vaikščiojo be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės, tačiau kaip skunde nurodė nuteistojo gynėjas, dėl šio sprendimo yra paduotas skundas, taigi sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o pats pažeidimo pobūdis yra pakankamai formalus, apylinkės teismas gavęs informaciją apie pažeidimą, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas. Taigi, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visumą matyti, kad jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų yra daugiau nei jį apibūdinančių neigiamai. Nors šiuo atveju nuteistajam nustatyto pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, tačiau įstatymų leidėjas ir nėra įtvirtinęs imperatyvios nuostatos, jog nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik šią riziką sumažinus iki žemos. Kaip minėta aukščiau, lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu patvirtina, jog jis dėjo aktyvias ir akivaizdžias pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tai, jog nuteistojo darbinė patirtis yra menka ir jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos, tačiau kita vertus liko tinkamai neįvertintos aplinkybės, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš tiesų dėjo pastangas įsidarbinti ir tobulėti išsilavinimo prasme. Iš socialinio tyrimo išvados 4.3. punkto matyti, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis buvo baigęs devynias klases, tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis baigė dešimtą ir vienuoliktą klases, šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos toliau ketina tęsti mokslus. Nors viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turėjo ir finansinės naudos siekimo pobūdį, tačiau, bausmės atlikimo metu jis tris kartus yra kreipęsis dėl galimybės įsidarbinti, o darbo vieta jam nebuvo suteikta dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nuteistasis buvo įtrauktas į darbinę veiklą susijusią su teritorijos apželdinimu, daržovių auginimu bei priežiūra, žvakių – muilų gamyba, už ką gaudavo darbo užmokestį, be to, laisvės atėmimo vietų įstaigoje atliko ir savanoriškus gerbūvio darbus – dažė laisvalaikio patalpos sienas. Nuo 2023 m. balandžio 17 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, o nuo 2023 m. spalio 3 d. ši jo veikla prilyginta darbinei veiklai. Iki bausmės atlikimo nuteistojo darbinė patirtis nebuvo itin stabili, jo teigimu, jis dirbo (duomenys neskelbtini) šiltnamiuose bei statybos srityse sezoninius darbus, tačiau matyti, kad atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis nevengė dirbti tiek apmokamus, tiek savanoriškus darbus, dėjo pastangas įgydamas individualios veiklos pažymėjimą. Nuteistojo asmens byloje taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo patvirtinama, kad įmonės direktorius neprieštarautų, jog D. N. būdamas laisvėje dirbtų šioje įmonėje vadybininko pareigose. Be kita ko, vertinant duomenis apie nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas, matyti, kad jis neturi skolų, vykdomų išieškojimų pagal antstolių patvarkymus ar skolų dėl neapmokėtų baudų už administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis siekia įgyti išsilavinimą, atlikdamas bausmę nevengia dirbti bei taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą turėtų galimą darbo vietą, neturi finansinių sunkumų, kurie jį galėtų paskatinti pajamų įgyti neteisėtais būdais.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis taip pat yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, bendrauja su tėvais tiek telefonu, tiek laiškais bei yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo teigimu, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis gyventų pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Pastovios gyvenamosios vietos turėjimas bei glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais yra išskiriami kaip vieni iš nuteistojo apsauginių veiksnių. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, kad jis būtų nustatytu laiku negrįžęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą, nustatytas tik vienas pažeidimas, kuomet D. N. į bausmės atlikimo vietą grįžo neblaivus, jam nustačius lengvą girtumo laipsnį (0,46 promilių neblaivumas). Tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis stengėsi laisvalaikį leisti pozityviai, nenustatyta, kad jis būtų priklausęs asocialiai grupei, teigia, kad yra atsiribojęs nuo asmenų, kurie jam turėjo neigiamą įtaką, tuo tarpu visą bendravimą skiria savo artimiesiems. Nors nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė veikdamas bendrininkų grupėje, o skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pabrėžiama, jog jis tik formaliai pripažįsta savo kaltę, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte pažymima, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę, tačiau yra linkęs savo indėlį nusikalstamoje veikoje minimalizuoti, tačiau svarbu paminėti, kad pačiame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendyje skiriant bausmę ir vertinant D. N. veiksmus buvo akcentuota, jog jo vaidmuo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo mažiau ženklus lyginant su kitų bendrininkų veiksmais. Be to, įvertinus šią aplinkybę, jam buvo skirta ir švelnesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi, vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis siekia minimalizuoti savo kaltę bei tik formaliai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, negalima. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos Nutarime taip pat akcentuojama aplinkybė, jog dėl šios laisvės atėmimo bausmės vykdymo buvo paskelbta nuteistojo paieška, nes jis buvo išvykęs į užsienio valstybę, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos pobūdis ir jo padarymo aplinkybės bei nuteistojo elgesys baudžiamojo proceso eigoje yra įvertinamas nuteistajam paskiriant bausmę, tuo tarpu vien juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo nėra visiškai teisinga, kadangi tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet ir lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkto taip pat matyti, kad nuteistasis pripažįsta, jog impulsų kontrolės sunkumai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau nurodo ir tai, kad intervencinės programos, pozityvus užimtumas ir bendravimas su šeimos nariais pakeitė jo mąstymą, kas lemia atsakingesnį sprendimų priėmimą, jis skiria daugiau laiko apmąstymams apie tai, kaip jo veiksmai gali paveikti aplinkinius. Nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį ir ateityje tikisi tokių klaidų nekartoti.

12. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą yra akivaizdžiai pozityvus, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos Nutarime, nuteistojo D. N. elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą apie jo pozityvią korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismas, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti D. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama.

13. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nagrinėjamu atveju tiek Komisija Nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pernelyg didelę svarbą suteikė aplinkybėms, kad nuteistasis turi vieną nebegaliojančią drausminę nuobaudą bei vieną nuobaudą, dėl kurios šiuo metu yra paduotas skundas bei vertino tik nuteistojo menką darbinę patirtį, tačiau iš esmės neatskleidė nuteistąjį teigiamai bei neigiamai charakterizuojančių duomenų santykio, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu krypsta neigiama linkme. Apylinkės teismo motyvai atmetant nuteistojo gynėjo skundą vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, kriminogeninės rizikos veiksniai, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas tenkinamas – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartis bei Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – nuteistajam taikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nuteistajam D. N. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, D. N. skirti šias pareigas:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą;

- per visą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.