- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-783-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Virginija Voskienė
- Pareiškėjas
- A.J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I.
Teisėja S. Girdenienė Proc. sprendimo kategorija:30.4;30.4.1;121.3;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A.J. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A.J. B. prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
P. A. J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašė nustatyti faktą, kad jo tėvas J. B. , gyvenęs ( duomenys neskelbtini) apylinkėje, ( duomenys neskelbtini) valsčiuje, ( duomenys neskeltini) apskrityje, miręs 1964 metų spalio 6 dieną, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 16,33 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone ir 2,02 ha miško, esančio ( duomenys neskelbtini) kaime, ( duomenys neskelbtini) rajone; priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 1-3;24-26;58-60).
Pareiškėjas nurodė, kad jo seneliai K. B. ir A. B. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir turėjo 2 vaikus: O. B. ir J. B. . Šeima 1929 metais pardavusi iki tol turėtą savo žemę iš kurios pasiliko tik mišką, nusipirko savanorio Ž. parduodamą žemę. Įsigijus žemę Z. P. vedė O. B. ir jai buvo išmokėtas kraitis. O. B. 1933 metais gimdydama mirė. Žemė, miškas ir sodyba buvo palikta J. B. , o, O. B. pagimdytą sūnų M. P. augino seneliai, padedant ir dėdei J. B. . Senelė A. B. mirė 1941 metais, o senelis K. B. mirė 1945 metais. Šeimos įsigytą žemę jos nacionalizavimo momentu valdė B. J. , nes taip patvarkė jo tėvas, K. B. , tačiau išlikusių dokumentų, patvirtinančių sudarytą sandorį, nėra, nes dokumentai sudegė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovė pareiškimo prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad 1991 metų teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad žemės savininkas buvo K. B. , o, vadovaujantis įstatymu ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą yra turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikai (2 str. 1d. 4p.). Dokumentų, kurie patvirtintų žemės perleidimą, pareiškėjas nepateikė.
Nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, kadangi pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, trukdymas kitiems tinkamai atlikti savo pareigas. Pareiškėjas nesutikdavo dalyvauti įvairiuose veiksmuose. Atsisakymai patvirtinti jo parašais dokumentuose. Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad reikalinga pateikti dokumentus, nes jis buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, be to 1995 m. jam buvo siųsti dokumentai.
Suinteresuotas asmuo A. B. , pareiškėjo motina, nurodė, kad dėl senyvo amžiaus negali suformuluoti savo nuomonės dėl pareiškimo. Ji ištekėjo už J. B. . K. J. su tėvu buvo atvažiavę pirštis, tai jo tėvas, K. B. , pasižadėjo kad dukrai duos kraitį, o sūnui paves ūkį. A. B. su vyru gyveno kartu su vyro tėvais.
Nurodė, kad jie turėjo dokumentus, jog po tėvo, K. B. , mirties J. B. taps žemės savininku. Tačiau dokumentai sudegė gaisro metu. A. B. paaiškino, kad jie mokesčius už žemę mokėjo, kai valdžia perėjo tarybų valdžiai. Ji tvirtino, kad savininkas buvo J. B. , o žemę iki mirties tvarkė K. B. .
Suinteresuoto asmens I. B. atstovas I. P. , pareiškimo prašė netenkinti (b.l. 36-38).
Nurodė, kad pareiškėjui turėjo būti daug anksčiau žinoma tai, kad Z. P. tvarkosi žemės grąžinimo reikalus. I. B. tekdavo Z. P. tais reikalais vežti į kaimą, ir jis kalbėdavo su A. B. , o su A. J. Boliu nesutardavo. 2007 metų rudenį jis buvo nuvykęs į kaimą, nes matininkas turėjo matuoti žemę, tačiau pareiškėjas nesutiko su matavimais.
Suinteresuoto asmens I. B. atstovė advokatė N. R. pareiškimo prašė netenkinti bei neatstatyti termino dokumentams pateikti.
Nurodė, kad archyviniai dokumentai patvirtina, kad iki žemės nacionalizavimo momento, žemės savininkas buvo K. B. . Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kad K. B. šitą žemę perleido savo sūnui. Atsakovui buvo žinoma apie pradėtą procesą, dėl to jis privalėjo reikiamus dokumentus pateikti per įstatymo nustatytus terminus. Atstovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškimo netenkino; iš A. J. B. a/k (duomenys neskelbtini) , I. B. a/k (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 1100 litų bylinėjimosi išlaidų; iš A. J. B. a/k (duomenys neskelbtini) priteisė 45,30 litų pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po tėvo mirties paveldėjo jo turėtą žemę ir ją valdė. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (patvirtintoje LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057) yra išvardinti dokumentai, kurie pripažįstami patvirtinantys nuosavybės teises (12p.):Žemės tyrimo žiniaraščiai, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudaryti sąrašai, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšį, taip pat kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir kt. (b.l. 112). Tarp K. B. ir jo sūnaus J. B. nebuvo sudarytas joks sandoris, kuris būtų pakeitęs žemės savininką. Archyviniais duomenimis patvirtinta, kad žemę nacionalizacijos metu valdė K. B. , o, apie J. B. turėtą žemę minėtuose kaimuose jokių archyvinių duomenų nėra.
Teismas sprendė, kad įstatymo nustatytas terminas dokumentų pateikimui negali būti atnaujinamas kadangi pareiškėjas prašymą atkurti nuosavybės teises buvo pateikęs 1991 metais ir apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą žinojo. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas (toliau-apeliantas) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti apelianto pareiškimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 117-118).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai ir nevisapusiškai vertino įrodymus todėl nepagrįstai padarė išvadas dėl žemės paveldėjimo fakto.
Nurodė, kad byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad žemę dirbo ir ja rūpinosi J. B. . Įrodymais taip pat patvirtinta, kad J. B. žmona puikiai atsiminė visas aplinkybes, kad K. B. dukrai davė kraitį, o, sūnui J. atidavė ūkį. Po vestuvių pas viršaitį buvo sudaryti žemės perleidimo dokumentai ir pagal juos J. B. nuosavybės teise valdė visą ūkį, namus, žemę, mišką. Tačiau dokumentai neišliko kadangi sudegė gaisro metu ( b.l. 117).
Teismas neteisingai vertino byloje esančius archyvinius dokumentus.
Nurodė, kad pagal byloje esančius archyvinius dokumentus 1942 metais K. B. nuosavybės teise nepriklausė 16,3349 ha esančios (duomenys neskelbtini) kaime. Centrinio archyvo pažymoje nurodyta, kad K. B. turėjo tik 1,4090 ha miško. Priešingu atveju centrinio archyvo pažymoje turėjo būti duomenys, kad 1942 metais K. B. priklausė ir 16,3349 ha žemės. Dėl to labiau tikėtina, kad ji buvo perleista J. B. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Varėnos rajono valdybos 1992 metų rugpjūčio 18 dienos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl A. B. prašymo“( b.l. 117).
Nurodė, kad dokumentas patvirtina, kad A. B. iki nacionalizacijos priklausė ūkiniai pastatai, kluonas ir tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) kaime ir stovintys ant A. B. buvusios žemės, o namas sudegė. Tai patvirtina faktą, kad K. B. turto nacionalizavimo metu žemė bei namas nepriklausė. Šios aplinkybės patvirtintos ir 1949-1951 metų(duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkų knygų išrašais, kad visas ūkis buvo registruotas J. B. vardu.
Teismas neteisingai įvertino, kad tarp K. B. ir jo sūnaus J. B. nebuvo sudarytas sandoris, kuris pakeitė žemės savininką, ir neįrodyta, kad K. B. žemę iki nacionalizacijos perleido sūnui J. Teismas nepagrįstai nesivadovavo tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo, tiek Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nenustatė, kas buvo turto savininkas turto nacionalizacijos metu 1940 metais (b.l. 117-118).
Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai ir kiti leistini įrodymai, archyvinės pažymos, Varėnos rajono valdybos raštas, patvirtina, kad turto nacionalizavimo metu K. B. nebuvo nei namo, nei žemės savininkas. 1994 metų lapkričio 29 dienos teismo sprendime, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. B. iki nacionalizacijos valdė 16,33 ha žemės patvirtina faktą, kad K. B. aplamai valdė žemę nuosavybės teisėmis, nenustatant jo žemės valdymo netekimo momento.
Nurodė, kad savininko nuosavybės teisė laikoma pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Nustatant kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą (b.l. 117-118)
Nurodė, kad teismas neįvertino, kad 1991 metais gruodžio 19 dieną pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. , o, ne į K. B. turėtas žemes. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje nuosavybės teisės yra rengiamos atkurti ne į J. B. , o į K. B. turėtas žemes. Alytaus apskrities viršininko administracija ir Varėnos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, kaip viešojo administravimo subjektai privalėjo informuoti pareiškėją, kad vien prašymo atkurti nuosavybės teises į J. B. žemes nepakanka ir turėjo pranešti kada bei kokius dokumentus jis privalo pristatyti, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas neturėdamas pakankamai reikiamų žinių ir negavęs pranešimų praleido terminą dokumentams paduoti.
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti (b.l. 125-127).
Nurodė, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Varėnos apylinkės teismas 1994 metų lapkričio 29 dienos sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. B. , (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje valdė 16,33 ha žemės plotą nuosavybės teise jį įgijęs apie 1924 metus pagal pirkimo-pardavimo sandorį iš A. Ž. . Įsiteisėjus teismo sprendimui nėra pagrindo kelti ginčo dėl žemės. K. B. mirė 1945 metais, ir 1942 metų archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad žemės savininkas K. B. . Duomenų apie žemės perleidimą nėra.
Atsiliepimas
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai. Piliečiai nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų juos turėjo pateikti iki 2003 metų gruodžio 31 dienos. Įstatymas numato dokumentų pateikimo terminą atnaujinti tik esant svarbioms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo asmens valios (10 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepimu į skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 135-137).
Atsiliepimas
Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas neįrodė, kad buvo ginčo žemės savininkas ir nepateikė neginčijamų įrodymų apie nuosavybės teises į žemę. Archyvinių duomenų apie žemės ir trobesių perleidimą apeliantas nepateikė. Teismas pagrįstai įvertino, kad 1949-1951 metais K. B. negalėjo būti žemės ir pastatų (duomenys neskelbtini) kaime savininku, nes mirė 1945 metais. Tuo metu žemė jau buvo nacionalizuota.
Nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl termino pateikti dokumentus atnaujinimo. Pareiškėjui buvo žinoma nuosavybės teisių atkūrimo eiga. Visą laiką pareiškėjas veikė aktyviai, ne kartą reiškė savo nesutikimą atkuriant nuosavybės teises. Procesas nebuvo baigtas pareiškėjui nesutinkant su nustatytomis atkuriamos žemės dalimis. Apeliantas nesutiko, kad K. B. ½ žemės dalis atitektų M. Z. P. įpėdiniams. 1995 metais apeliantui buvo siunčiami dokumentai ir pranešimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (1995-05-04 pažymėjimas Nr.33) tačiau jis nesutikdavo dalyvauti įvairiuose veiksmuose. Tai patvirtina apelianto parašai dokumentuose.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 443 str., kurio 1-oje dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
Be to teismai privalo, spręsdami šios kategorijos bylas, vadovautis galiojančiais Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimais (CPK 4 str.), kaip formuojančiais vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose.
Pareiškėjas prašė teismą nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jo senelis K. B. 1934 m. perleido pareiškėjo tėvui nuosavybėn 16,33 ha žemės(duomenys neskelbtini) km. ir 2,02 ha miško (duomenys neskelbtini) km., kuris šią žemę valdė nuosavybėn teise iki žemės nacionalizacijos 1940 m. Nurodė, kad turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.
CPK 178 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas nutarimu „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje (2005-12-29 Nr.56) išaiškino (nutarimo p. 10.2), kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.
Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas J. B. iš savo tėvo K. B. pareiškėjo nurodytą žemę 1934-09-15. Pareiškėjas nurodo, kad K. B. savo sūnui J. B. žemę „perleido“, o J. B. įgijo nuosavybės teisę į šią žemę.
1934-09-15 pareiškėjo nurodytos žemės buvimo vietoje galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, todėl kaip turėjo būti įformintas žemės perleidimas turi būti nustatoma pagal šio sąvado 707 str. „Apie turtų įtvirtinimo tvarką, arba apie aktus aplamai“. Šis straipsnis nustatė, kad turtų teisių įtvirtinimas daromas:
1) tvirtybiniais, notariniais, pareiškiamaisiais arba norminiais aktais;
2) perduodant turtą arba įvedant į jo turėjimą.
Tame straipsnyje nurodoma, kad negalima pripažinti galutiniu nuosavybės teisių nekilnojamajam turtui perleidimą, jeigu nėra padaryti įstatymo reikalaujami aktai (79/188,80/139). Neturi galios nekilnojamojo turto perleidimas norminiu aktu (71/571) arba užrašu ant tvirtybinio akto (75/375).
Nagrinėjamos materialinės teisės normos analizė rodo, kad nuosavybės turėtojui, ketinančiam ją perleisti kitam asmeniui, nepakako vien viešo pareiškimo apie nuosavybės perleidimą, nes nuosavybės teisių perleidimas privalėjo būti įforminamas notariškai arba teismo sprendimu ar nutarimu (75/702).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad prašomo nustatyti turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas turi būti įrodinėjamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), o liudytojų parodymus (CPK 177 str. 2 d.) vertino kritiškai (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog jo tėvas J. B. iki žemės nacionalizacijos buvo nurodytas žemės savininkas, kadangi ši pareiškėjo aplinkybė yra neįrodyta (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad po K. B. mirties, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos(duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašyta, jog 1948-12-01 J. B. turėjo iš viso 16,75 ha žemės, nepatvirtina J. B. nuosavybės teisių į šią žemę, todėl šis rašytinis įrodymas (CPK 197 str.) negali būti vertinamas kaip pakankamu įrodymu, sudarančiu pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais atmestas pilnoje apimtyje pareiškėjo prašymas ir pareiškėjo A. J. B. apeliacinį skundą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.J. B. apeliacinį skundą atmesti.