Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

4. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovė L. N. ir atsakovas J. B. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo saugoti ieškovei priklausančius 15 000,00 Eur iki 2020 m. birželio 1 d. Ieškovė nurodo, jog ji yra garbaus amžiaus, todėl, galutinai apsisprendus išsikelti gyventi pas savo sūnus į Ukrainą, todėl paslauga saugoti jos pinigus tapo nebereikalinga. Ieškovei paprašius grąžinti pinigus, atsakovas pradėjo vengti bendravimo su ja. Atsakovui gavus rašytinę pretenziją, jis atvyko pas ieškovės atstovę advokatę ir iš esmės skolą pripažino, tik nurodė, kad šiuo metu pinigų atiduoti negali, nes kol kas jų neturi.

6. Atsakovas J. B., minėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš teismui pateiktų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad atsakovas savo 15 000,00 Eur skolą ieškovei iš esmės pripažįsta, tačiau nesutinka su tarp šalių susiklosčiusių santykių teisiniu kvalifikavimu. Atsakovo nuomone, tarp šalių susiklostė ne pasaugos teisiniai santykiai, kaip tai nurodo ieškovė ieškinyje, bet paskolos teisiniai santykiai, kurie buvo sutartiniai ir terminuoti. Sutarties terminas buvo abiejų šalių aptartas ir įrašytas į pakvitavimą (sutartį). Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo asakovas nurodė, kad tikėjosi iki nurodyto termino pabaigos parduoti nekilnojamąjį turtą ir grąžinti skolą, todėl paskolos terminui nesuėjus, nėra pagrindo sutartyje nurodytą terminą nutraukti.

7. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnyje ir nuosekliai išplėtotos gausioje kasacinio teismo bei kitų teismų praktikoje. Pagal ją, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo nepagrįstas, kadangi pinigai ieškovės jam buvo paskolinti, tačiau teismas nesutinka su šiais atsakovo atgumentais. Kaip matyti iš byloje pateikto pakvitavimo, jį surašė ir pasirašė pats atsakovas, kuriuo jis nedviprasmiškai įsipareigojo saugoti ieškovei priklausančius pinigus, tuo tarpu nesurašė paskolos sutarties. Atsakovui nepateikus teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, jog tarp šalių susiklostė ne pasaugos, o būtent paskolos teisiniai santykiai, konstatuotina, jog šalys sudarė pasaugos sutartį (CK 6.830 straipsnis).

8. CK 6.189 straipsnis numato, kad šalių sutartis joms turi įstatymo galią, šalis turi vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Šalys sudarė pinigų pasaugos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. birželio 1 d. saugoti ieškovei priklausančius 15 000,00 Eur. CK 6.832 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad atsakovas privalo grąžinti saugomus pinigus pagal ieškovės pareikalavimą, nepaisant to, kad nėra pasibaigęs sutartyje nustatytas saugojimo terminas. Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. raštu pareikalavo atsakovo grąžinti saugomus pinigus, tačiau atsakovas savo pareigos neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 000,00 Eur yra pagrįstas ir teinkintinas.

9. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, taip pat turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 15 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 338,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 338,00 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.