- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-70-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Stasys Valužis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- E. E. N.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A–70-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 2.1.7.4.; 2.1.4.7, 2.1.15.3.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nukentėjusiojo E. E. N. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo.
Remiantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
E. N. 300 Lt civilinis ieškinys atmestas. Iš V. B. E. N. priteista 1000 Lt neturtinė žala.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. B. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 10 d., apie 11.00-11.30 val., (duomenys neskelbtini), A. F. kieme keliais smogė E. E. N., pastarajam stovint, po to prirėmus jį prie sienos smogė į pilvą–krūtinės ląstą, trankė pirmyn ir atgal, dėl to galva atsitrenkdavo į sieną, tokiu būdu nukentėjusiajam E. E. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teigia, kad kaltinimas grindžiamas tik specialisto išvada. Kiti įrodymai yra netiesioginiai. Niekas įvykio nematė, nukentėjusysis yra konfliktiška asmenybė. Jis konfliktuoja su kaimynais ir kitais asmenimis, be jokio pagrindo kreipiasi į teisėsaugos pareigūnus. Jis nukentėjusiojo nemušė, jokių sužalojimų jam nepadarė ir nežino, kas šiuos sužalojimus jam padarė. Prašo jį išteisinti.
Nukentėjusysis E. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstos moralinės žalos klausimo. Mano, kad priteisdamas tik dalį jo prašomos priteisti moralinės žalos, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis sukėlė jam fizines kančias ir didelius dvasinius išgyvenimus, tyčia jį žalojo, trankė jo galvą į sieną. Nepaisė, kad dėl savo amžiaus jis buvo bejėgiškos būklės, nes jis gimęs (duomenys neskelbtini).
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl kaltės
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai V. B. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino nukentėjusiojo E. N., liudytojų A. S., A. F. parodymus, specialisto išvadą G 772/08 (03), Žemaičių Naumiesčio policijos nuovados 2008-04-11 raštą Nr. 94-S-4718.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. F. kieme įvyko žodinis konfliktas dėl nuteistojo ginčijamos skolos nukentėjusiajam E. E. N. apeliacinės instancijos teismas skolos klausimo nesprendžia, nes tai nėra apeliacinės instancijos teismo dalykas.
Apie žodinį konfliktą tarp E. E. N. ir V. B. patvirtino liudytojas A. F., kuris tiesiogiai matė konfliktą, tačiau neigia matęs, kaip V. B. sumušė E. E. N. (b. l. 55). Nukentėjusysis apie vėlesnius įvykius nurodo kitokias aplinkybes nei nuteistasis V. B.. Nukentėjusysis parodė, kad V. B. griebė už gerklės ir prirėmė prie sienos, sutrenkė galvą į sieną, sudavė jam keliais į krūtinę. Tą pačią dieną jis kreipėsi į Žemaičių Naumiesčio ambulatorijos gydytoją B. K..
Iš specialisto išvados Nr. G 772/08 (03) nustatyta, kad E. E. N. padarytos poodinės kraujosruvos ant pakaušio (dvi), kairės pusės krūtinės-pilvo viršutinio aukšto ribos (viena) - patirtos dėl ne mažiau kaip trijų traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais paviršiais, juos turinčiais daiktais, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 3).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, iš esmės atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Jis nuosekliai parodė nuteistojo veiksmus jį sužalojant, jo veiksmų eiliškumą, nustatytų sužalojimų mechanizmą, jie tiesiogiai sutampa su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais. Nukentėjusiajam fiksuoti sužalojimai yra 4–5 dienų senumo, atitinka traumos patyrimo laiką (b. l. 3). Kadangi nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus kreipėsi praėjus 5 dienoms po sumušimo, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad konstatuoti sužalojimai nėra išgalvoti, padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku.
Nuteistasis teisingai nurodo, kad niekas iš liudytojų nepatvirtino matę, kaip jis mušė E. E. N., tačiau apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai vertino ne atskirai, o jų visetą, todėl pagrįstai nustatė V. B. kaltę. Žemaičių Naumiesčio policijos nuovados 2008-04-11 raštas Nr. 94-S-4718 patvirtina aplinkybę, kad tą pačią dieną (2008 m. balandžio 10 d.) jis kreipėsi į policiją, kad jį sumušė V. B. (b. l. 4), taip pat Žemaičių Naumiesčio policijos nuovados medžiaga dėl E. E. N. pareiškimo Nr. 94-4 AP-24). Liudytojai A. S., A. F., R. E. patvirtino aplinkybę, kad jie nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes sužinojo iš paties nukentėjusiojo E. E. N. (b. l. 47, 55).
Apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, nes jie neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo versiją. Todėl V. B. parodymus apylinkės teismas vertino kritiškai, jais nesivadovavo nustatydamas kaltę, atitinkamai juos vertino kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Dėl civilinio ieškinio
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Apylinkės teismo priteista neturtinė žala nelaikytina aiškiai per maža. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu.
Nukentėjusysis E. E. N. nurodė, kad dėl sumušimo jis patyrė dideles kančias, didelius dvasinius išgyvenimus. Jis buvo sužalotas tyčiniais veiksmais: trankė jo galvą į sieną, nepaisė jo senyvo amžiaus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtine žala, tačiau konkrečiai tokios žalos kiekiniais piniginiais matais susumuoti ar kitokiu būdu suskaičiuoti neįmanoma. Todėl įstatyme numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą tokią žalą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Todėl teismas atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarinius, taip pat nuteistojo turtinę padėtį. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs motyvai dėl neturtinės žalos padidinimo. Į visus anksčiau minėtus žalos dydžio nustatymo kriterijus apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė. Atitinkamai teisėjų kolegija, įvertindama aptartų kriterijų visumą, mano, kad apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl nekeistinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
nuteistojo V. B. ir nukentėjusiojo E. E. N. apeliacinius skundus atmesti.