- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1-1892-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40526-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, paskutinį kartą teistas 2017 m. lapkričio 9 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. smurtavo artimoje aplinkoje, 2020 m. spalio 9 d. apie 21:00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini) veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, buvusiai savo sutuoktinei V. Š. suėmęs rankomis už kaklo jį suspaudė, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju V. Š. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-10-09 jis šventė draugo gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 valandą grįžo į namus. Jis žiūrėjo televizorių ir užmigo. Jį pažadino žmona ir liepė eiti į kitą kambarį. Jis norėjo žiūrėti krepšinį, todėl pradėjo su žmona kivirčytis. Po to, pyktis peraugo į smurtą. Jis dėl girtumo tiksliai neprisimena visų aplinkybių, bet galėjo sugriebti žmoną už kaklo ir taip sukėlė jai skausmą. Jis žmonos ir visų artimųjų atsiprašė. Nustojo vartoti alkoholį, dirba ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis V. Š. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. Š. parodė, kad V. Š., gim. 1969-08-30, yra buvęs jos sutuoktinis. Su juo jie išsituokė prieš metus laiko. Po skyrybų V. Š. liko gyventi kartu su ja (duomenys neskelbtini), nes neturėjo kur gyventi. Namas, kuriame jie gyvena, yra nuomojamas. Kartu dar gyvena jų dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), su drauge S. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2020-10-09, apie 19.30 val., V. Š. grįžo į namus neblaivus ir pradėjo ieškoti priekabių. Jam nepatiko jos paruoštas maistas ir panašiai. Apie 21.00 val. V. Š. nuėjęs į namo svetainę pradėjo kabinėtis prie dukros. Kai ji įėjo į tą patį kambarį, V. Š. dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pradėjo jį spausti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Spausdamas kaklą V. Š. šaukė, kad ją užmuš ir keikė necenzūriniais žodžiais. Ji V. Š. ranką nuo kaklo nustūmė savo dešine ranka. Šiuo metu dėl minėto spaudimo ant kaklo yra likęs įbrėžimas. V. Š. grasinimą ją užmušti, ji supranta kaip realų, nes ji iš tikro jo bijo. V. Š. veiksmai, kai jis būna neblaivus, yra neprognozuojami. Dėl įbrėžimo kakle medikų pagalba jai nereikalinga. Pas teismo med. ekspertą nevyks. Prašo, kad V. Š. būtų įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos, bei neieškoti ryšių su ja. V. Š. prieš ją smurtavo maždaug prieš 4 metus. Nepilnamečių namuose nėra. (b.l. 15).
??Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 19.30 val., jos su brolio drauge S. žiūrėjo filmą kambaryje. Į namus sugrįžo jos tėvas V. Š., virtuvėje tarp jo ir jos mamos kilo konfliktas. Dėl ko jie ginčijosi ji negirdėjo. Tai namuose dažna situacija, kai tik tėvas sugrįžta į namus iš darbo, jis visad grįžta girtas ir tuomet visada kyla konfliktai. Tėvas išgėręs būna agresyvus, nuolat ieško priekabių prie visų šeimos narių. Pasibaigus žiūrėtam filmui, triukšmui nesiliaujant, tai galėjo trukti apie 20 minučių, jos su S. atėjo į virtuvę. Tėvas buvo visu garsu įsijungęs kitą namuose esantį televizorių, norėjo žiūrėti krepšinį, ji priėjusi išjungė televizorių. Jie nuolat su tėvu ginčijasi dėl to, kad jis niekuo neprisideda prie namų ūkio išlaikymo, pinigų neduoda, tad pasakiusi, kad jis už elektrą nemoka televizorių išjungė. Tėvas ant jos labai supyko, pradėjo grasinti, kad sugadins jai priklausančius daiktus. Tėvas pasakė, kad televizorius yra jo ir jis darys ką nori. S. dar jam pasakė, kad jis jei nemoka, tai tegul ir nežiūri. Tuomet tėvas agresyviai nusiteikęs ėjo link S., jai sakydamas, kad ji yra svetima, vadino necenzūriniais žodžiais, ji pastūmė jį nuo savęs, nes jis labai arti buvo priėjęs prie jos. Tėvas užsimojo trenkti S. O ji gelbėdama S., kad jis jai nesuduotų, įsiterpė tarp jų ir nustūmė tėvą ant lovos. Mama priėjo prie gulinčio ant lovos tėvo ir paprašė jo nusiraminti. Bet tėvas jai griebė už kaklo, negali pasakyti ar viena, ar abiem rankomis. Tėvas mamai stipriai spaudė kaklą, ji mano, kad mamai skaudėjo, ji prašė tėvo paleisti. Ji stojo ginti mamos ir tėvo ranką ar rankas pabandė nuo jos kaklo nuplėšti, mama taip pat priešinosi, bandė nuo tėvo atsitraukti. Ji padėjo mamai atsitraukti nuo tėvo. Tėvas tuomet jas visas išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis išėjo į lauką ir paskambino jos močiutei papasakoti, kad jos jį puola be priežasties. O ji su S. išėjo nuo namų ir paskambino policijai. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai ir mama jiems parodė, kad nuo tėvo suspaudimo prie kaklo liko nubrozdinimas, tėvas buvo sulaikytas. Tėvas grįžo į namus ir jų atsiprašė, tačiau rytojaus dieną ji vėl buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Jų šeima nebetiki tėvo žodžiais, labai norėtų, kad jis į namus nebegrįžtų, kuriuos pati mama nuomoja, jie jų šeimai nepriklauso, tik ji tėvą į namus įsileidžia, kadangi jo bijo.(b. l. 37-39)
??Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie 19.00 val., ji su A. sėdėjo jos kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Dar A. paklausė kažin ar negrįžo jos tėvas, neilgai trukus išgirdo lojančius šunis, suprato, kad į namus grįžo A. tėvas V. Š. Girdėjo, kaip namų virtuvėje jis pykstasi su A. mama V. Š. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, bet lyg buvo grasinimai, kad užmuš. Konfliktas tęsėsi ilgai ir galiausiai jos su A. atėjo pasižiūrėti kas vyksta. Iš karto matėsi, kad V. yra išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Joms tik atėjus į virtuvę, jis išėjo į lauką. Buvo įjungtas televizorius kitame kambaryje, kurio niekas nežiūrėjo, A. nuėjo ir televizorių išjungė. Neilgai trukus grįžo V. ir pradėjo priekaištauti dėl išjungto televizoriaus, sakė, kad jis jį žiūrės, A. atsakė, kad nežiūrės, jei už nieką nemoka. Jis vėl norėjo vėl pasijunti televizorių, tai ji dar jam pasakė, kad už nieką nemoka, tai nežiūrės. V. pradėjo eiti link jos, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, tada ji jį atstūmė nuo savęs, o jis prieš ją pakėlė ranką, ketindamas delnu jai suduoti. A. įsiterpė tarp jų ir jį pastūmė, jis neišlaikęs pusiausvyros atsisėdo ant lovos. Tuo momentu atėjo A. mama ir jam pasakė, kad jei nepatinka, jis gali iš tų namų išeiti. Jis kėlėsi nuo lovos ir tuo momentu V. sučiupo už kaklo, jei gerai pamena, dešine ranka. A. stojo ginti mamos, kuri prašė ją paleisti. A. su V. nuo jo atsigynė ir jis atsitraukęs pradėjo grasinti, kad jos čia negyvens. V. pabėgo į virtuvę, o ji pagrasino, kad iškvies policiją, jis pasiėmė telefoną ir išbėgo į lauką. Jis paskambino savo mamai, A. močiutei ir pasiskundė, kad jį skriaudžia. Jos su A. išėjo į lauką ir A.F iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V., o ant V. kaklo buvo nubrozdinimas. Grįžęs po sulaikymo V. jų atsiprašė, padavė po saldainių dėžutę, bet paskui jis tikriausiai nuvažiavęs į parduotuvę nusipirko alaus ir sugrįžęs girtas vėl prie jų kabinėjosi. Ji šioje šeimoje jau gyvena apie dvejus metus laiko, nuolat V. sugrįžus į namus kyla konfliktai, jis į namus sugrįžta girtas, prie visų kabinėjasi, elgiasi agresyviai.
??Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtimi), kurią apžiūrint jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato.
??Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedo matyti, kad ant V. Š. kaklo užfiksuotas įbrėžimas.
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.
Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai žmona ėmė kabinėtis, prasidėjo konfliktas, kurio metu supykęs jai sudavė rankomis ir kojomis. Ne visas aplinkybes pamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusios V. Š. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad V. Š. 2020-10-09 smurtavo prieš savo žmoną V. Š. ir tuo jai sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. Š. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Teismas įvertina V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui – buvusiai žmonai, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. Š. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, be to, pati nukentėjusioji nurodo, kad vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatytini įpareigojimai.
Kaltinamajam V. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes teisiamas trečią kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 ir 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 9 d., 21.35 val. iki 2020 m. spalio 10 d., 11.45 val. (1 para).
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.