Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovui Mindaugui Normantui, atsakovui V. Č., institucijos teikiančios byloje išvadą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo ir atsakovo priešieškinį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis pažymėjo, kad visada mokėjo vaikui priteistą išlaikymą. Supranta, kad priteista išlaikymo suma yra labai maža ir jos nepakanka tenkinti vis didėjančių dukters poreikių. Iš esmės jis neprieštarauja išlaikymo padidinimui, tik prašo kiek sumažinti ieškovės reikalaujamą sumą, nes jo darbo užmokestis nėra didelis-apie 400 Eur, jis dirba Vilniuje, kur nuomoja būstą, tad jam liks labai nedaug pinigų pragyvenimui.Jis nori bendrauti su savo dukra, tačiau supranta, kad tai priklausys nuo to ar pati dukra norės su juo bendrauti, nes ji yra jau beveik suaugusi mergina. Jis norėjo ir anksčiau matytis su dukra, bet kadangi to nenorėjo atsakovė, tai jis ir nebendravo. Paskutinį kartą dukrą matė maždaug prieš 15-16 metų. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo anksčiau nesikreipė nei į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nei į teismą. Prašo nustatyti nors minimaliai įmanomą bendravimo tvarką.

Išvadą byloje teikiančios institucijos-Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. V. teismo posėdyje palaikė ieškovės reikalavimą ir pažymėjo, kad bendrauti su savo vaikais turi teisę abu tėvai, todėl siūlo tokią bendravimo tvarką nustatyti. Jos atstovaujama tarnyba gali tarpininkauti tarp tėvo ir dukters padedant jiems užmegzti tarpusavio ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2002-(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo vaikui G. Č.,gim.2002(duomenys neskelbtini), buvo priteistas išlaikymas mokant po 135 litus ( 39.10 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė savo prašymą padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą argumentuoja tuo, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės, nuo išlaikymo priteisimo iki dabartinio momento maisto ir kitų prekių kainos yra žymiai išaugusios, be to dukra užaugo ir jos poreikiai padidėjo. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia daugiau kaip 330 Eur, o atsakovas moka tik apie dešimtąją dalį reikiamos pinigų sumos vaikui išlaikyti. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė prie ieškinio pridėjo išlaidų dukters išlaikymui per mėnesį paskaičiavimą bei tuos paskaičiavimus patvirtinančius įrodymus. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad vien vaiko dantų gydymui nuo 2009m. iki 2013 m. ji išleido apie 900 Eur. Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.204, 3.208 straipsniai. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje nustatant periodinės išmokos kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui dydį atsižvelgiama į ieškovės ir atsakovo pajamas, į realias išlaidas vaikų išlaikymui, o taip pat į tai, kad augant vaikams, didėja jų poreikiai, todėl padaugėja išlaidų, skirtų jiems išlaikyti. Antra vertus kiekvieno iš tėvų indėlis į vaiko išlaikymą turi būti proporcingas jų gaunamoms pajamoms (turtinei padėčiai), atskaičius išlaidas būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad ieškovė nedirba ( namuose augina dar du vaikus ir turi sveikatos problemų, kurias patvirtina į bylą pateiktais medicininiais dokumentais), o atsakovas dirba, jo teigimu gauna darbo užmokestį apie 400 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo įsiskolinimą vaiko išlaikymui nėra. Atsižvelgiant į visa tai, o taip pat kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, kuris gali ir privalo savo vienintelio vaiko labui susirasti geriau apmokamą darbą, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovės prašomas išlaikymo vaikui padidinimas nėra didelis ir atsakovui nepakeliamas, kad padidinus priteistą vaikui išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį nebus pažeisti nei vaiko, nei jo tėvų interesai. Priteisus mažesnę išlaikymo sumą vaikui nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, nes jam augant neabejotinai didėja ir jo poreikiai, o tuo pačiu didėja ir išlaidos jo išlaikymui.

LR CK 3.161 str. 2 d. pažymėta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. LR CK 3.156 str. 1d, nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. LR CK 3.156 str. 2d. nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. CK 3.161 str. 3 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ar aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kadangi nagrinėjamoje byloje tėvas (atsakovas) nesinaudojo savo teises maksimaliai dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime, bei nevykdė tokios pareigos 16-a metų, tai yra pagrindas tokią tvarką nustatyti teismo sprendimu. Pažymėtina, kad tėvas (atsakovas) su dukra G.a per daugiau nei šešiolika jos gyvenimo metų pirmą kartą susitiko teismo, kuriame nagrinėjama ši byla, patalpose. Akivaizdu, kad tėvą ir dukterį tesieja kraujo, bet ne emocinis ryšys. Byloje nėra duomenų, jog minimalus ar maksimalus vaiko bendravimas su tėvu padarytų žalos nepilnametei, kuri šiuo metu yra šešiolikos su puse metų amžiaus, todėl teismas nustato vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, paremtą šalių (ieškovės ir atsakovo) bei nepilnametės dukters geranorišku susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas tenkina atsakovo priešieškinį iš dalies, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, nes visiškas priešieškinio tenkinimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtų formalus, deklaratyvus ir tokio teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti (įgyvendinti), jeigu savo amžiaus septynioliktuosius metus įpusėjusi mergina nepageidautų bendrauti su savo tėvu (atsakovu). Kartu pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovo bendravimo su dukra būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., ieškovė, o taip pat ir vaiko tėvas (atsakovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat pabrėžtina, kad bendrauti su vienu iš kartu negyvenančiu tėvų yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, jis neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. (CK 3.170 straipsnio 4d.). Teismas taip pat informuoja abi proceso šalis, kad sutinkamai su LR CK 3.170 str. 5d. nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, įstatymų nustatytais atvejais ir toks atsisakymas gali būti skundžiamas teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad L. R. ieškinys tenkinamas visiškai,o atsakovo V. Č. priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, L. R. iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos-advokato pagalbai apmokėti,-atsakovui priteistina dalis jo prašomų bylinėjimosi išlaidų-žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.192 str., 3.170 str., CPK 375-380 str., teismas

nusprendė:

Patenkinti L. R. ieškinį visiškai, V. Č. priešieškinį- iš dalies.

Padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-694-03/2002 priteistą iš atsakovo V. Č. išlaikymą jo dukrai G. Č., gim.2002- -(duomenys neskelbtini), ir nuo sprendimo nagrinėjamojoje byloje paskelbimo dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui mokant po 200 Eur kas mėnesį iki G. Č. pilnametystės.

Įpareigoti ieškovę L. R. netrukdyti dienos metu (nuo 8:00 val. iki 21:00 val.) atsakovui (dukros tėvui) V. Č. tiesiogiai bendrauti su savo nepilnamete dukra. Taip pat, neriboti bendravimo tarp dukros ir tėvo sudarant galimybę komunikuoti telefonu, kompiuterinės programos „SKYPE“, „VIBER“ ir kt. pagalba.

Nustatyti tokią atsakovo V. Č. bendravimo ir dalyvavimo dukters G. Č., gim. 2002--(duomenys neskelbtini), auklėjime bei ugdyme tvarką- iki tol, kol ji taps pilnametė: kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. (termino pradžią skaičiuojant nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo), bendrauti su vaiku su juo sutartoje vietoje, iš anksto apie tai informuojant trumpąja SMS žinute vaiko motiną. Šventes-Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24d. ir 25 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31d.-sausio1d.), Šv.Velykas, moksleivių atsotogas (ar jų dalį) vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo šias šventes praleisti nori ir susitaria.

Priteisti ieškovei L. R. iš atsakovo V. Č. 300 Eur- jos turėtas bylinėjimosi išlaidas-advokato pagalbai apmokėti

Priteisti atsakovui V. Č. iš L. R. 50 Eur -dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų –žyminio mokesčio,sumokėto pateikiant priešieškinį.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.