- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- 1-2313-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59557-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2017 m. rugpjūčio 15 d., apie 10.05 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Geležinio Vilko g., važiuodamas L. B. vairuojamajame automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad G. P. privažiavusiam automobiliu „VW Passsat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipus pastarajam iš automobilio, jis (M. D.) priėjo prie nukentėjusiojo G. P. ir sudavė jam smūgį kumščiu į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, po ko automobiliams „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavus prie Žaliųjų Ežerų g. namo Nr. 11, Vilniuje, jis (M. D.), išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo G. P. ir sudavė jam smūgį kumščiu į kairės pusės veido sritį bei spyrė koja į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis M. D. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Kaltinime nurodytu laiku važiavo savo draugo L. B. vairuojamame automobilyje „Audi A6“ link Žaliųjų Ežerų gatvės. Važiuojant Geležinio Vilko gatve, antra eismo juosta, iš galo greitai privažiavo „VW Passat“ automobilis, kurio vairuotojas pradėjo mirksėti šviesomis, taip reikalaudamas, kad jie pasitrauktų. Pats nematė, tačiau L. B. pasakė, kad vairuotojas rodo nepadorų gestą (vidurinį pirštą). Draugas šiek tiek pristabdė, kad „VW Passat“ vairuotojas kiek apsiramintų, paskui persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tuomet „VW Passat“ automobilis juos aplenkė. L. B. buvo labai piktas, kad minėto automobilio vairuotojas elgėsi nemandagiai, jį skubino mirksėdamas šviesomis, todėl lenkimo metu iš pykčio pro langą metė į „VW Passat“ tuščią butelį nuo mineralinio vandens ar tai limonado. Kiek matė, butelis pataikė į juos lenkusio automobilio langą ar stogą. Atlikęs lenkimo manevrą, „VW Passat“ vairuotojas persirikiavo į pirmą eismo juostą ir užblokavo jiems kelią, pats išlipo iš automobilio. Neturėdami galimybės toliau važiuoti, jiedu su L. B. taip pat išlipo iš automobilio. Nukentėjusysis kažką pradėjo rėkti, filmavo telefonu. Paklaustas, ką nukentėjusysis aiškino, kaltinamasis negalėjo atsakyti, nurodė pastarojo žodžių turinio visai neatsimenantis. Jis (M. D.) taip pat kažką šiam rėkė, abu stovėjo netoli vienas kito, per kokį metrą (kaltinamasis prie „Audi A6“ automobilio kapoto, o nukentėjusysis prie „VW Passat“ galo (bagažinės)). Esmė ta, kad abu apsižodžiavo, vienu metu jis ranka pastūmė nukentėjusįjį, nors gali būti, kad ir sudavė šiam į veido sritį (sutinka taip, kaip nurodyta kaltinime). Taip pasielgė, kad nukentėjusysis apsiramintų, atstotų ir važiuotų savo keliais, norėjo, kad greičiau baigtųsi ši situacija, nes susidarė eismo kamštis. Tuomet su L. B. sėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti link Žaliųjų Ežerų, o „VW Passat“ paskui juos, tiesiog persekiojo. Nesuprato, ko šis nori, minėto automobilio vairuotojas atrodė keistas, bijojo, tai kažkoks persekiotojas, matė, kad jis juos filmavo toliau (dėl pagalbos neskambino, nes jam nepriimtina dėl tokių situacijų skambinėti policijai ir pan). Privažiavę Žaliųjų Ežerų gatvę, sustojo aikštelėje, išlipo ir ėjo tolyn, tačiau privažiavęs „VW Passat“ vairuotojas, kuris taip pat išlipo, pradėjo eiti iš paskos, filmavo, kažką kalbėjo su policija. Tuomet jis (M. D.) sustojęs paklausė, ko šiam reikia, susinervinęs šį pastūmė, sudavė nestiprų smūgį į veido sritį ir po to iš kojos spyrė į pilvą. Supranta, kad neturėjo teisės naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl iš dalies tokie jo veiksmai nėra geri, tačiau iš kitos pusės savo elgesį vertina teigiamai, kadangi mano, jog pats nukentėjusysis jį išprovokavo. Dėl nustatyto neblaivumo, kaltinamasis nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną alkoholio nevartojo, tačiau buvo gėręs iš vakaro. Įvykio dieną jautėsi gerai, nustatytas neblaivumas jokios įtakos jo elgesiui neturėjo. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Jeigu pastarasis patyrė bent kokią žalą, turi ją įrodyti dokumentais (pateikti gydytojo išvadą, kad jam buvo padarytos kraujosruvos, nustatyti kažkokie kiti požymiai ir pan.).
Kadangi M. D. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. taip pat prisipažino kaltu, davė iš esmės analogiškus parodymus, tik apklausiamas nenurodė, jog pirmą kartą sustojus jis sudavė nukentėjusiajam (teisme šią aplinkybę pripažino). Be to, pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tuo tarpu teisme nurodė kitokį savo elgesio įvertinimą (veiksmus vertino iš dalies teigiamai, pažymėdamas, kad pats nukentėjusysis nesielgė tinkamai). Ikiteisminiame tyrime duoti M. D. parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausos protokole (b. l. 30-31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. P. parodė 2017-08-15, apie 10.05 val., važiavęs Geležinio Vilko gatve. Priešais jį važiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pradėjo staigiai stabdyti. Jis, iš paskos važiuodamas savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti susidūrimo, taip pat pradėjo stabdyti. Dėl jo staigaus stabdymo mirktelėjo šviesomis, norėdamas atkreipti dėmesį. Jam mirktelėjus šviesomis, „Audi“ markės vairuotojas parodė pro langą necenzūrinį gestą bei kelis kartus dar pabandė sutrukdyti važiuoti. Tuomet jis (G. P.) persirikiavo ir važiavo antra juosta. „Audi“ vairuotojas važiavo pirma juosta. Jų automobiliams susilyginus, „Audi“ vairuotojas metė pro langą vandens butelį į jo automobilį. Jis persirikiavo į pirmą juostą ir jį aplenkė, po ko pradėjo lėtinti greitį. Jiems abiem sustojus, išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link „Audi“ markės automobilio, norėdamas su vairuotoju žodžiu išsiaiškinti, kodėl šis metė butelį ir ar neapgadino jo automobilio. Jam pradėjus eiti, iš minėto „Audi“ automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis. Keleivis jį be jokių žodžių iš karto puolė, t. y kumščiu smogė į kairės pusės veido sritį. Vairuotojas stovėjo prie savo automobilio ir kažką rėkė. Jis suprato, kad jie yra neadekvatūs, atsisėdo į savo automobilį. Pastarieji irgi įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad jį sumušė. Pradėjo važiuoti paskui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Važiavo paskui juos iki Žaliųjų Ežerų g. namo Nr. 11. Atvažiavus minėtu adresu, automobilis pradėjo parkuotis. Besiparkuojant iš automobilio išlipo keleivis ir pradėjo bėgti link jo automobilio. Jis tuo metu įjungė atbulinę pavarą ir iš ten išvažiavo, bijodamas dėl savo sveikatos. Tuo metu pamatė, kad keleivis grįžo atgal prie automobilio. Abu vyrai priparkavo automobilį ir nuėjo už Žaliųjų Ežerų g. 11 namo. Pamanė, kad asmenys bando šalintis, dėl ko išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti paskui juos. Minėti asmenys, pamatę jį einant paskui, pradėjo bėgti link jo. „Audi“ automobilio keleivis pribėgęs paklausė, kur yra jo raktai nuo automobilio ir trenkė jam kumščiu į kairės pusės veido sritį (žandikaulį) bei spyrė iš kojos jam į pilvą, dėl ko nukentėjusysis parodė pajutęs fizinį skausmą. Jis atsitraukė ir kelis žingsnius nuėjo atgal. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė vaikinus. Dėl įvykio nesikreipė nei pas gydytojus, nei pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 10-11).
Nukentėjusiojo G. P. pareiškime yra išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 4).
Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimus dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis G. P. parodė civilinį ieškinį palaikantis. Dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, kadangi kilusi situacija ne tik yra nemaloni, bet dėl suduotų smūgių ir spyrio jam skaudėjo, be to, turėjo daug nepatogumų (teko vykti į apklausą, rašė pareiškimą, taip pat turėjo atvykti į teismą, dėl ko buvo priverstas atsiprašinėti iš darbo).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas L. B. parodė 2017-08-15, apie 10.00 val., kartu su draugu M. D. važiavęs link Žaliųjų Ežerų pas pažįstamą. Važiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo. Važiuojant Geležinio Vilko gatve, ties prekybos centru „Ozas“, jis iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą. Iš galo greitai važiavo automobilis „VW Passat“ sidabrinės spalvos (valstybinių numerių nežino), kuris pradėjo mirksėti šviesomis, norėdamas, kad jis pasitrauktų. Vairuotojas pradėjo rodyti įvairius gestus. Jį (L. B.) tai supykdė, nes matė, kad vairuoja jauno amžiaus vairuotojas. Jis tyčia automobilį pristabdė, o po to persirikiavo į pirmą kelio juostą. Kai „VW Passat“ automobilis prisigretino prie jo automobilio, vairuotojas mosikavo galva, rodydamas jam nepasitenkinimą. Jį tai supykdė, todėl pro langą metė į „VW Passat“ automobilį apytuštį plastmasinį butelį nuo mineralinio vandens. Automobilio vairuotojas aplenkė jo automobilį ir užblokavo jam kelią, dėl ko jis turėjo sustoti. Geležinio Vilko gatvėje tuo metu net automobilių kamštis susidarė. „VW Passat“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, jis (L. B.) su M. taip pat išlipo. Jis vaikino paklausė, kas yra. Vaikinas pradėjo šaukti, kad jie chuliganai, pradėjo telefonu filmuoti automobilio numerius. Jis apsisuko ir nuėjo atsisėsti į automobilį. Tuo metu M. gal ir stumtelėjo vaikiną, bet tiksliai pasakyti negali, nes buvo užsisukęs. Jis su M. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Tuo tarpu „VW Passat“ automobilio vairuotojas, važiuodamas iš paskos, pradėjo juos sekti. Jis suprato, kad vaikinas gali skambinti policijai. Kadangi jis (L. B.) iš vakaro buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, pagalvojo, kad gal galėtų pripūsti į alkotesterį, dėl ko jis pasakė M., kad savo automobilį paliks gyvenamųjų namų kieme, paskambins draugui ir juos iš ten paims. Įvažiavus į Žaliųjų Ežerų gatvę, pasuko į gyvenamųjų namų kiemą ir sustojo prie namo Nr. 11. Jie išlipo iš automobilio ir ėjo už namo. Pamatė, kad „VW Passat“ automobilio vairuotojas taip pat atvažiavo į kiemą, išlipo iš automobilio ir vijosi juos, kalbėdamas telefonu, aiškino, jog jie bėga, filmavo. Tada jie pradėjo eiti link to vaikino, o šis pradėjo nuo jų bėgti. M.s priėjo prie vaikino ir jį pastūmė. Ar sudavė pastarajam, liudytojas nurodė pasakyti negalintis, kadangi tuo metu dairėsi aplink ir pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Vaikinas privažiavusiems policijos pareigūnams kalbėjo, kad jie jį užpuolė, nors taip nebuvo. Policijos pareigūnai juos sulaikė, pristatė į policijos komisariatą (b. l. 21).
2017-08-15 apžiūros protokolu apžiūrėta vieta, esanti Žaliųjų ežerų g. 11, Vilniuje (b. l. 6-7).
2018-04-26 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo G. P. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2017-08-15 vykęs jo pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore. Garso įrašo turinys surašytas minėtame apžiūros protokole (b. l. 17-18).
Nukentėjusysis G. P. pateikė civilinį ieškinį 200 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti (b. l. 13).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog M. D. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje M. D. kaltinamas įžūliais veiksmais, pasireiškusiais dviejų smūgių sudavimu nukentėjusiajam į kairės pusės veido sritį ir vieną kartą spyrus, kas atlikta viešoje vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą ir tokiu būdu demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.
Pagal BK 284 straipsnį kaip tik ir atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Taigi byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog M. D. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pats kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. D. ir nenurodė, jog po to, kai Geležinio Vilko gatvėje išlipęs iš automobilio bendravo su nukentėjusiuoju, sudavė šiam smūgį į veido sritį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino galėjęs suduoti tokį smūgį, t. y. su nurodyta kaltinimo dalimi pilnai sutiko. Iš kaltinamojo duotų parodymų turinio matyti, kad pastarasis savaip pateikia konflikto kilimo priežastį, kaip netinkamą apibūdina nukentėjusiojo elgesį, tačiau savo paties veiksmų neneigia, patvirtindamas, kad pirmą kartą sudavė G. P. vieną smūgį, o antrojo kontakto metu (Žaliųjų Ežerų gatvėje) dar kartą smūgiavo į veidą bei koja spyrė į pilvą. Kaltinamojo kaltė grindžiama ir nukentėjusiojo G. P. parodymais. Pastarasis įvykio aplinkybes pareiškime ir apklausiamas dėstė tapačiai. Tai, kad ir pirmą kartą bendraujant su kaltinamuoju, šis trenkė jam, matyti ir iš apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas garso įrašas su užfiksuotu telefoniniu pokalbiu tarp nukentėjusiojo ir Bendrojo pagalbos centro operatorės. Iš minėto apžiūros protokolo matyti, kad G. P. iš karto nurodė, kad bandyta jį sumušti (b. l. 7-18). Kaltinamojo kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojo L. B. parodymai. Nors liudytojas ir teigė tiesiogiai nematęs, ar jo draugas M. D. sudavė nukentėjusiajam, tačiau neneigė, jog Geležinio Vilko gatvėje M. D. galėjo stumtelti nukentėjusįjį, o vėliau, kai veiksmas persikėlė į Žaliųjų Ežerų gatvę, matė, kaip M. D., priėjęs prie nukentėjusiojo, šį pastūmė. Atsižvelgiant, jog liudytojas yra kaltinamojo draugas, suprantama, kad pastarasis teigė kaltinamojo visąlaik nestebėjęs. Matyt, neatsitiktinai liudytojas nurodė nematęs būtent tų momentų, kuriais pagal kitas byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vartojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį.
Analizuotinas įvykis kilo viešoje vietoje, nors byloje nėra nustatyti konkretūs įvykį matę asmenys, tačiau neabejotina, kad tokia situacija neliko nepastebėta. Pats kaltinamasis neneigė, jog Geležinio Vilko gatvėje dėl pirmoje eismo juostoje sustojusių automobilių buvo susidaręs eismo kamštis, todėl suduotas smūgis nukentėjusiajam buvo matomas aplinkiniams. Nusikalstamos veikos tąsa Žaliųjų Ežerų gatvėje vyko šalia gyvenamųjų namų, dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tokiu būdu laikytina, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais viešoji tvarka buvo realiai sutrikdyta. Teismo vertinimu, kaltinamasis M. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau viešoje vietoje, įžūliai suduodamas smūgius nukentėjusiajam, kas, beje, buvo netgi dviejose vietose, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamojo veiksmai baigti, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte (taip pat ir pranešime apie įtarime) kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek šiuo metu, tiek veikos padarymo metu galiojant BK 284 straipsnio redakcija jokių dalių apskritai neturėjo ir neturi, laikytina, jog nurodyta kvalifikacija įvardinta netinkamai dėl neapsižiūrėjimo (prokuroras pažymėjo, jog straipsnio dalis nurodyta per klaidą).
Dėl bausmės
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltinimą pripažino pilnai, tačiau savo veiksmus teisino, nurodė juos vertinantis iš dalies netgi teigiamai, tikino buvęs išprovokuotas paties nukentėjusiojo, kas neleidžia konstatuoti, jog kaltinamasis kritiškai vertino savo poelgį ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo elgesio. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi sąlygas: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. D. kritiškai nevertino savo elgesio, neišgyveno dėl padarytų veiksmų bei nesigailėjo, teismas neturi pagrindo pripažinti įstatymo numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Iš objektyvių bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs, alkotesteriu jam nustatytas 0,47 prom. girtumas (b. l. 34). Pats kaltinamasis tos aplinkybės neneigė, pažymėjo, kad alkoholį buvo vartojęs įvykio išvakarėse, tačiau pabrėžė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jautėsi gerai, neapsvaigęs ir nustatytas neblaivumas jo veiksmams jokios įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tokius kaltinamojo parodymus, taip pat tai, jog nustatytas girtumas yra nežymus, teismas neturi neginčytino pagrindo išvadai, kad toks alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl nurodytų aplinkybių nepripažintina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Teismas, skirdamas M. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog M. D. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog M. D. praeityje neteistas (b. l. 41), administracine tvarka baustas (b. l. 40), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 38, 39), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 44, 45), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 43). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. D. BK 284 straipsnyje numatytą viešųjų darbų bausmę, jos trukmę nustatant kiek didesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaip matyti, teismas parinko kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį. Kaltinamasis praeityje neteistas, sutiko atlikti viešuosius darbus (tiesa, iš pradžių buvo išreiškęs priešingą poziciją, tačiau vėliau ją pakeitė ir nurodė viešuosius darbus sutinkantis atlikti ir juos dirbsiantis), yra nedirbantis, dėl ko turi visas galimybes įvykdyti tokią bausmės rūšį.
M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-33), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis G. P. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 200 Eur dydžio suma (b. l. 13). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teismui paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro dėl suduotų smūgių patirtas skausmas bei kilę nepatogumai, kadangi dėl įvykio turėjo vykti į policijos įstaigą, teismą, dėl ko teko atsiprašinėti iš darbo.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis turėjo nepatogumų, dėl pradėto baudžiamojo proceso teko atsitraukti nuo darbo, vykimo į teisėsaugos institucijas laiką derinti su darbdaviu, be to, suprantama, kad suduoti smūgiai sukėlė neigiamas emocijas, nukentėjusiajam skaudėjo. Teismas prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį vertina protingo dydžio, dėl ko civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo M. D. nukentėjusiajam G. P. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, nustatant neatlygintinai atlikti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, nustatant neatlygintinai atlikti po 30 valandų per mėnesį.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 32-33), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti M. D., kad, vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalimi, tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.