Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-597-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
2A-597-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kolegijos Pirmininkas Petras Jaržemskis, Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė, Dalia Všinskienė, Ambrasaitės-Balynienė Dalia Višinskienė
Ieškovas
UAB ,,Rudalita“
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-597-56/2009Teisėjas A. Ignotas Proc. sprendimo kategorijos:32.4;121.15;121.18;121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskiokolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-BalynienėsDalios Višinskienėssekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei

dalvaujant ieškovo atstovui adv.V. K.

atsakovo atstovams I. Š., E. V.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Rudalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 metų vasario 10 dienos sprendimo, kuriuo atmestas UAB ,,Rudalita“ ieškinys dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Rudalita“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovus Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu UAB ,,Rudalita“ jos naudojamo 0,7284 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendimu Nr. 2415-V nustatytą kainą (1456800 Lt)

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 1992-11-02 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: sargo namelį, automobilių stovėjimo aikštelę, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkiu Nr.908-V ieškovo naudojamai automobilių saugojimo aikštelei tuo pačiu adresu priskirtas 7283,67 kv.m. žemės sklypas, kuris pagal 1996-01-22 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.20 N01/96-9785 buvo išnuomotas trejiems metams arba kol bus pateiktas sklypo užstatymo keičiant paskirtį projektas. 1998-11-05 potvarkiu Nr.2061-V ieškovo naudojamiems statiniams pakartotinai skirtas tas pats 7284 kv.m. žemės sklypas, kuris 1999-01-05 pagal Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.103 išnuomotas ieškovui iki bus parengtas ir patvirtintas sklypo detalusis planas, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. Vilniaus miesto valdybai sutikus, ieškovas 2000 metais savo lėšomis atliko šio žemės sklypo detalųjį planavimą. Atsakovas (savivaldybės taryba) 2001-10-17 sprendimu Nr.414 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendimu Nr.2415-V nuspręsta patvirtinti sklypo plotą ir pardavimo (nuomos) kainą – 1456800 Lt ir pasiūlyti ieškovui kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl sklypo pirkimo ar nuomos sutarties sudarymo. Kartu pasirašytas susitarimas dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų. Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-26 įsakymo Nr.1031-01 pagrindu sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išnuomoti sklypą 99 metams, tačiau atsakovas atsisakė išnuomoti žemės sklypą. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovą įpareigoti sudaryti sklypo nuomos sutartį. Teismas atmetė ieškinį. Ieškovas 2005-06-29 pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą parduoti ieškovui nurodytą žemės sklypą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendime Nr.2415-V nustatytomis sąlygomis. Atsakymas į prašymą nebuvo gautas. Žemės sklypu naudojasi gyventojai automobilių laikymui.

Atsiliepimas

Atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, kad 1999-01-05 nuomos sutarties 5 punkte aiškiai išreikšta ieškovo valia – pasibaigus nuomos terminui, nesusaistyti tolimesnio žemės sklypo naudojimo nekilnojamojo daikto buvimu. Nagrinėjant kitą civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį nustatyta, kad nuomos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui. Su ieškovo ieškiniu susijusios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr.2-363-06/2003 ir Nr.2-353-18/2004, kuriose dalyvavo tos pačios šalys ir kurie turi prejudicinę galią. Ieškovas teismo sprendimu buvo įpareigotas nugriauti ginčo sklype esančius statinius, tačiau iki šiol neįvykdė teismo sprendimo. Remtis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ ieškovas galėtų, jei žemės sklypo naudojimas būtų teisėtas. Be to, UAB ,,Rudalita“ prie prašymo parduoti žemės sklypą nepridėjo būtinų dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2004-06-18 nutartis civilinėje byloje patvirtina, kad ieškovas žemės sklypu naudojasi neteisėtai, nes terminuota trijų metų laikotarpiui sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigusi. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pagal galiojančius teismų sprendimus, turinčius prejudicinę galią, ieškovas privalo iškeldinti iš ginčo sklypo turimus statinius. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, piktnaudžiauja teise ir vilkina savo statinių nugriovimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas ir panaikinta teismo 2008-12-17 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai sudaryti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) disponavimo sandorius.

Teismas pažymėjo, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, 2.5 ir 12 punktus juridiniai asmenys gali pirkti valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai ir įrenginiai. Tačiau įsiteisėjusiais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-363-06/2003 ir Nr. 2-353-18/2004, kurie šalims turi prejudicinę reikšmę, nustačius, kad ieškovo valdymo teisė į ginčo sklypą nuomos sutarties pagrindu pasibaigusi ir ieškovo statiniai ginčo sklype yra neteisėtai ir turi būti nugriauti, teismas sprendė, kad UAB ,,Rudalita“ nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nesąžiningai piktnaudžiauja savo teisėmis, o įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad vien aplinkybės, jog žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai ir jis savo lėšomis atliko ginčo sklypo detaliojo planavimo procedūrą nesukuria ieškovui teisės pirkti žemės sklypą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas UAB ,,Rudalita“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės ko pasekoje padarė neteisingas išvadas. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendimu Nr.2415- V buvo nuspręsta patvirtinti sklypo plotą ir pardavimo (nuomos) kainą – 1456800 Lt bei pasiūlyti ieškovui kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių dėl ginčo žemės sklypo pirkimo arba nuomos sutarties sudarymo. Kartu pasirašytas susitarimas dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų. Ieškovas, 2001-12-06, būdamas ginčo žemės sklypo teisėtų valdytoju ir jame esančių pastatų ir įrenginių teisėtų savininku įgijo teisę pasirinktinai pirkti ar išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Remdamasis 2001-12-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu, ieškovas kreipėsi su prašymu išnuomoti jam naudojamą ginčo žemės plotą 99 metams, tačiau sudaryti naują nuomos sutartį buvo atsisakyta. Atsisakymas sudaryti nuomos sutartį buvo skundžiamas teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-11 nutartimi priimdamas galutinį sprendimą ieškovo UAB ,,Rudalita“ ieškinį atmetė. Atsakovui atsisakius sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovui atsirado teisė remtis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendimu Nr.2415-V ir įsigyti žemės sklypą už sprendime nurodytą kainą, tačiau ši teisė nebuvo realizuota dėl atsakovo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo valdymo teisė į ginčo sklypą nuomos sutarties pagrindu yra pasibaigusi, o ieškovo statiniai ginčo sklype yra neteisėtai ir turi būti nugriauti, o vien faktas, kad ginčo žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai nesukuria pastarajam teisės pirkti žemės sklypą remiantis 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“.

Kadangi ieškovo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą atsirado iki teismo sprendimo nugriauti jame esančius statinius, ieškovas reikšdamas ieškinį ir keldamas reikalavimą įpareigoti atsakovus sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ketino savo teisę realizuoti ir skypą įsigyti nuosavybės teise. Be to Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-12-06 sprendimas Nr. 2415-V dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymo, kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė pirkti šį žemės sklypą nėra pripažintas negaliojančiu. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šios aplinkybės neįvertino, tuo pažeisdamas teisėtų lūkesčių, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o teismo sprendimą palikti galioti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes. Teismo 2004-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr 2-353-18/2004 patenkinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį, ieškovas buvo įpareigotas per du mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius: sargo namelį, automobilių stovėjimo aikštelę ir tvorą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004-12-09 nutartimi nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus UAB ,,Rudalita“ lėšomis ir reikiamą sumą išieškoti iš UAB ,,Rudalita“. Apeliacinės instancijos teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-12-09 nutartį paliko nepakeistą, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo statiniai žemės sklype yra neteisėtai ir turi būti nugriausti. Be to ieškovas jokios pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą neturi.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė sprendimą išnagrinėjęs visas reikšmingas bylai aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo ginčo žemės sklype turimi pastatai ir įrenginiai nesukuria ieškovui teisės pirkti žemės sklypą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę nustatyta, kad ieškovo valdymo teisė į žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu yra pasibaigusi, o ieškovo statiniai ginčo sklype yra pastatyti neteisėtai ir turi būti nugriauti. Sutiko su teismo padaryta išvada, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikomas neteisėtu veiksmu, piktnaudžiavimu procesu. Ieškovas nevykdo 2004-03-18 priimto teismo sprendimo ir nepašalina ginčo sklype esančių statinių, tuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 metų vasario 10 dienos sprendimą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog skundžiamasis 2009 metų vasario 10 dienos sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu, jo argumentų ir išvadų nebekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimą dėl ieškovo daiktinių teisių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išsprendė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-06-18 nutartimi Nr. 2A-50-558/2003, todėl pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio turėjo teisinį pagrindą (CPK 182 str.) remtis įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurie šioje byloje turi prejudicinę reikšmę.

Dėl Vilniaus miesto miesto savivaldybės 2001-12-06 sprendimo Nr. 2451-V

Atsakovas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip valstybės įgaliota institucija ginčo žemės sklypą valdo CK 4.37 straipsnyje nustatytais pagrindais, todėl tik ši institucija sprendžia minėto žemės sklypo perleidimo klausimus, nepriklausomai nuo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priimtų patariamojo, rekomendacinio ar kitokio pobūdžio sprendimų valstybės nuosavybės klausimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2001-12-06 sprendimas Nr. 2415-V, kuriuo apeliacinį skundą grindžia ieškovas, negali sukelti atsakovui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, jokių pareigų ieškovo atžvilgiu, todėl ir šiuo aspektu ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 metų vasario 10 dienos sprendimą palikti

nepakeistą, o UAB ,,Rudalita“ apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos Pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Goda Ambrasaitė-BalynienėDalia Všinskienė