Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-1027-187/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-10Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2-1027-187/2013
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00765-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
A. L.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Civilinė byla Nr. 2-1027-187/2013Proceso Nr. 2-47-3-00765-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.5.2.16; 116.4. (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Stefanijai Sakalauskienei, sekretoriaujant Inai Malinauskienei, dalyvaujant ieškovei I. V., jos atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu ji pati bei jos atstovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.267 straipsnio 1 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą bei patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. vasario 26 dieną Telšių rajone, Tryškių miestelyje, Kalno gatvėje atsakovo aviganių veislės šuo užpuolęs ją ir apkandžiojęs. Ji eidama gatve mačiusi, kad atsakovas A. L. su šunimi bėgioja, jie nuo jos buvę apie 50 metrų atstumu. Ji bijanti šunų, todėl pamačiusi, kad atbėga link jos šuo, todėl ji išsigandusi ir iš baimės stovėjusi ramiai nejudėdama, net nešaukusi, nes labai bijojusi. Šuo buvęs be antsnukio, todėl pribėgęs prie jos ir griebęs ją. Buvę prakąsti rūbai, sudraskytos kelnės, perkąsta striukė. Šuo sukandžiojęs jai sėdmenis, šlaunis. Skausmą kentusi visą savaitę. Randai likę visam laikui. Dėl išgąsčio nebegalėjusi miegoti, lankėsi pas psichologą, dėl to, kad negalėjusi miegoti naktimis vartojusi stipresnius vaistus, kuriuos buvusi išrašiusi gydytoja Riškienė. Dėl šuns įkandimų, padarytų sužalojimų galėjusi pagulėti tik vienoje pozoje. Visą vasarą ji negalėjusi maudytis lauke su visais, nes jai buvusi gėda nusirengti būtent dėl sužalojimų, dėl likusių, negalėjusi nešioti trumpo sijono, nes vienas randas yra matomoje vietoje užsidėjus trumpą sijoną. Iki šiol jaučianti didelę baimę šunims. Dėl sukandžiojimų lankėsi pas gydytoją, buvę susiūta šešiose vietose. Likę randai iki šiol. Iš karto po įvykio buvusi išvežta į ligoninę, ten buvusios susiūtos žaizdos, taip pat penkis kartus buvusi skiepyta nuo pasiutligės, kadangi skiepai skausmingi, todėl kentusi ir šį skausmą. Atsakovas turtinę žalą (už vaistus ir kitas išlaidas) esantis kompensavęs, tai yra atlyginęs ir dėl turtinės žalos pretenzijų nebeturinti. Šiuo metu prašanti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo, planuojanti šias lėšas panaudoti sveikatos atstatymui, gal būt ir randų gydymui.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai ir paaiškino, kad pareikštas per didelis ieškinys. Jo nuomone įvykęs įvykis. Vakarais jis išsivesdavęs šunį pasivaikščioti. Atstumas nuo ieškovės ir jo su šunimi buvęs tik apie 10 metrų, nes jeigu būtų buvęs didesnis atstumas, tai neaišku ką tas šuo būtų padaręs. Šiuo atveju jis greitai pribėgęs prie šuns ir jį nutempęs nuo ieškovės. Jis pats niekaip nesuprantantis kas tą vakarą atsitikę šuniui, nes jis kiekvieną vakarą vesdavęs šunį prasibėgioti be antsnukio ir niekada nebuvę jokių problemų. Kadangi jis pats esantis veterinarijos gydytojas, šuo buvęs paskiepytas ir mokytas. Todėl ieškovei nebuvę būtina skiepytis nuo pasiutligės. Jo nuomone, šuo galėjęs pajausti, kad ieškovė bijo šuns ir todėl galėjęs užpulti ją arba kada nors gal pati ieškovė jį buvusi paerzinus šunį. Iš karto po įvykio jis buvęs nuėjęs pas ieškovę į namus, bet jos tėvas jį išvaręs ir iš karto paprašęs 5000 litų. Tačiau jis pats jau sumokėjęs baudą, atlyginęs turtinę žalą, bandęs kalbėtis taikiai, sutinkantis sumokėti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes šiuo metu jis pats neturintis didelių pajamų. Jo nuomone, ieškovė galinti gyventi ir šitaip (su randais), po šuns sukandžiojimo jokių komplikacijų jai nebuvę, ieškovei skiepytis nebuvę reikalo, nes šuo buvęs paskiepytas, nors dokumentų ir nerodęs, bet nuėjęs pas V. jiems sakęs apie tai. Šiuo metu šuns be antsnukio nebevedžiojantis. Nemanantis, kad jis turėtų mokėti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinkantis su ieškiniu, nes yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pagal specialisto išvadą praeina per dešimt dienų. Be to jis iš karto puolęs gelbėti ieškovės, ėjęs atsiprašyti, atlyginęs turtinę žalą, todėl sutinkantis, kad būtų tenkinamas ieškinys iš dalies, priteisiant 1000 litų.

Liudytoja L. V. paliudijo, kad ji esanti I. V. mama, kad ne tik ieškovė (jos dukra), bet ir ji pati patyrusi šoką, nes ji grįžusi iš darbo radusi dukrą visą išsigandusią, verkiančią . Ji kūkčiojusi verkusi, negalėjusi sėdėti, o per perrišimus net nualpdavusi, kentusi didelį skausmą. Atsiradę randai nuo šuns įkandimo vasarą pamėlynuojantys. Likę randai. Po šuns užpuolimo palikusi labai baugi, jautri.

Liudytojas V. V. paliudijo, kad jis esantis ieškovės tėtis. Jis matęs, kad duktė labai sukrėsta, žinoma išsigandęs ir jis, nes duktė buvusi labai sukrėsta, net šaukšto negalėjusi nulaikyti, negalėjusi pasėdėti. Naktį negalėjusi miegoti, todėl kreipėsi į gydytoją Riškienę, kuri priskyrusi vaistų. Lankėsi pas psichologę, nes labai padidėjęs jos jautrumas. Dešimt dienų po šuns sukandžiojimų negalėjusi net pagulėti. Išlikusi labai didelė baimė šunims, baimė esanti net mažiems šunims. Likę randai, po maudymosi (su maudymosi apranga) matosi du randai, o vienas randas matosi net apsirengus trumpu sijonu. Buvusi skiepijama nuo pasiutligės, o tai yra penki skaudūs skiepai. Skiepijosi, nes tuo metu neturėję duomenų, kad šuo yra sveikas, negalėję rizikuoti ir neskiepyti dukters, veterinarinė tarnyba jokių duomenų nesuteikusi.. Tuo metu dukra nelankiusi mokyklos, pablogėję dukters mokymosi rezultatai.

Iš prijungtos administracinės bylos Nr. 07-13-7392053 (23 b. l.) ir joje esančio 2013 04 10 nutarimo matyti, kad atsakovas A. L. padarė administracinės teisės pažeidimą, o būtent 2013 02 26 apie 18 val. 15 min. Kalno gatvėje prie namo Nr. 16, Tryškių miestelyje, Telšių raj. Palaidas šuo be antsnukio, kuris priklauso A. L., nežymiai sužalojo I. V. bei sugadino juos rūbus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Iš įrašo iš medicininių dokumentų (4 b. l.) matyti, kad 2013-02-26 I. V. nustatyta diagnozė: sėdynės ir dešinės šlaunies šuns kąstos žaizdos, atlikta vakcinacija nuo pasiutligės.

Iš medicininio pažymėjimo (5 b. l. ) ir teismo posėdžio metu pateiktos Pažymos apie mokyklos lankymą, matyti, kad I. V. nuo 2013-02-27 iki kovo 8 d. įskaitytinai nelankė mokyklos, nelankymo priežastis – kairio sėdmens ir dešinės šlaunies kąstinės žaizdos.

Iš Pažymų (6,7 b. l.) matyti, kad ieškovė I. V. lankėsi pas med. psichologę 2013-03-01 ir 2013-3-04.

Iš 2013-03-07 Specialisto išvados Nr. G 463/13(03) (8 b. l.) matyti, kad I. V. padaryti sužalojimai: kąstinė žaizda ir odos nubrozdinimai kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, kąstinė žaizda dešinio klubo priekiniame paviršiuje ir odos nubrozdinimai dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dvi kąstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame-išoriniame paviršiuje. Kąstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai sveikatą sutrikdo ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš teismo posėdžio metu pateiktų fotolentelių matyti, kad ieškovė patyrė sužalojimus, kurių pėdsakai likę iki šiol o fotolentelėje Nr. 5 matyti, kad vienas randas yra gana matomoje vietoje.

Iš teismo posėdžio metu prijungtos Pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad civilinėje byloje už konsultacijas ieškinio surašymą bei dalyvavimą civilinės bylos nagrinėjime ieškovė advokatui sumokėjo 2000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Esant byloje tokiems įrodymams ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pačios ieškovės I. V. paaiškinimų, liudytojų L. V. ir V. V. paaiškinimų matyti, kad J. B. kentė fizinį skausmą dėl patirtų sumušimų, emociškai, psichologiškai sunkiai pergyveno patį sumušimo faktą bei vaikščiojimą su mėlynėmis ir užsitęsusį bylinėjimąsi įvairiuose teismuose. Tai patvirtina surinkti įrodymai prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-641/2005 ir tai, kad ją sumušusi moteris faktiškai likusi nenubausta. Būtent po sumušimo ji kreipėsi į gydytojus medicininės pagalbos. Tai patvirtina Baudžiamosios bylos Nr. 1-7-641/2005 (2 t. b.l. 152) ir priimtoji Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 09 27 nutartis. J. B. neturtinė žala pasireiškė kaip jos dvasinis ir fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai dėl padarytų sužalojimų bei mėlynių, dėl kurių ji jautėsi nepatogiai bendraudama su aplinkiniais kt.

Pagal CK 6.250 str. 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Teismas nesiėja neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijaus su ieškovei padaryta palyginti nedidele turtine žala. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamos vertybės sužalojimo, tai šis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Teismas, įvertindamas CK 6.250 str., 6.282 str. 3 dalyje numatytus kriterijus, atkreipia dėmesį, kad žalos dydžiui turi reikšmės ne bet kokia atsakovo turtinė padėtis, o tik sunki turtinė padėtis. Atsakovas neįrodė šios aplinkybės nustatyta tvarka (būtent, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki), todėl ši aplinkybė nustatant žalos dydį nėra reikšminga. Tuo pačiu teismas atsižvelgia į atsakovo kaltės formą, pobūdį, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu. Priežastinis ryšys su atsiradusia žala susijęs su atsakovo veiksmais, tiksliau neveikimu (atsakovas nepasirūpino, kad šuo vedamas pasivaikščioti būtų su antsnukiu) ir atsakovo šuns padaryta žala yra atsakovo veiksmų (neveikimo) rezultatas. Atsakovas savo šunį išsivedė į gatvę kur vaikšto žmonės ir jį leido laisvai bėgioti, priežiūra nebuvo visiškai pakankama, nes šuo bėgiojo palaidas laisvai ir net be antsnukio. Atsakovo neatsargumas patvirtina, kad yra CK 6.248 str. 3 dalyje preziumuojama kaltė, pasireiškusi atsakovo nerūpestingumu, nes atsakovas nenumatė, kad gali kilti neigiamos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Be to CK 6.267 str. 1 d. nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Ieškovei gydymo metu teko iškęsti skausmingas ir nemalonias medicinines procedūras, dėl padarytų sužalojimų labai skaudėjo, šuns įkandimų vietose ieškovei visam laikui liko randai, dėl kurių ji nepatogiai jaučiasi. Iki šiol palikę padariniai fizinei ir psichinei sveikatai, užfiksuoti teismo ištirtuose medicininiuose dokumentuose ir tai leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, intensyvius negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Teismas vertina žalos padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad neturtinė žala padaryta ir yra susijusi su itin dideliais išgyvenimais, stipriu stresu. Konstatuotina, kad ieškovė buvo užpulta įnirtusio ir nekontroliuojamo šuns, kurio agresijos protrūkis buvo nevaldomas, o antpuolio trukmė, pabaiga ir padariniai – neprognozuojami, todėl ieškovė patyrė didelį išgąstį, sąlygotą intensyvių pergyvenimų ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl gyvybės. Ieškovė buvo užpulta viešoje vietoje, eidama gatve, netoli savo namų, kur žmogus turėtų jaustis itin saugus, į tai, kad ieškovė yra labia jauno amžiaus mergina, kuriai jos kūno grožis turi didelę svarbą, dalis sukandžiojimo vietų yra matomoje kūno vietoje, likę randai subjaurojo kūną, pakeitė estetinę išvaizdą, kas jauno amžiaus ir netekėjusiai merginai yra labia svarbu. Ieškovės reakcija į stresą buvo itin didelė, gali jausti baimę, jautrumą ir ateityje, gali tekti ieškoti psichologinės pagalbos.

Įstatyme nėra tikslių kriterijų, nustatančių asmens išgyvenimų laipsnį ir to pasekmėje atsiradusios neturtinės žalos dydį. Kiekvienu atveju nustatytini individualūs kriterijai, atitinkantys žalos padarymo aplinkybes ir apsprendžiantys neturtinės žalos dydį sumine išraiška. Teismo nuomone, ieškovės prašoma 5000 Lt žala nėra per didelė suma, todėl laikytina, kad ši suma, nes tokią sumą nurodo ir pati ieškovė, optimaliai kompensuotų patirtą neturtinę žalą. I. V. kentė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl atsakovo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Byloje nenustatytas ieškovės veiksmų didelis neatsargumas ir tai turi reikšmę įvertinant neturtinės žalos dydį.

Tokiu būdu, teismas įvertinęs aptartus motyvus ir įvertinęs panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas žalos dydis atitinka CK 1.5 str. įtvirtintų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl ieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, o būtent 150,00 litų sumokėto žyminio mokesčio valstybei (3 b. l.), 2000,00 Lt sumokėtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (dokumentai pateikti teismo posėdžio metu), tai yra už konsultaciją, ieškinio ruošimą bei atstovavimą teisme civilinėje (LR CPK 98 str.). Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 15,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 15,01 Lt (LR CPK 92.) valstybei (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268-270, 307 straipsniais, nusprendė :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius litų (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų (2150 Lt) išlaidų advokato pagalbai ir sumokėtam žyminiui mokesčiui apmokėti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika litų 1 centą (15,01 Lt) teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą (į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Stefanija SakalauskienėTikra:Teisėja Stefanija Sakalauskienė