Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. A. skundą dėl antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų, suinteresuoti asmenys: M. U., D. U. ir L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. D. A. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio Virginijaus Kučinsko patvarkymą dėl pirmųjų pareiškėjos V. D. A. turto – gyvenamojo namo, žemės sklypo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynių; priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis bei suteikti pareiškėjai galimybę nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę ir turtą pardavinėti pareiškėjos nurodyta tvarka: pirma – žemės sklypą, negavus pakankamai lėšų – kiemo statiniu ir gyvenamąjį namą. Nurodė, kad antstolio priimtas patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, nes pareiškėjai priklausantis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai buvo parduotas už pradinę jo pardavimo kainą (98400 Eur) neatsižvelgiant į įstatyme nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Nurodė, kad daiktai buvo įkeisti jungtine hipoteka, todėl daiktų savininkė (pareiškėja) turėjo teisę nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę, be to daiktų galima parduoti tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Be to, parduotas gyvenamasis namas yra pareiškėjos gyvenamasis būstas, kuris galėjo būti parduodamas tik tokiu atveju, jei pardavus visą turtą neužtektų lėšų skoloms padengti (b. l. 4-7).

Antstolis Virginijus Kučinskas 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančio turto varžytynės baigėsi 2018 m. balandžio 26 d. varžytynes laimėjo asmuo, pasiūlęs didžiausią kainą už minėtą turtą. Pažymi, kad raginimas susimokėti gera valia skolininkei buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 8 d., tačiau iki 2018 m. sausio 8 d skolininkė jokių mokėjimų neatliko, prašymų nepateikė. Skolininkė buvo informuota, kad skolos išieškojimas bus vykdomas iš turto, įkeisto sudarant maksimalios hipotekos sutartį, kurioje numatyta, kad hipotekos objektų pardavimo ir varžytynių pardavimo eilė (tvarka) – „visas iš karto“. Be to, daiktai yra funkciškai susiję, todėl jiems negali būti taikoma jungtinė hipoteka ir savininko teisė nurodyti jų pardavimo eilę (b. l. 3).

Suinteresuotas asmuo L. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą. Atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 18-19). Suinteresuotas asmuo D. U. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą. Atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 32-35). Suinteresuotas asmuo M. U. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą. Atsiliepime nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 22-24). Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. gegužės 21 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. kovo 27 d. antstolio Virginijaus Kučinsko paskelbtų pirmųjų varžytynių, vykusių nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 26 d., kuriose buvo parduodamas pareiškėjai V. D. A. priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,0850 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)Iš vykdomosios bylos Nr. 0072/17/01614 duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir pradinis kreditorius R. U. 2016 m. sausio 5 d. pasirašė sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su tolesniais pakeitimais) kuriuo Violetai D. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0850 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)V. D. A. įkeitė sudarydama sutartinę maksimaliąją hipoteką, patvirtintą 2016 m. sausio 5 d. Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės Aušros Urbonienės, notarinis reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. sausio 5 d. V. D. A. papildomai skolinosi įvairias sumas iš kreditoriaus R. U., tačiau skolos numatytais terminais negrąžino, todėl buvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. 2017 m. spalio 18 d kreditoriaus R. U. palikimo priėmėjai kreipėsi į Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarę Eglę Jonušienę prašymu dėl hipotekos vienašalio įrašo (duomenų pakeitimo), kuriuo paprašė hipotekos sutartyje atlikti vienašalį įrašą dėl kreditoriaus pasikeitimo (vykd. b. l. 13). Antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje yra vykdomas Kauno miesto 25-ojo notaro biuro 2017 m. lapkričio 16 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 24000 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų bei 70,04 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkės V.D. A., t. y. įkeisto turto savininkės, hipotekos kreditorių M. U. ir D. U. (pradinio kreditoriaus palikimo priėmėjų) naudai (vykd. b. l. 1-28). Antstolis Virginijus Kučinskas 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į skolininkę raginimu Nr. S-16647 įvykdyti sprendimą geruoju, t. y. per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti 24070,04 Eur skolą, 23,01 Eur palūkanų bei 251,69 Eur antstolio vykdymo išlaidų, viso 24344,74 Eur. Antstolio raginimas skolininkei buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. gruodžio 8 d. (vykd. b. l. 33). Raginime antstolis skolininkei nurodė, jog neįvykdžius nurodytų veiksmų nustatytu terminu, įkeistas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai pastatai, esantys Kaune, S.Šimkaus g. 11, bus priverstinai parduoti iš varžytinių. Antstolis, 2018 m. vasario 19 d., atlikęs nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę (vykd. b. l. 39-43), ekspertizės aktą išsiuntė skolininkei ir kreditoriams, rašte nurodė, kad iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, šis raštas skolininkei įteiktas 2018 m. vasario 20 d. (vykd. b. l. 44). Skolininkei nepasiūlius pirkėjo, 2018 m. kovo 27 d. buvo paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio turto - 0,0850 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės, nurodyta parduodamo turto kaina – 98400 Eur, numatyta varžytynių pabaiga 2018 m. balandžio 26 d. elektroninės varžytynės baigėsi, paskelbtas jų laimėtojas (vykd. b. l. 45-48).

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas bei skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2009, civilinė byla Nr. 3K-3-472/2009).

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015).

Byloje keliamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininkės turto, kuris yra įkeistas, eiliškumo. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašo suteikti jai galimybę nustatyti nurodomą įkeisto turto pardavimo tvarką. Pareiškėja teigia, kad antstolis, iš karto nukreipdamas priverstinį išieškojimą į visą pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, pažeidė CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą.

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis). Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (3 dalis). Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis). Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis). Skolos išieškojimo eilės tvarka nustatyta imperatyviai ir išieškojimas iš sekančios eilės turto galimas tik nesant pirmesnės eilės turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63K-7-85/2015).

Pareiškėja nurodo, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl pirmiausia turėjo būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas gyvenamasis būstas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartinės hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kreditoriaus R. U. naudai buvo įkeisti keli objektai: 0,0850 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)Iš vykdomosios bylos Nr. 0072/17/01614 duomenų nustatyta, kad hipotekos lakšte nurodyta, kad hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė: visas iš karto (Sutartinės hipotekos 8 punktas, vykd. b. l. 20). Sutartinė hipoteka pasirašyta abiejų šalių ir tikėtina, kad joje buvo išreikšta abiejų šalių laisva valia. Taigi šalys, suderinusios savo valią, išreiškė sutikimą dėl įkeisto nekilnojamojo turto varžytinėse pardavimo ne atskirai, bet viso iš karto, t.y. visos valdos vienu metu. Šis susitarimas nėra šalių nuginčytas ir antstolis juo privalėjo vadovautis skelbdamas varžytines. Sąlyga dėl viso įkeisto turto pardavimo išliko ir šalių pasirašytuose Susitarimuose dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. spalio 4 d. (vykd. b. l. 14-17).

Byloje nustatyta, kad išieškojimas iš Violetai D. A. priklausančio nekilnojamojo turto, buvo vykdomas sutartinės hipotekos pagrindu, todėl išieškotojai turi pirmumo teisę išsiieškoti būtent iš hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių (CPK 664 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.193 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad išieškojimas visų pirma realizuojant įkeistą pareiškėjos turtą, yra teisėta bei pagrįstas.Pareiškėja nurodo, kad antstolis, nesuteikdamas teisės jai nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilės, veikė neteisėtai ir nesivadovavo CK 4.194 straipsniu, numatančiu skolos išieškojimą parduodant varžytynėse turtą, įkeistą jungtine hipoteka.

Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 straipsnio 1 dalimi ir materialiosios teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 straipsnis, 4.183 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006), todėl išieškojimui iš kelių daiktų aktualus yra hipotekos teisinių santykių kvalifikavimas.

Pareiškėja nurodo, kad jai priklausantis turtas buvo įkeistas jungtine hipoteka, todėl turėjo būti taikomos CK 4.194 straipsnio nuostatos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus R. U. 2016 m. sausio 5 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka, nustatyta jos rūšis – maksimalioji. Nurodyti įkeičiami hipotekos objektai - 0,0850 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė: „visas iš karto“, t. y. pareiškėja, jau pasirašydama sutartinės hipotekos lakštą nurodė savo valią tokiu atveju, jei turtas bus parduodamas varžytynėse. Šios hipotekos sutarties sąlygos, kaip jau minėta, išliko nepakitusios ir susitarimuose dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo.

Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnis). Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi, t. y. konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis, tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju hipotekos lakštu įkeistas gyvenamasis namas su priklausiniais (kitais inžinieriniais statiniai: kanalizacijos šuliniais) ir žemės sklypas. Kiekvienas statinys (tiek gyvenamasis namas, tiek priklausiniai), tiek žemės sklypas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kiekvienam jų suteiktas unikalus numeris, įrašyta kiekvieno jų vertė, tačiau visi turto objektai yra susiję funkciniu ryšiu kaip namų ūkio valda.

Hipotekos lakštas nėra įkeisto turto pardavimo (perleidimo) sutartis, tačiau tai sutartis, kurioje gali būti nuostatų dėl įkeisto daikto teisinio statuso jo realizavimo atveju. Hipotekos lakšte gali būti nuostata, kuri pakeistų pagrindinio daikto ir priklausinių santykį jų pardavimo metu, ji turi būti aiški, konkrečiai ir suprantamai išdėstyta. Hipotekos lakšto nuostatos, sąlygos, jame vartojami terminai jungtinės hipotekos atveju turi rodyti, kad daiktai, kurie yra priklausiniai, turto realizavimo atveju parduodami atskirai. Tuo tarpu sutartinės hipotekos sutartyje, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas išieškojimas, nurodyti duomenys nesudaro pagrindo abejoti dėl sutarties šalių ketinimų varžytynių atveju.

Pareiškėja skundu taip pat prašo pripažinti pirmąsias jai priklausančio turto varžytynes neįvykusiomis.

CPK 717 straipsnis numato atvejus, kuomet varžytynės antstolio patvarkymu gali būti paskelbiamos neįvykusiomis, t.y. jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (1 punktas); jeigu dėl CPK 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis (2 punktas); jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą (3 punktas); jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos (4 punktas); jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (5 punktas).

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nors viena iš nurodytų sąlygų varžytynėms pripažinti neįvykusiomis, egzistuoja, todėl pareiškėjos reikalavimas priimti patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, atmestinas.

Kiti pareiškėjos argumentai nenagrinėtini, kaip nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo skelbiant pirmąsias pareiškėjos V. D. A. turto: 0,0850 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pareiškėjos prašymas priimti patvarkymą pripažinti įvykusias varžytynes neįvykusiomis atmestinas. Antstolis, paskelbdamas pirmąsias varžytynes, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais antstolio veiksmų pripažinti netesėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė byloje prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. yra sudaryta atstovavimo sutartis su advokate Dana Žvingiliene dėl kliento D. U. atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-15533-717/2018 bei pateiktas 2018 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 862588 800,00 Eur sumai už dokumento surašymą bei kitas teisines paslaugas (b. l. 32-37). Teismui atmetus skundą dėl antstolio veiksmų, iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui D. U. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Atmetus skundą dėl antstolio veiksmų, iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355, red. nuo 2015-01-01 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos V. D. A. skundą dėl antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos V.D. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., suinteresuotam asmeniui D. U., gimusiam (duomenys neskelbtini)., 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) už suteiktas teisines paslaugas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.