Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-10-25 · Byla Nr. TS-127-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-25
Bylos Nr.
TS-127-548/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33948-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
P. S.
Byla Nr. TS-127-548/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33948-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 25 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-8117 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuosprendis 2021 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjęs.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir skirta galutinė bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Nutartis 2022 m. balandžio 1 d.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirta – 4 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalių 2 punktą, 6, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjęs. Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 8 d. Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-8117 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad P. S. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Geba įvardinti savo kriminogeninius veiksnius kurie įtakojo nusikalsti (netinkami draugai ir alkoholio vartojimas), vykdo resocializacijos plane numatytas priemones-dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose susijusiuose su alkoholio vartojimo valdymu, užsiima darbine veikla įkalinimo įstaigoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Paskutiniais metais stebimas nuteistojo nepriekaištingas elgesys, bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi mandagiai, sąžiningai, nebaustas administracine tvarka, laikosi struktūruotos aplinkos nustatytų taisyklių. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam P. S.. Skundas motyvuotas tuo, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, įstatymas neįpareigoja taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį P. S. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad P. S. deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog P. S. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo ir keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo menką motyvaciją iš tiesų pasikeisti, juolab, kad bausmės atlikimo metu nebuvo ir skatintas.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad P. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl akivaizdu, jog nuteistasis nebuvo linkęs pasimokyti iš netinkamo elgesio ir tuo labiau dar dabar negalima daryti išvados, jog P. S. ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistasis ir anksčiau yra teistas. Stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi vyrauja smurtinis elgesys prieš kitus asmenis. Taip pat stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam praeityje buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, bet nuteistasis nesugebėjo laikytis numatytų įpareigojimų ir įvykdė kitą dar sunkesnę nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turėtų būti vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Atlikus nuteistojo P. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kurią nuteistasis ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti.

Pažymėjo, jog P. S., siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Net ir specialistės nustatyti keli apsauginiai veiksniai, tokie kaip palaikomi šeiminiai santykiai ir teigiama nuostata į darbinę veiklą, nestveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis ne tik, kad gali bet jau kaip ir minėta, privalo mažinti. Visa tai, neabejotinai rodo menką nuteistojo motyvaciją bei deklaratyvų požiūrį į elgesio korekcijos procesus.

Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra nusikalstamų veikų, susijusi su finansinės naudos siekimu, todėl nuteistąjį charakterizuoja ir galimybė teisėtais būdais, turimiems pakankamai dideliems finansiniams įsiskolinimas išmokėti ir pragyvenimui skirtas lėšas gauti legaliai dirbant, juolab, kad finansinės galimybės išlieka vienu iš dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertintina, jog nuteistasis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teigiama darbine motyvacija yra abejojama, kadangi nepaisant to, jog bausmės atlikimo metu dirbo, tačiau savo finansinių įsiskolinimų naštą perkėlė sugyventinei. Nors nuteistasis nurodė, kad galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja užsiimti darbine veikla ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau nesant duomenų apie galimą tęstinę darbinę veiklą, pagrįstai manoma, jog nuteistasis nesugebės laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių, o dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, kadangi neturint profesinės kvalifikacijos konkuruoti darbo rinkoje gali būti sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartas aplinkybes, negali konstatuoti, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. P. S. šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama ir akivaizdi, todėl mano, kad P. S. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 1 metai 7 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 4 metų laisvės atėmimo bausmei.

Atsižvelgiant į tai, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę prašoma P. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis P. S. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokurorė. Teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo P. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo.

Sutiktina su prokurorės skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistojo elgesyje nustatyta teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad P. S. deda pastangas pasitaisyti. Ir nors nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog P. S. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo ir keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo menką motyvaciją iš tiesų pasikeisti, juolab, kad bausmės atlikimo metu nebuvo ir skatintas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad P. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl akivaizdu, jog nuteistasis nebuvo linkęs pasimokyti iš netinkamo elgesio ir tuo labiau dar dabar negalima daryti išvados, jog P. S. ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistasis ir anksčiau yra teistas. Stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi vyrauja smurtinis elgesys prieš kitus asmenis. Taip pat stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam praeityje buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, bet nuteistasis nesugebėjo laikytis numatytų įpareigojimų ir įvykdė kitą dar sunkesnę nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turėtų būti vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Atlikus nuteistojo P. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kurią nuteistasis ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti. P. S., statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Net ir specialistės nustatyti keli apsauginiai veiksniai, tokie kaip palaikomi šeiminiai santykiai ir teigiama nuostata į darbinę veiklą, nestveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis ne tik, kad gali bet jau kaip ir minėta, privalo mažinti. Visa tai, neabejotinai rodo menką nuteistojo motyvaciją bei deklaratyvų požiūrį į elgesio korekcijos procesus. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra nusikalstamų veikų, susijusi su finansinės naudos siekimu, todėl nuteistąjį charakterizuoja ir galimybė teisėtais būdais, turimiems pakankamai dideliems finansiniams įsiskolinimas išmokėti ir pragyvenimui skirtas lėšas gauti legaliai dirbant, juolab, kad finansinės galimybės išlieka vienu iš dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau savo finansinių įsiskolinimų naštą perkėlė sugyventinei. Nors nuteistasis nurodė, kad galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja užsiimti darbine veikla ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau nesant duomenų apie galimą tęstinę darbinę veiklą. Tai leidžia įžvelgti didesnį nuteistojo pavojingumą, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tam pasirengus, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti. Teismas konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje. Tokiu būdu, nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog pataisos procesas pasiekė savo tikslą, kurių vienas paveikti asmenį taip, kad ateityje jis nebenusikalstų.

Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko neabejoja ir prokurorė, tačiau teismas jų nelaiko išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat pritaria prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo P. S. neatliktos bausmės dalis ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas tenkintinas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio28 d. nutarimo Nr. RV-22-8117 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam P. S. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8117 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam P. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis