Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo A. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012-06-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, nuo 2012-01-16 vykdanti padėvėtų rūbų pardavimo individualią veiklą (pažymos Nr. 022303) išsinuomotose patalpose adresu Tilžės g. 14, Šilutėje, maždaug nuo savo veiklos pradžios parduotuvėje pardavėja įdarbino savo draugo mamą S. M., nesudariusi su ja darbo sutarties ir nepranešusi apie darbuotojos darbo pradžią (įdarbinimą) VSDFV Šilutės skyriui.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog S. M. pas A. S. - savo darbdavę - nelegaliai dirbo iki 2012-06-12 - VDI patikrinimo dienos, kurio metu, VDI inspektoriams J. K. ir I. D. užėjus į parduotuvę, S. M. vykdė pardavėjos funkcijas - prižiūrėjo prekes prekių salėje, tvarkė prekes, kad jos būtų tvarkingai sukabintos, atsakinėjo į potencialių pirkėjų klausimus ir kt. A. S. tuo metu nebuvo. Patikrinimo eiga buvo nufilmuota. Darbo faktą pripažino pati A. S. ir S. M., tačiau administracinė A. S. byla buvo nutraukta esą nesant jokių įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę dėl nelegalaus įdarbinimo. Teismas, atmesdamas visus byloje surinktus įrodymus, visiškai ignoravo liudytojos Š. U., Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šilutės r. filialo pirmininkės, paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, kad S. M., būdama silpnaregė, dirbo A. S. parduotuvėje. Taip pat ignoruoti ir VDI atstovės, betarpiškai atlikusios patikrinimą, J. K. paaiškinimai, kuri be kita ko teisme paaiškino, kad 2012-06-12, prisistačius VDI tikrintojams, S. M. užėjo į parduotuvėje esantį sandėliuką ir iš po užtiesalo, esančio ant spintelės, pasiėmė apie 100 litų įvairiomis kupiūromis. Paprašyta parodyti, kiek parduotuvė yra suprekiavusi tą dieną, ji parodė užrašus, kad suprekiauta 12 litų. Kasos aparatas individualia veikla besiverčiančiam asmeniui neprivalomas ir šioje parduotuvėje jo nebuvo. Atstovės aiškinimus įrodo filmuota medžiaga ir tai galėtų patvirtinti VDI inspektorius I. D., taip pat dalyvavęs patikrinime. Tačiau jis nebuvo iškviestas į teismą. Taigi, net buvo gautas netiesioginis įrodymas dėl S. M. tam tikrų pajamų iš A. S. veiklos gavimo, nors tiek A. S., tiek S. M. tai neigia. Teismas iš pradžių net nenorėjo apklausti liudytojos D. A., motyvuodamas, kad atstovė neprašė jos iškviesti į teismą. Tačiau, remiantis ATPK 256 str., administracinėse bylos teismas pats privalo būti aktyvus ir rinkti įrodymus.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. M. dirbo realiai, darbuotojui ir darbdaviui susitarus buvo dirbamas darbas tam tikros profesijos - pardavėjos darbas, taip pat jis buvo dirbamas atlygintinai, nes, kaip minėta, S. M., prieš pasišalindama iš parduotuvės, inspektorių akivaizdoje, nors ir nematė, kad jie stebi (S. M. turi regos negalią), kaip manoma pasiėmė dalį pajamų. Be to, S. M. dirbo paklusdama A. S. nustatytai tvarkai - dirbo parduotuvės darbo laiku, A. S. nustatytoje vietoje, o būtent adresu Tilžės g. 14, Šilutė, bet ne kitur ir ne savo sugalvotu laiku bei būdu. Beje, teismas nepasidomėjo, ar po patikrinimo A. S. įdarbino savo parduotuvėje pardavėją, kuriai poreikis buvo, nes, kaip pripažino pati A. S., kartas nuo karto jai reikėdavo išvykti. Dėl išvardintų priežasčių teismo nutarimas yra nepagrįstas ir todėl turėtų būti panaikintas. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Atsižvelgiant į išdėstytą laiko, kad A. S. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pabrėžtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl A. S. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš byloje esančio Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šilutės rajono filialo prašymo (b.l. 5) matyti, jog šios sąjungos atstovai su prašymu 2012-06-04 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, prašydami suteikti informacijos, ar S. M. dėvėtų rūbų parduotuvėje, esančioje Tilžės g. 14, Šilutėje, dirba legaliai. 2012-06-15 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šilutės rajono filialo pirmininkė Š. U. bei socialinė darbuotoja D. A. pateikė paaiškinimą (b.l. 13), kuriame nurodė, jog jų duomenimis, S. M. dėvėtų rūbų parduotuvėje dirba jau kokias 4 savaites pardavėja 2-3 kartus per savaitę. Su ja susitikusi ir bendravusi toje parduotuvėje kelis kartus buvo D. A.. Paklausta, ar dirba, S. M. sakė, kad ne, tik pavaduoja marčią. Kad ji ten dirba, filialui praneša žmonės. Teismo posėdžio metu (b.l. 14-15) liudytoja apklausta Š. U. parodė mačiusi pati, kad kartais S. M. dirba parduotuvėje, be to, apie tai, kad ji dirba, pranešė žmonės. Paklausus S. M., ar ji dirba, ji neatsakė. Teismo posėdžio metu (b.l. 22) liudytoja apklausta D. A. parodė, jog buvo užėjusi į parduotuvę, tačiau matė, kad S. M. nieko neveikė. S. M. sakė, kad toje parduotuvėje nedirba, o yra išleidusi marčią papietauti. Kad S. M. dirbtų parduotuvėje, ji nematė. S. M. sakė, kad jai netinka darbo sąlygos ir kad tai yra jos marčios parduotuvė. Iš šių aukščiau aptartų liudytojų Š. U. bei D. A. parodymų matyti, jog tiek vienai, tiek kitai paklausus S. M., ar pastaroji dirba pas A. S., kiekvienu atveju ji nurodydavo, kad nedirba, o tik padeda savo marčiai, išleisdama ją papietauti.

Apklausiama teismo posėdžio metu (b.l. 22-23) liudytoja S. M. taip pat parodė, jog ji A. S. kartą per savaitę išleisdavo parsivežti prekių, kartais ją išleisdavo papietauti. Jokio atlygio už tai ji neimdavo, kadangi tai yra jos šeima, jos vaikai, A. S. gyvena su jos sūnumi. Tokias pačias aplinkybes apklausiama teismo posėdžio metu (b.l. 14) nurodė ir A. S. parodydama, jog S. M. yra jos draugo, su kuriuo gyvena, mama. Ji jai padėdavo parduotuvėje, t.y. išleisdavo papietauti ar parsivežti prekių. Per savaitę pietauti ją išleidavo 3-4 kartus, o prekių ji važiuodavo kartą per dvi savaites. S. M. jai padeda nuo 2012 m. balandžio – gegužės mėn. S. M. už darbą ji nemokėjo, o pastaroji niekada ir neprašė už darbą pinigų. Kai jos nebūdavo, S. M. dirbdavo kaip darbuotoja, prekiaudavo, aptarnaudavo klientus. Pinigai – 100 Lt, kuriuos S. M. išėmė iš slėptuvės, buvo jos, gauti už kosmetikos platinimą. Iš šių aukščiau aptartų liudytojos S. M. ir A. S. parodymų matyti, jog jos neneigė fakto, kad S. M. kartais būna A. S. parduotuvėje ir aptarnauja klientus, tačiau nurodė, jog taip būna tik tada, kai A. S. išeina papietauti arba parsivežti prekių. Tiek viena, tiek kita nurodė, jog jokio atlygio už tai S. M. negauna, A. S. ji padeda kaip šeimos narys. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdžio metu A. S. ir S. M. duoti parodymai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2) bei paaiškinime (b.l. 3) A. S. nurodė, jog jos draugo mama S. M. ateidavo pas ją į darbo vietą, tačiau pastaroji ateidavo ne kaip darbuotoja, o kaip šeimos narys. S. M. ją išleisdavo papietauti arba parsivežti prekių (b.l. 2, 3). Liudytoja S. M. savo pirminiame 2012-06-12 paaiškinime (b.l. 4) nurodė, jog A. S. yra jos sūnaus mergina, ji ją išleisdavo pavalgyti. Duomenų, kurie paneigtų šiuos aukščiau aptartus A. S. bei liudytojos S. M. parodymus, byloje nėra.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad S. M. dirbo atlygintinai, pažymėtina, jog byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savo teiginius apeliantas motyvuoja tuo, kad S. M., prieš pasišalindama iš parduotuvės, inspektorių akivaizdoje pasiėmė dalį pajamų – 100 Lt. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad tie pinigai buvo atlygis S. M. už darbą, kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. S. (b.l. 14), 100 Lt S. M. buvo gavusi už kosmetikos platinimą.

Apeliacinis teismas sutinka ir su ta apylinkės teismo padaryta išvada, jog nenustatyta, kad S. M. būtų dirbusi paklusdama darbovietėje A. S. nustatytai darbo tvarkai, abi nurodė, jog S. M. padėdavo A. S. tik tada, kai pastaroji išeidavo papietauti ar parsivežti prekių, padėdavo kaip šeimos narys.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė J. K. dalyvavo tik 2012-08-20 teismo posėdyje, bylą 2012-08-31 ir vėlesniuose posėdžiuose prašė nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 17). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyrius teismui pateikdamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą (b.l. 1), kaip liudytoją prašė iškviesti Š. U.. Ši liudytoja teismo posėdžio metu buvo apklausta. 2012-08-20 teismo posėdžio metu apklausus A. S. ir liudytoją Š. U., Institucijos atstovė išreiškė pageidavimą nebekviesti liudytojų D. A. bei S. M. ir bylos nagrinėjimą prašė užbaigti (b.l. 15). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog teismas vis gi bylos nagrinėjimą atidėjo ir į sekantį 2012-08-31 posėdį iškvietė minėtas liudytojas. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 14-15) matyti ir tai, jog atstovė neprašė, kad į posėdį būtų kviečiamas ir kitas patikrinime dalyvavęs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius I. D.. Iki apeliacinio skundo pateikimo byloje nebuvo jokių duomenų apie patikrinime dalyvavusius asmenis, o atstovė teismui to nebuvo nurodžiusi nei perduodama bylą teismui, nei teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog patikrinimas buvo filmuojamas, tačiau ir ši aplinkybė apylinkės teismui nebuvo žinoma. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju Institucijos atstovas nebuvo aktyvus, neteikė įrodymų, prašymų bei nedalyvavo vėlesniuose teismo posėdžiuose. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, t.y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai bei atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog patikrinimo metu tarp A. S. ir S. M. buvo susiklostę darbo santykiai, kad pastaroji dirbo atlygintinai, paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o A. S. ją būtų įdarbinusi nelegaliai.

Veika gali būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Neįrodžius, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai byloje nustatyti, apeliacinis teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo A. S. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.