Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą, suinteresuotas asmuo G. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyriaus, dėl giminystės santykių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja G. V. (toliau – pareiškėja) ir jos atstovas advokato padėjėjas M. C. teismo posėdžio metu patikslino šalių procesinę padėtį ir pareiškimo reikalavimą, nurodė, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. K.,., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos sūnaus G. V., gimusio, tėvas; įrašyti gimimo įraše duomenis apie tai, kad D. K. yra G. V., tėvas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad G. V. tėvystės pripažinimas, patvirtinant, kad D. K. yra jo tėvas, atitinka vaiko interesus. Atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vaikas turi žinoti kas yra jo tėvas.

G. V. tikrai yra mirusio D. K. sūnus, buvo padarytas DNR ekspertizė. Vaikas ligotas, sunkiai vaikšto, ne visus atpažįsta, visą savaitę būna S. specialioje mokykloje, mama G. V. nelanko. Ieškoma įstaiga, pensionatas, kad jį išvežtų visam laikui. Kai vaikas grįžta po vasaros iš mamos namų, būna labai apleistas. Pareiškėjos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šiai šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Kas disponuos pinigais, jei vaikas gautų našlaičio pensiją, dar nežino. Jei gaus pinigus ir vaikas bus išvežtas į pensionatą, tada reikės kreiptis, kad tie pinigai būtų palikti ne mamai. Informuos atvejo vadybininkę ir socialines darbuotojas.

Suinteresuotas asmuo G. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. D. K. nepateikė atsiliepimo ir negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad G. V. gimė (duomenys neskelbtini) d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše jo motina nurodyta G. V., tėvas nenurodytas. Viešosios įstaigos ligoninės išduotame medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad D. K., mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje U. Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos išvadoje Nr. S-m 69/2022(01) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2022 m. lapkričio 30 d., baigtas 2022 m. gruodžio 22 d.; tyrimo atlikimo pagrindas – G. V. prašymas, gautas 2022 m. lapkričio 30 d.; tyrimo objektas, paėmimo ir (arba) gavimo data ir laikas: tėvo brolio – G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko – G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos – G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kraujo ėminiai, paimti 2022 m. lapkričio 30 d., 11 val. 35 min. Specialistė D. B. išvadoje patvirtino, kad G. K. biologinis brolis yra G. V. biologinis tėvas su 99,998 % tikimybe.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos A. T. 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – specialisto išvada dėl DNR ekspertizės ir pareiškėjos paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja ir D. K. nuo 2009 m. spalio pabaigos susitikinėjo gyvendami Kaune. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. V.. Mirusiojo D. K. brolis G. K. sutiko atlikti DNR ekspertizę, tikslu ar G. K. susijęs giminystės ryšiais su G. V., kuri patvirtino, kad G. K. biologinis brolis yra G. V. biologinis tėvas su 99,998 % tikimybe.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus,

nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K., miręs (duomenys neskelbtini), ir G. V., yra tėvas ir sūnus.

Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus.

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl G. V. sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį (2022 m. gruodžio 30 d. per Perlas terminalą). Teismui patikslinus reikalavimą ir bylą dėl tėvystės nustatymo išnagrinėjus ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 54 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl permokėtas 51 Eur dydžio žyminis mokestis yra grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui. Žyminį mokestį grąžinti pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1R-19/1K-2 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 444 str. 1 d. 1 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. V. yra D. K. sūnus.

Į. K. rajono Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše, duomenis apie tai, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatomas nepilnamečio G. V. teisių užtikrinimui ir tam, kad žinotų savo kilmę.

Grąžinti pareiškėjai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZL61396), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš pareiškėjos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.