- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1249-264/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Panaikinti Kauno, Jolita Cirulienė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- R. A.
- Advokatai
- Vaidutis Pauliukas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų antstolio Valdo Zubino ir R. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1056-435/2008 pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovams R. A., antstoliui Valdui Zubinui ir uždarajai akcinei bendrovei „BTA Draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (t.1,b.l.3-5) prašė:
1. pripažinti antstolio Leono Gudeikos 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.6/05/2748 negaliojančiu,
2. taikyti restituciją: grąžinti ieškovei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. A. iš antstolio L. Gudeikos 12.766 Lt.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2006-07-14 antstolis L. Gudeika iš varžytynių už 12.766 Lt pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, parduodant minėtą turtą, buvo pažeistos jos teisės, kadangi turtas parduotas už žymiai mažesnę nei tokio turto rinkos vertę (vidutinė garažo rinkos vertė - 25.000 Lt). Ieškovė teigia, kad antstolis, pažeisdamas CPK 681 str. nustatytą tvarką, nepaskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizės, nors ieškovė ir prieštaravo antstolio atliktam turto įkainojimui. Kadangi ginčo turto rinkos vertė dvigubai didesnė nei nustatė antstolis, ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 602 str. 1 d. 6 p.). Be to, pradinės turto pardavimo iš varžytynių kainos neatitikimas parduodamo turto vietos rinkos vertei yra pakankamas pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Ieškovės manymu, nustačius, kad turtas buvo parduotas pažeidžiant imperatyvias materialinės teisės normas, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, yra pagrindas pripažinti, jog šį turtą įsigijęs atsakovas R. A. buvo nesąžiningas. Atsakovo nesąžiningumą pagrindžia aplinkybės, kad atsakovas garažą pirko toli nuo savo gyvenamosios vietos, tik praėjus mėnesiui išsiėmė pažymą sandoriui sudaryti, o tai patvirtina, kad atsakovas R. A. verčiasi nekilnojamojo turto prekyba ir ginčo turtą įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o perpardavimui. Ieškovės manymu, atsakovas, užsiimdamas nekilnojamojo turto perpardavimu, turėjo žinių ir patirties įvertinti aplinkybę, kad įsigyja garažą už labai mažą kainą, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti pirkėją nesąžiningu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu (t.2, b.l.39-43) ieškinį tenkino visiškai:
1. pripažino antstolio L. Gudeikos 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.6/05/2748 negaliojančiu,
2. taikė restituciją: grąžino ieškovei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui R. A. iš antstolio Valdo Zubino 12.766 Lt,
3. priteisė ieškovei iš atsakovų antstolio V.Zubino ir R. A. po 1.191,49 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,
4. priteisė iš atsakovų antstolio V.Zubino ir R. A. valstybei po 26,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad antstolis L. Gudeika, įvertindamas ginčo turtą, rėmėsi VĮ RC 2005-12-01 NTR CDB išrašu, kuriame nurodyta, kad ginčo turto 1999 m. rugpjūčio 19 d. vertė yra 15.198 Lt, t.y. šio turto vertė buvo nustatyta daugiau nei prieš šešis metus. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė neskundė antstolio veiksmų dėl turto vertės patikslinimo, neužkerta kelio pripažinti varžytynių akto negaliojančiu dėl neteisingai nustatytos kainos, o pradinė varžytynių kaina turi būti nustatyta tokia, kad sudarytų prielaidas parduoti turtą kuo naudingiau. Realizuoti ruošiamo turto vertė turi atitikti tuo metu esančią turto vertę rinkoje. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti išieškotojo reikalavimus, antstolis visais atvejais privalo atsižvelgti ir į skolininko interesus, o šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teismas nurodė, kad net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonės dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o prireikus gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. 2d. nustatyta, kad netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas - įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas nurodė, kad antstolis, dar 2005-12-01 turto arešto akte nurodydamas turto vertę, nustatytą daugiau nei prieš šešerius metus, privalėjo skirti ekspertizę, o įvertinęs skolininkės abejones dėl nustatytos turto vertės praėjus dar penkiems mėnesiams, esant nekilnojamojo turto kainų didėjimo tendencijai, privalėjo savo iniciatyva perkainoti turtą. Kadangi ekspertų išvadoje nustatyta garažo rinkos vertė jo pardavimo dieną buvo 20.600 Lt, o antstolio nustatyta 15 198 Lt vertė skiriasi beveik penkiais su puse tūkstančio litų, ši suma, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų kilimą, yra ženkli, todėl ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kaip prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 4 d.) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.1d.), sandoris prieštarauja ir CK 6.397 str. reikalavimams.
Teismas nustatė, kad atsakovas R. A. garažo įsigijimo metu aktyviai užsiėmė priverstine tvarka realizuojamo nekilnojamojo turto supirkimu ir pardavimu. Tai rodo, kad atsakovas žinojo kokia tvarka įkainojamas areštuotas turtas ir kokia tvarka nustatoma parduodamo turto pradinė kaina bei kokios tuo metu vyravo nekilnojamojo turto rinkos kainos. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad atsakovas, praėjus porai mėnesių po ginčo turto įsigijimo, pasiūlė ieškovei pirkti tą patį turtą už 25 000Lt. (t. 1, b. l. 95). Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas iš karto po sandorio sudarymo išsiėmė pažymą šio turto pardavimui, rodo, kad atsakovas suvokė įsigijęs vertingą turtą už itin mažą kainą. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus. Teismas nurodė, kad atsakovas, įsigydamas iš varžytynių turtą, buvo nesąžiningas ir dėl to įsigijo jį neteisėtai, todėl taikė restituciją (CK 6.145 str. 1 d.), nusprendė grąžinti turtą savininkei - ieškovei ir priteisti iš antstolio L.Gudeikos atsakovui R. A. 12.766 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimo metu 2007-09-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-75 buvo panaikinti antstolio L.Gudeikos įgaliojimai ir 2007-10-02 įsakymu Nr. 7P-104 antstolio nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir perimtas, bet neperduotas išieškotojui turtas perduotas antstoliui V. Zubinui, todėl šią sumą teismas priteisė iš antstolio V. Zubino.
Šalies argumentai
Atsakovas antstolis V.Zubinas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 52-54) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl atsakovo pakeitimo, restitucijos taikymo, priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir klausimą dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių pakeitimo ir restitucijos taikymo pagrindus ir neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko nepagrįstai atsakovą L. Gudeiką pakeitė atsakovu antstoliu V. Zubinu, t.y. teismas pažeidė CPK 48 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvią įstatymo nuostatą, jog šalis negali būti pakeista, jei yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-104 antstolis V.Zubinas iš antstolio L.Gudeikos perėmė ne tik materialųjį turtą - vykdomąsias bylas, kitus dokumentus, antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias ir neišmokėtas pinigines lėšas, perimtą, bet išieškotojui neperduotą turtą, bet ir iš šio turto perėmimo fakto kylančias tam tikras subjektines teises ir pareigas. Šios teisės ir pareigos antstoliui V. Zubinui atsirado tik nuo nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, bei neišmokėtų piniginių lėšų perėmimo momento, todėl perėmimo faktas nesuponuoja taisyklės, kad antstolis V. Zubinas gali būti laikomas absoliučiai visų antstolio L.Gudeikos turėtų subjektinių teisių ir pareigų perėmėju, ir turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ar netinkamą jų įvykdymą, neatsižvelgiant į jų atsiradimo ir pasibaigimo laiką, aplinkybes bei subjektiškumą;
2. teismas nesilaikė CPK 14 str. įtvirtinto betarpiškumo principo, t.y. neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir neįvertino byloje esančių įrodymų, kad 2006-08-21 patvarkymu antstolis L.Gudeika paskirstė 12.766 Lt išieškotas pinigines lėšas ir 2006-08-21 mokėjimo pavedimais Nr. 3873, Nr. 3874, Nr. 3875, Nr. 3876 išieškotojui pervedė 11.249,80 Lt skolai padengti, o 2006-08-21 mokėjimo pavedimu Nr. 3903 – 1.516,20 Lt vykdymo išlaidas pervedė į savo atsiskaitomąją sąskaitą. CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad taikant restituciją dėl to, kad sandoris pripažintas negaliojančiu, asmenys privalo grąžinti tik dėl to sandorio gautą turtą, todėl restitucijos taikymas tokiu būdu, kaip tai nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, t.y. įpareigojant antstolį gražinti ne tik iš negaliojančiu pripažinto sandorio gautas vykdymo išlaidas, bet ir tretiesiems asmenims paskirstytas lėšas, prieštarauja restitucijos taikymo tikslui;
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-104 pagrindu perimdamas antstolio L.Gudeikos depozitinėje sąskaitoje esančias neišmokėtas pinigines lėšas, antstolis V. Zubinas neperėmė jokio iš šio, negaliojančiu pripažinto sandorio gauto turto, todėl atsakovo pakeitimas netinkama šalimi, antstoliu V. Zubinu, ir restitucijos taikymas nepagrįstai pablogina antstolio V.Zubino padėtį, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, pažeidžia CK 6.222 str. įtvirtintą principą, jog restitucija negali turėti įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
A. R. A. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 57-62) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui R. A. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas netinkamai taikė CK 1.80 str. ir CK 4.96 str., netinkamai analizavo ir vertino šių teisės normų taikymą įtakojančias aplinkybes. Vienas iš sandorio negaliojimo padarinių yra restitucija (CK 1.80 str. 3 d.). Ji turi būti taikoma atsižvelgiant į daiktinės teisės nuostatas, kadangi asmuo, įgijęs daiktą pagal sandorį, tampa to daikto savininku. Tokiu būdu restitucija tampa galima tik tada, kai tai leidžia daiktinė teisė. CK 1.80 str. 4 d. yra nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 str. 4 d. nurodyta, kad CK 4.96 str. taisyklės netaikomas, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Daiktinė teisė neleidžia iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti daikto, parduoto priverstine tvarka teismo sprendimų vykdymo procese. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgus į tai, kad turtas yra realizuojamas valstybės įgalioto asmens – antstolio. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2004, kurioje teigiama, kad sprendžiant dėl įgijėjo sąžiningumo sandorio sudarymo metu, kai turtas parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, neturi esminės teisinės reikšmės tai, ar sandoris, kurio pagrindu jis įgijo daiktą, buvo pripažintas galiojančiu ar negaliojančiu. Nuosavybės teisė į turtą, kuris perėjo iš pirminio savininko naujajam savininkui pardavus tokį turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, atsiranda iš eilės juridinių faktų, kurie visi kartu sukuria įgijėjui teisines pasekmes, kai turto iš jo negalima išreikalauti. Vienas iš tokių faktų - įgijėjo sąžiningumas, t.y. konstatavimas fakto, kad įgijėjas nežinojo, neturėjo ar negalėjo žinoti, kad perleidžiamo turto jis negali įgyti. Nustačius, kad turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turtas laikomas teisėtai įgytu ne tik sudaryto sandorio, bet ir įstatymo pagrindu;
2. teismas, konstatuodamas atsakovo R. A. nesąžiningumą, neobjektyviai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. Teismas, nustatydamas faktą, kad atsakovas R. A. užsiėmė nekilnojamojo turto realizuojamo iš varžytinių supirkimu, jo pardavimu, nevertino aplinkybės, kad atsakovo R. A. veikla buvo nukreipta ne į išimtinai nuosavybės teisės į garažus įsigijimą, o į įvairios rūšies nekilnojamojo turto įsigijimą, kurio kainos priklausė nuo to turto buvimo vietos. Teismas nevertino, kad R. A. tokia veikla užsiėmė trumpą laiką, neturėjo specialaus nekilnojamojo turto vertintojo išsilavinimo ar kvalifikacijos, kas galėjo įtakoti atsakovo suvokimą apie nekilnojamojo turto rinkos vertę. Teismas nevertino, kad atsakovas supirkdavo iš varžytinių parduodamus nekilnojamuosius daiktus ir po to juos parduodavo, siekdamas pelno, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pardavus garažą atsakovui iš varžytinių, ieškovė kreipėsi į R. A. ir primygtinai reikalavo jį parduoti. Atsakovas pasiūlė ieškovei pirkti garažą už 25.000 Lt, siekdamas išvengti ieškovės reikalavimų. Tai, kad ieškovė nereikalavo varžytinių proceso vykdymo metu skirti ekspertizės, parodo, kad ieškovė sutiko su iš varžytinių parduoto garažo kaina, ir tik nepavykus jo perpirkti iš atsakovo, siekė pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu;
3. atsakovas nesutinka ir su teismo išvada, jog jo nesąžiningumą pagrindžia duomenys apie pažymos išsiėmimo laiką, ir tai rodo, kad atsakovas siekė realizuoti pigiai įsigytą turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo" 82 p. nustatyta, kad registro tvarkymo įstaiga, turimų dokumentų ar duomenų pagrindu nustačiusi, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įrašyti registro centriniame duomenų banke, neatitinka faktinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų užfiksuotų kadastrinių matavimų byloje, ar prašymo išduoti pažymą padavimo dieną yra pasikeitę nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę sąlygojantys veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo daikto vidutinei rinkos vertei nustatyti, pažymą apie registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir įstatymų nustatytus juridinius faktus prašymą pateikusiam asmeniui parengia ir išduoda tik po to, kai šių nuostatų nustatyta tvarka duomenys patikslinami. Teismas, neanalizuodamas pažymos užsakymo tikslo, negalėjo padaryti teisingos išvados, kad atsakovas suvokė, jog įsigijo turtą už itin mažą kainą;
4. teismas nevertino 2007-03-05 masiniu vertinimu VĮ Registrų centras nustatytos ginčo garažo vertės. Šiuo aktu garažas buvo įvertintas tik 8.782 Lt, dėl to galima pagrįstai abejoti teismo eksperto atliktu vertinimu. Teismų praktikoje dėl turto, areštuojamo ir parduodamo priverstine tvarka, vertinimo VĮ Registrų centro nustatyta rinkos vertė yra laikoma pagrindiniu kriterijumi, kuriuo gali vadovautis antstolis, nustatydamas realizuotino priverstine tvarka turto vertę.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 73-75) prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su atsakovo antstolio V.Zubino apeliaciniu skundu, kadangi priteista antstoliui išmokėti suma yra ne žalos atlyginimas, o pinigų grąžinimas pirkėjui, pripažinus turto pardavimo aktą negaliojančiu, todėl vykdymo procesas šioje vykdomoje byloje nenutrūksta ir visos pareigos pereina antstoliui V.Zubinui, kaip antstolio L.Gudeikos teisių, pareigų ir perduoto turto perėmėjui.
Ieškovė nesutinka su atsakovo R. A. apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1. ginčo turto įvertinimas ir pateikimas parduoti du kartus mažesne kaina negu tikroji jo rinkos vertė, prieštarauja atlygintino sandorio prigimčiai ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Antstolis, nustatydamas varžytynėse parduodamo garažo kainą, pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, esmines nekilnojamojo daikto pardavimo sąlygas (CK 6.397 str.), t. y. pažeidė imperatyvaus pobūdžio materialinės teisės normas. Pagal CK 1.80 str.1 d., sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio. Ginčijamas varžytynių aktas prieštarauja ankščiau minėtiems imperatyviems materialinės teisės normų ir principų reikalavimams, todėl jis pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, be to, nurodytų teisės normų pažeidimas pažeidė ieškovės teisėtus interesus;
2. CK 4.96 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas yra parduotas ar kitaip perleistas sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad asmens, įsigijusio daiktą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau tai nereiškia, kad tokia prezumpcija yra absoliuti ir nenuginčijama. Teismui nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo sudarytas, pažeidžiant imperatyvias materialinės teisės normas ir pripažinus dėl to jį niekiniu ir negaliojančiu, teismas taip pat nustatė ir pripažino, kad įsigydamas garažą atsakovas R. A. buvo nesąžiningas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas, įsigydamas garažą už neprotingai mažą ir neteisingą kainą (turėdamas patirtį prekiauti nekilnojamuoju turtu bei teikdamas konsultacijas šioje srityje), pagrįstai pripažino jį nesąžiningu;
Motyvuojamoji dalis
3. kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva, paneigiančios skundžiamo teismo sprendimo išvados pagrįstumą dėl atsakovo R. A. sąžiningumo, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 str.2 d.).
Atsakovas BTA „Draudimas“ atsiliepimų į atsakovų V. Zubino ir R. A. skundus nepateikė. Atsakovų V. Zubino ir R. A. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
CPK 320 str. 1 d. numato, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Draudimas spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų yra nustatytas CPK 266 str. Nustačius absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą apeliacinės instancijos teismas nevaržomas apeliacinio skundo ribomis, ir sprendimas turi būti panaikinamas net ir tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprašo sprendimo naikinti (CPK 320 str. 2d.). Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo priimti sprendimus dėl ieškovo materialinių teisinių reikalavimų atsakovui. Ieškovo reikalavimai išplaukia iš materialinių teisinių santykių, todėl byloje turi dalyvauti visi atitinkamo materialinio teisinio santykio dalyviai, o taip pat ir kiti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas. Asmenį, byloje esantį atsakovu, nurodo ieškovas ieškinyje, o teismo iniciatyva gali atsirasti tik papildomas atsakovas įstatymo numatytais atvejais (CPK 45 str.4 d., 44 str.). Kiti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtraukti į bylą šalių ar teismo iniciatyva, kadangi teismas neturi pažeisti pagrindinio reikalavimo - nepasisakyti dėl teisių ir pareigų tų asmenų, kurie procese nedalyvauja. Jeigu tokie reikalavimai pažeisti, tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5) prašė: pripažinti antstolio Leono Gudeikos 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.6/05/2748 negaliojančiu bei taikyti restituciją: grąžinti ieškovei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. A. iš antstolio L. Gudeikos 12.766 Lt..
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų V. Zubino ir R. A. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, jog teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių pakeitimo ir restitucijos taikymo pagrindus, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko nepagrįstai atsakovą L. Gudeiką pakeitė atsakovu antstoliu V. Zubinu bei taikė restituciją.
Prijungtos vykdomosios bylos Nr. 6/05/2748/2005 medžiaga patvirtina, jog 2006-08-21 patvarkymu antstolis L.Gudeika paskirstė 12.766 Lt išieškotas pinigines lėšas ir 2006-08-21 mokėjimo pavedimais Nr. 3873, Nr. 3874, Nr. 3875, Nr. 3876 išieškotojui pervedė 11.249,80 Lt skolai padengti, o 2006-08-21 mokėjimo pavedimu Nr. 3903 – 1.516, 20 Lt vykdymo išlaidas pervedė į savo atsiskaitomąją sąskaitą. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vykdomoji byla faktiškai buvo užbaigta anstolio L. Gudeikos, kadangi visos lėšos, gautos už parduotą garažą pagal 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytinių aktą, išmokėtos trečios eilės išieškotojui UAB „Žvilgsnis“ pagal vykdomąjį raštą PJ-5972 vykd. byloje Nr. 6/05/2748/20 ir pačiam anstoliui kaip vykdymo išlaidos bei atlyginimas už skolos išieškojimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Anstolių įstatymo, priimto 2002-05-09 Nr. IX-876 12 str. 5 d., pasibaigus anstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam anstoliui. Šios teisės ir pareigos antstoliui V. Zubinui atsirado tik nuo nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų bei neišmokėtų piniginių lėšų perėmimo momento, todėl antstolis V. Zubinas nėra atsakingas už antstolio L. Gudeikos veiksmus, parduodant ginčo turtą iš varžytinių.
CK 6.145 str. 1 d. nustatyta, kad taikant restituciją dėl to, kad sandoris pripažintas negaliojančiu, asmenys privalo grąžinti kitam asmeniui turtą tik dėl to sandorio, pagal kurį gautas turtas, todėl restitucijos taikymas tokiu būdu, kaip nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, t.y. priteisiant iš antstolio V. Zubino iš negaliojančiu pripažinto sandorio anstolio L. Gudeikos gautas vykdymo išlaidas ir išieškotojui išmokėtas lėšas, prieštarauja restitucijos taikymo tikslui. Taikant restituciją šalys grąžinamos į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.). Atsakovas antstolis V. Zubinas neperėmė jokio iš šio, negaliojančiu pripažinto, sandorio gauto turto, todėl šiuo atveju negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas, keisdamas atsakovą buvusį anstolį L. Gudeiką atsakovu V. Zubinu bei taikydamas restituciją, dėl to nepasisakė ir neargumentavo. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas neįvertino to, kad už turtą pagal ginčijamą aktą gauti pinigai panaudoti atsiskaitymui su ieškovės kreditoriumi UAB „Žvilgsnis“. Teismas netyrė ir nepasisakė, ar restitucija šioje byloje apskritai taikytina (CK 6.145 str.2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad į parengiamuosius bei teismo posėdžius, įvykusius 2008-04-07, 2008-05-09, 2008-06-25 – 2007-07-04 (2 t. b. l. 23, 27, 30) atsakovas Leonas Gudeika nebuvo kviečiamas, jam teismo šaukimai nebuvo siunčiami, o kviečiamas anstolis Valdas Zubinas kaip anstolio L. Gudeikos teisių perėmėjas (2 t. b l. 14, 26, 30), dėl kurio pakeitimo teismas nusprendė savo iniciatyva (2 t. b.l. 27-28). Be to, teismas į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu išieškotojo UAB „Žvilgsnis“.
Pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažindamas anstolio Leono Gudeikos 2006-07-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 6/05/2748 negaliojančiu, bei taikydamas restituciją, kartu priėmė procesinį sprendimą dėl atsakovo anstolio Leono Gudeikos bei išieškotojo UAB „Žvilgsnis“ teisių ir pareigų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje.
Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo esant absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Absoliutaus sprendimo panaikinimo pagrindu, dėl atsakovų Valdo Zubino ir R. A. kitų apeliacinių skundų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatams nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
atsakovų anstolio Valdo Zubino ir R. A. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.