Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Byla Nr. N-444-1030-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
N-444-1030-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1030/2011Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu I. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad ji 2010 m. kovo 2 d., apie 22 val., vairuodama automobilį „Nissan Terrano“ ir važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Honda Civic“ ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatavo, kad I. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, automobilių „Nissan Terrano“ ir „Honda Civic“ techninės apžiūros aktu, taip pat liudytojo T. I. parodymais ir pačios I. B. paaiškinimu. Teismas nurodė, kad liudytojas T. I. patvirtino, kad automobilių susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, nes liudytojas jį išgirdo būdamas kieme už keliolikos metrų iki automobilių susidūrimo vietos, smūgio garsą išgirdo net namie buvusi jo žmona. Pažymėjo, kad tai, jog smūgio būta intensyvaus, patvirtina ir byloje nustatyti automobilio „Honda Civic“ sužalojimai (kiaurai įlaužtas priekinis bamperis). Teismas vertino, kad šios aplinkybės daro neįtikinamą I. B. aiškinimą, jog ji smūgio neišgirdo ir nepajuto. Akcentavo, kad tai, jog vairuotoja suvokė padariusi eismo įvykį, įrodo ir ta aplinkybė, kad po smūgio vairuotoja išlipo iš automobilio apžiūrėti abiejų automobilių.

II.

Apeliaciniu skundu I. B. prašo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiką pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį ir panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nurodo, kad Vilniaus senamiestyje yra labai gera akustika, todėl liudytojas galėjo išgirsti ir negarsų automobilių susidūrimą. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė iš draudimo bendrovės išreikalauti dokumentus, kuriuose užfiksuotas automobilio sužalojimo pobūdis ir mastas. Pabrėžia, kad automobiliams kontaktuojant mažu plotu, gali būti padaromi pakankamai gilūs ir dideli apgadinimai. Teigia, kad smūgio galėjo nepajusti ir dėl to, jog automobilis judėjo labai lėtai ir iš esmės ne trenkėsi į gale stovėjusį automobilį, į jį stūmė. Išlipusi iš automobilio apgadinimo galėjo nepastabėti, nes buvo tamsus paros metas, pasnigta. Mano, kad liudytojas turėjo išankstinį nusistatymą. Tvirtina, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog iš įvykio vietos ji pasišalino dėl neatsargumo. Pažymi, kad turėtų būti pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis ir nuobauda sušvelninta, nes nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytą žalą ji atlygino. Akcentuoja, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas riboja judėjimo laisvę ir gebėjimą tinkamai atlikti darbo funkcijas bei yra neproporcingas padarytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantė I. B. pripažinta kalta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

Apeliantė neigia savo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo tvirtindama, jog automobilių susidūrimo nepajuto.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, jog I. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo T. I., kuris girdėjo automobilių susidūrimą, parodymais, byloje esančiose fotonuotraukose bei eismo įvykio schemoje užfiksuotais nukentėjusiojo automobilio „Honda Civic“ apgadinimais bei pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. paaiškinimais, jog ji išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius. Šie duomenys įrodo, jog apeliantė turėjo suvokti kliudžiusi kitą transporto priemonę ir negalėjo nepajusti automobilių kontakto, kurį išgirdo netoliese buvęs liudytojas bei kurio metu buvo padarytas akivaizdus automobilio apgadinimas – įlaužtas automobilio „Honda Civic“ priekinis bamperis. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, važiuodama atbuline eiga negalėjo nepajusti jos važiavimo kryptimi atsiradusios kliūties, apie kurią, kaip ji pati nurodo, ją taip pat informavo jos automobilio jutimo davikliai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantės paaiškinimai, jog ji negirdėjo automobilių smūgio dėl automobilyje grojusios muzikos, pagrįstai vertinti kritiškai bei kad apeliantė, sukėlusi eismo įvykį, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus sąmoningai, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl apeliantės prašymo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje atveju aplinkybių, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatyta. Apeliantė prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kas lengvina jos atsakomybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau ši aplinkybė buvo tinkamai įvertina skiriant minimalią baudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Be to, vien ta aplinkybė, kad apeliantė atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nelaikytina ypatinga aplinkybe, sąlygojančia būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o į ją atsižvelgiama skiriant asmeniui administracinę nuobaudą sankcijos ribose, kas nagrinėjamu atveju nebeturi reikšmės, nes apeliantei ir taip buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Pastebėtina, kad I. B. padaryti pažeidimai yra itin šiurkštūs, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, I. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius