- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- TS-80-1035/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- S. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-167.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Bausmės atlikimo pradžia – 2003 m. vasario 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. vasario 8 d., 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2015 m. vasario 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2 metai 5 mėnesiai 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 59-167 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija atsižvelgė į nesikeičiančią nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką (59 balai), tik iš dalies įvykdytas Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, į neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra ganėtinai žymi, nusikaltimo pobūdį, gyvenimo stilių (sunku vadovautis visuomenės vertybėmis, piktnaudžiavimą alkoholiu), mąstymą ir elgesį (galimas mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas), elgesį bausmės atlikimo metu (nepilnai vykdomos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, režimo reikalavimai pažeisti 46 kartus, šiuo metu galioja dvi nuobaudos), pataisos namuose nedirba, abejotinus ir neaiškius ateities planus, neturi darbo laisvėje, laisvėje legalios darbinės patirties neturėjimą, silpnus socialinius ryšius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, vieningą Komisijos sprendimą bei kitas aplinkybes, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
S. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nuteistojo teigimu, yra įgijęs kelias specialybes, todėl turi darbo įgūdžių. Alkoholio nevartoja jau 16 metų. Turi ateities planų, t. y. sukurti šeimą, dirbti, stengtis nenusikalsti. Prašo atsižvelgti į jo nuobaudas, kurios yra nežymios. Visos nuobaudos susijusios su režimo pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. R. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Susipažinęs su nuteistojo S. R. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. R. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas ketvirtą kartą. Nuteistasis S. R. atlikęs ¾ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, nepilnai įvykdė Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 59-56 teiktas rekomendacijas: konsultavosi su įstaigos psichologais; dalyvavo „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programoje, tačiau nevykdė įpareigojimo atlikti gerbūvio darbus. S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 59 balai, vidutinė, po paskutiniojo svarstymo išliko nepakitusi.
Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad S. R. Komisijoje buvo svarstomas 2018 m. kovo 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 59-56 nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę elgesio riziką – 59 balai, anksčiau neteistas, atliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimą, 8 kartus skatintas, turimą vidurinį išsilavinimą (Vilniaus pataisos namuose mokėsi ir baigė 12 klasių), įgytas staliaus ir siuvėjo specialybes, skolų neturėjimą, išlikusius socialinius ryšius, į gyvenimo stilių ir draugus – palaiko visuomenės vertybes ir normas, stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis keisti gyvenimo būdą, išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, stengiantis greičiau pradėti norimą gyvenimą jam artimoje aplinkoje, į nuostatas – palaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, į elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – turimą motyvaciją užimtumui, dirbo, mokėsi, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nutarta asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau Komisijos narė pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę ir siūlė nuteistajam S. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes S. R. tik dalinai įvykdė Komisijos teikiamas rekomendacijas, liko neatlikta laisvės atėmimo bausmės nemaža dalis, linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, nepasirengęs išėjimui į laisvę, nepastovi gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. R., motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, režimo reikalavimus yra pažeidęs net 44 kartus, drausminėmis nuobaudomis baustas 15 kartų, tame tarpe ir dėl fizinio smurto panaudojimo, už ką buvo paskirta 5 parų bauda izoliatoriuje, nuteistasis neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, bausmės atlikimo metu yra panaudojęs fizinį smurtą, turėjo sunkumų laikantis nustatytos tvarkos, nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio keliamą žalą pateisina bei minimalizuoja, neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, laikosi pozicijos, jog vartoti alkoholį saikingai yra normalu, nuteistasis turi sunkumų identifikuojant kylančias problemas, negeba jų spręsti, nenumato neigiamų pasekmių, turi silpnus darbinius įgūdžius, neturi konkrečių ateities planų bei nuolatinės gyvenamosios vietos, tik iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, t. y. nedalyvavo siūlomose laisvalaikio užimtumo programose, kas patvirtina, kad nuteistajam sunku vykdyti jam keliamus reikalavimus bei keisti savo elgesį. S. R. apskundė šią nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nuo S. R. svarstymo Komisijoje 2018 m. kovo mėnesį iki svarstymo 2018 m. rugpjūčio mėnesį asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi (vidutinė – 59 balai), nepilnai įvykdė Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimu teiktas rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo: įvykdytas įpareigojimas – konsultuotis su įstaigos psichologais; dalyvavo „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programoje, tačiau nevykdė įpareigojimo – atlikti gerbūvio darbus, o tai rodo, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistasis vėl nusižengė ir turi dvi galiojančias nuobaudas: 2018 m. balandžio 9 d. baustas už dienotvarkės pažeidimą draudimu 1 mėnesį apsipirkti parduotuvėje; 2018 m. birželio 26 d. – už naudojimą draudžiamų naudotis nuteistiesiems kompiuterinėmis programomis draudimu 1 mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pozityvaus užimtumo programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ – nuteistasis adaptavosi prie gyvenimo įstaigoje be sunkumų; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“ – įgijo žinias apie probacijos tarnybos veiklą, paleisto iš laisvės atėmimo įstaigų teises; nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Dailės ir meninio ugdymo“ psichologinio konsultavimo programą; nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 11 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ – programos užsiėmimo metu buvo lavinami nuteistųjų gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiniais priimtinais būdais bei metodais jas išspręsti. Vilniaus pataisos namuose baigė 12 klasių, bausmės atlikimo metu Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybę, Vilniaus pataisos namuose dirbo staliumi nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 5 d. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis S. R. režimo reikalavimus pažeidė 46 kartus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas, todėl nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog paskirtos nuobaudos turi būti vertinamos ne kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tik vertinamas jų taikymo rezultatas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Nutarimo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. R. anksčiau neteistas. Kaltę nuteistasis dėl padarytos veikos pripažįsta tik iš dalies. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su plėšimu, viena iš nurodytų veikų padaryta kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudant žmogų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe. Būtent nuteistasis S. R. buvo žiauraus nusikaltimo iniciatorius ir aktyviausias nusikaltimo vykdytojas. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Nors nuteistasis nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų, tačiau neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, kyla jam sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų. Apskritai nuteistasis palaiko visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam dar sunku šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nuteistasis neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, šiuo metu taip pat pateisina ir minimizuoja alkoholio vartojimo žalą, mano, kad gerti su saiku yra normalu. Žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai patenkinami, bendraudamas stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, tačiau yra gynybiškas, ambivalentiškai pateikiantis informaciją, stokojantis introspekcijos (savistabos ir savianalizės) bei empatijos gebėjimų. Nuteistojo mąstymas aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, integralumo, stebina dalinai sutrikusi orientacija laike. Nuteistasis turi didelių sunkumų identifikuoti kylančias problemas – neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekiant jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Prasti nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžiai. Problemų sprendimas dažnai pagrįstas rigidiška taktika – jų neigimas arba impulsyviais poelgiais siekiam greito ir neatidėliotino savo norų, malonumų patenkinimo, neatsižvelgiant į kitų žmonių jauseną, poreikius. Nuteistojo nusikalstama veika sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, kyla ir savitvardos, emocinės kontrolės sunkumų, kuriuos išveikia prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos taisyklėms – šios bausmės atlikimo metu fiksuotos daugybinės drausminės nuobaudos ir įspėjimai už režimo pažeidimus. Nuteistasis išsakydamas tolesnius savo gyvenimo siekius stokoja konkretumo, efektyvaus jų įgyvendinimo supratimo, todėl tikėtina, kad jų pasiekti vienam, be kitų pagalbos bus sunku. Galimas mąstymo sutrikimas, sunkumai atpažinti kylančias problemas, rigidiški problemų sprendimų būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteitojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Šiuo metu nuteistojo motyvacija vengti nusikalstamos veikos yra ganėtina. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog S. R. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis S. R. režimo reikalavimus pažeidė 46 kartus, iš jų nuobaudos skirtos įsakymais ir nutarimais – 17 kartų, 29 kartus pravesti profilaktinio pobūdžio pokalbiai. Šiuo metu galioja dvi nuobaudos.
Iš Komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. d. nutarimo matyti, kad asmuo pataisos įstaigoje nedirba, pagal teismo sprendimą vykdomųjų raštų neturi, šiuo metu finansiškai padeda motina. Išėjęs į laisvę, darbo neturėtų, nurodo, kad planuoja įsidarbinti, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta jokiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Be to, nuteistasis S. R. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 2 metų ir 5 mėnesių. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam S. R. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus (nepilnai įvykdytos), taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į nesamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (ankstesnio vertinimo metu nustatyti taip pat 59 balai), tik iš dalies įvykdytas Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimą, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl S. R. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. R. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 59-167 netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.