- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-271-258/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- S. G.
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., D.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys S. G., D. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
S. G., užtikrindamas iki 2033-05-15 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080017671, 2008-07-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise S. G. ir D. G. priklausantį 88,64 kv.m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, pradėti priverstinį 409 845,10 Lt skolos ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų išieškojimą, nukreipiant jį į bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą; areštuoti įkeistą bankui nekilnojamąjį turtą ir įspėti įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus bankui 409 845,10 Lt skolos ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad kredito gavėjams pradėjus vėluoti vykdyti įsipareigojimus, 2011 m. liepos mėnesį S. G. atvyko į banką ir pateikė prašymą leisti per 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius sumokėti po 1 000 Lt skoloms pagal sutartį ir 3 vartojimo kreditų sutartims dengti. Taip pat jis įsipareigojo per 2011 m. spalio ir lapkričio mėnesius padengti visas pradelstas sumas pagal minėtas sutartis. 2011-07-12 S. G. sumokėjo 1 500 Lt skolai pagal kredito sutartį Nr. 1450918050234-K9 dengti, tačiau daugiau įmokų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, 2011-10-26 kredito gavėjams išsiųstas įspėjimas iki 2011-11-30 padengti pradelstą pagal sutartį sumą, tačiau kredito gavėjai jokių mokėjimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, 2011-12-06 Probleminių aktyvų kredito komisijos sprendimu nutarta sutartį nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartimi aukščiau minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas, uždraudus įkeisto turto savininkams juo disponuoti. Teismas išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti jo kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininkus), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Šalies argumentai
2012-06-13 kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą, prašydamas išieškoti iš kredito gavėjų S. G. ir D. G. 409 845,10 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, bylinėjimosi išlaidas, priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. G. ir D. G.. Nurodė, kad skolininkai savo prievolės neįvykdė, nuo pirmojo kreipimosi į teismą dienos iki šiol neatliko pagal sutartį jokių mokėjimų, todėl yra pagrindas išieškoti skolą priverstine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė išieškoti iš S. G. kreditoriaus AB SEB banko naudai skolą: 383 252,67 Lt negrąžinto kredito, 16 138,93 Lt nesumokėtų palūkanų, 10 429,77 Lt delspinigių, 23,73 Lt įsipareigojimo mokesčio, iš viso 409 845,10 Lt, bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. metinių įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo sienos, t.y. nuo 2012-06-13, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių S. G. ir D. G. priklausantį turtą – 88,64 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl yra pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas S. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3182-817/2012 pagal AB SEB banko ieškinį dėl 9 542,88 EUR įsiskolinimo. Iki tol, apeliantas ne kartą kreipėsi į banką dėl sutarčių pakeitimo pratęsiant kredito grąžinimo terminus ir tuo keičiant mokėjimo grafikus bei mažinant gražintinas sumas, ieškojo kitokių kredito grąžinimo sprendimo būdų, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, kredito sutartis nutraukė. Siekdamas išvengti nepalankių padarinių, skolininkas bandė taikiai išspręsti kilusį ginčą, 2012-05-30 sumokėjo bankui 3 500 Lt, t.y. bendradarbiavo su kreditoriumi. Apeliantas pažymėjo, kad be nurodytos skolos (9 542,88 EUR) AB SEB bankui daugiau jokių įsiskolinimų ir kitokių sutartinių santykių neturi. Patvirtino, kad jo sutuoktinė D. G. sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašė S. G. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama byla yra dėl visai kitos prievolės, todėl neturi nieko bendra su skundžiama nutartimi. Ginčo teisenos tvarka nagrinėjama byla kaip tik rodo, kad skolininkai nevykdo savo prievolių ne tik pagal hipoteka užtikrintą kredito sutartį, bet ir pagal kitas sutartis. Apeliantas nenurodė, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė pirmos instancijos teismas, nenurodė, kokiu būdu šis pažeidimas turėjo ar galėjo turėti įtakos apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, apskritai nenurodė, kad jo teisės pažeistos. Apeliantas kelia klausimus, kurie gali būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka, nes klausimai, susiję su skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Nors apeliantas nurodė, kad jo sutuoktinė sutinka su jo skunde išdėstytais argumentais, D. G. yra savarankiškas asmuo, galintis veikti savo vardu arba įstatymo nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atlikti šiuos veiksmus. Kadangi apeliantas sutuoktinės įgaliojimo nepateikė, neturi teisinio pagrindo kalbėti jos vardu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik skolininko S. G. atskirąjį skundą, nors jis nurodė, kad skundo argumentams pritaria ir jo sutuoktinė. CPK 51 str. 1 d. nustato, kad asmenys gali vesti bylas patys arba per atstovus. Vadinasi, D. G. turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą savo vardu, pasirašyti atskirąjį skundą su sutuoktiniu arba įgalioti jį pasirašyti skundą už ją. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateiktas D. G. įgaliojimas atstovauti ją S. G., apelianto argumentai dėl sutuoktinės pritarimo atskirajam skundui neprilyginami šio skundo pasirašymui.
Hipotekos bylas nagrinėjančių teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-241/2009). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, vertina būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.
Kasacinis teismas formuodamas bylų dėl priverstinio skolos išieškojimo praktiką yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta pagrindinė sutartis, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka įkeistu turtu, yra kvalifikuotina kaip vartojimo, tai hipotekos teisėjas ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011). Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkas S. G. ir kreditorius AB SEB bankas 2008-05-16 sudarė kredito sutartį Nr. 1450818011865-99. Kredito sutarties sąlygose kredito paskirtis numatyta – pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ar be jų) ir žemės sklypu (ar be jo), atlikti jo remontą, sumokėti delspinigius (b.l. 7-15, 97-105). Nors kredito sutartis neįvardinta kaip vartojimo, tačiau įvertinus kredito sutarties sąlygas, atsižvelgiant į tai, skolininkas pirko butą, kurį ir įkeitė, ta pačia kredito sutartimi skolinosi iš banko pinigus jo remontui, sutartis sudaryta banko su fiziniu asmeniu, nesant byloje duomenų, kad jis yra įsigijęs ne tik šį butą, bet ir daugiau, be to, pačiam skolininkui teigiant ir bankui neginčijant, kad daugiau paskolų bankui dėl buto pirkimo S. G. nėra sudaręs, darytina išvada, jog minėta kreditavimo sutartis, sudaryta tarp skolininko bei kreditoriaus, priskirtina vartojimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos kreditavimo sutarties nuostatos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, yra sąžiningos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius AB SEB bankas kredito sutartį Nr. 1450818011865-99 su vėlesniais pakeitimais nutraukė remdamasis šios sutarties bendrosios dalies 5.2. punktu, numatančiu teisę kreditoriui nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų, kuriais pagal kredito sutarties 4.1. p., laikoma kredito negrąžinimas pagal grafiką (b.l. 9). Kadangi sutartyje nenurodyta, kiek kredito negrąžinus galima nutraukti kredito sutartį, darytina, išvada, kad remiantis šia sąlyga, vienos įmokos nesumokėjimas yra pakankamas pagrindas kredito sutarčiai nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši sąlyga, įtvirtinanti kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį įspėjus prieš 15 kalendorinių dienų, jei kredito gavėjas vėluoja mokėti pagal grafiką bent vieną įmoką, ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, pripažintina kaip pažeidžianti kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (skolininko – kredito gavėjo) nenaudai, todėl laikytina negaliojančia (CK 6.188 str. 7 d.).
Pripažinus Kredito sutarties 5.2. sąlygą nutraukti kredito sutartį remiantis 5.2.1.p. negaliojančia, 2008-05-16 kredito sutarties Nr. Nr. 1450818011865-99 (su visais pakeitimais) vienašalio nutraukimo teisėtumas spręstinas CK 6.209 ir 6.217 str. apimtyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-08-01 skolininkas kreipėsi į kreditorių, prašydamas leisti sumokėti įmokas jo nurodytu būdu (b.l. 27). Jis įsipareigojo 2011 m. rugpjūčio mėnesį pervesti bankui 1 000 Lt, rugsėjo mėnesį 1000 Lt, o per spalio – lapkričio mėnesius padengti pradelstus įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 145818011865-99, vartojimo kredito sutartį Nr. 1150918050126-17, Nr. 115081805069530, Nr. 1450918050234-K9 (b.l. 27). Kreditorius nurodė ir apeliantas to neginčija, kad skolininkas tik 2011-07-12 sumokėjo 1 500 Lt ir daugiau įmokų nebuvo. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog skolininkas po susitarimo su kreditoriumi sudarymo ir toliau tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, nors kreditorius su skolininku bendradarbiavo, stengėsi padėti jam tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Skolininko negalėjimas laiku mokėti kredito sutartyje numatytų sumų leidžia teigti, jog kreditorius turėjo teisę 2008-05-16 kredito sutartį (su visais pakeitimais) nutraukti, nustatydamas papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti (CK 6.207 str. 3 d., 6.217 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į minėtas kreditoriaus ir skolininko tarpusavio bendradarbiavimo ir skolininko įsipareigojimų vykdymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditoriaus nustatytas terminas susidariusiam įsiskolinimui padengti laikytinas atitinkančiu CK 6.207 str. 3 d. sąlygas, t.y. 2008-05-16 kredito sutartis (su visais pakeitimais) buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad įkeisto daikto savininkams S. G. ir D. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas užtikrinti suteikto kredito grąžinimui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutartimi buvo areštuotas. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Duomenų apie tai, kad skolininkas ar įkeistų daiktų savininkai būtų grąžinę skolą kreditoriui AB SEB bankui, nėra. Nors 2012-05-30 S. G. sumokėjo 3 500 Lt (b.l. 86), tačiau tai tėra nedidelė skolos dalis, be to, ji sumokėta pagal kitas kredito sutartis (Nr. 1150918050126-17, Nr. 115081805069530, Nr. 1450918050234-K9) nei ta, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas hipotekos lakštu Nr. 01120080017671 (b.l.94-95, 7-15, 97-105), todėl ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pagrindo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.
Apelianto nurodyta civilinė byla Nr. 2-3182-817/2012 nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, nes joje prašoma priteisti skolą pagal kitas kredito sutartis, nei nagrinėjamoje byloje. Todėl minėtos bylos nagrinėjamas nėra reikšmingas sprendžiant skolininko atskirąjį skundą, sprendžiant dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal šalių 2008-05-16 kredito sutartį Nr. 1450818011865-99.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.