- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- eI3-582-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01741-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. F. A.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- A. K., A. D., I. L.
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. F. A. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., A. D. ir I. L. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. F. A. (toliau – pareiškėja) skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo (reg. Nr. A34(1)-1436)“ (toliau – Raštas), įpareigoti Administraciją atlikti pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašyme nurodytus veiksmus, t. y. inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144 (toliau – Įsakymas) koregavimą / keitimą, padalijant 0,2050 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) savivaldybėje pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą ir pareiškėjai priklausančią 852 kv. m šio žemės sklypo dalį, sujungiant su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nuosavybės teise priklauso 426/1025 Žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,2050 ha, o šio Žemės sklypo 599/1025 dalys, taip pat jame pastatytas pastatas – gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. K.. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. K. žemės sklypu naudojasi pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.
Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. pateikė Administracijai prašymą padalyti Žemės sklypą į du atskirus sklypus pagal notaro nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką: P1 dalis – 0,1198 ha žemės sklypas suformuojamas suinteresuotam asmeniui A. K., P2 dalis – 0,0852 ha – jai.
Skunde nurodo, kad Administracija 2018 m. spalio 15 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą, nurodė, kad žemės sklypas negali būti atidalijamas pagal nustatytą naudojimosi tvarką, kadangi pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, aiškinamojo rašto 6 sk. lentelės „Bendri reglamentai visoms kraštovaizdžio tvarkymo zonoms“ 15 punktą „Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (U) minimalus planuojamas žemės sklypo dydis gyvenamųjų namų statybai – 0,1000 ha Rašte nurodoma, kad žemės sklypas gali būti dalijamas į ne mažesnius kaip 0,1000 ha žemės sklypus.
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. iš I. L. įsigijo 148/1050 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (toliau – žemės sklypo dalis Nr. 2).
Pareiškėja 2019 m. sausio 15 d. pateikė atsakovei prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą, prašė prijungti prie nuosavybės teise turimos 426/1025 žemės sklypo dalies naujai įsigytą žemės sklypo dalį Nr. 2 ir suformuoti naują žemės sklypą juos sujungiant, pridėjo suinteresuoto asmens I. L. 2018 m. gruodžio 31 d. sutikimą dėl detaliojo plano korekcijos.
Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. raštu vėl atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėja 2019 m. kovo 20 d. prašymu inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą dar kartą prašė padalinti 0,2050 ha žemės sklypą į du atskirus, prie jos turimo 852 kv. m. žemės sklypo dalies prijungiant 148 kv. m. sklypo dalį.
Atsakovė skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti prašymą, pateikė nuorodą į Administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. A33(1)-928-(25.3.1) nurodytus motyvus. Pareiškėja teismo prašo panaikinti šį raštą kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, įpareigoti atsakovę atlikti jos 2019 m. kovo 20 d. prašyme nurodytus veiksmus.
Pareiškėja aiškina, kad skundžiamas atsakovės raštas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsniui bei neatitinka faktinėms aplinkybėms. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šio sklypo paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41 yra klaida. Žemės sklypų naudojimo paskirtį pakeitė iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti). Pareiškėja nurodo, jog pateikiami VĮ Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenys patvirtina, kad jos įsigyto 74/525 dalių žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos manymu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovės nurodomame Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41 yra klaida. Šie argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei oficialiems VĮ Registrų centro, Nekilnojamojo turto registro duomenims.
Pareiškėja tvirtina, kad būtina įvertinti, jog ji nežinojo ir šiuo metu nežino, kokias klaidas valstybės institucijos galėjo padaryti, todėl Administracijos rašte nurodomi argumentai jai nesuprantami ir neaiškūs. Mano, kad atsakovė netenkino jos prašymo ir atsisakė atlikti veiksmus, motyvuodama iš esmės neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodydama jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjos nuomone, skundžiamas atsakovės Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes nepagrįstas aiškiomis ir pareiškėjai suprantamomis faktinėmis aplinkybėmis. Jame pateikiama nuoroda į 2019 m. vasario 13 d. raštą. Pareiškėjos nuomone, skundžiamame rašte nurodomi argumentai apie padarytas klaidas grindžiami išimtinai subjektyvia Administracijos nuomone. Skundžiamas raštas nepagrįstas teisiniais pagrindais, nenurodytos teisės normos, kuriomis atsakovė vadovavosi atmesdama pareiškėjos prašymą. Atsakovė pateikė tik subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris prieštarauja objektyviems duomenims.
Pabrėžia, kad atsakovė, 2018 m. spalio 15 d. raštu atmesdama pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą, nurodė, kad žemės sklypas gali būti dalijamas į ne mažesnius kaip 0,1000 ha žemės sklypus. Atsižvelgdama į šį raštą, 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. iš I. L. įsigijo žemės sklypo dalį Nr. 2. Pareiškėja tvirtina, kad buvo pažeistas jos teisėtas lūkestis, kadangi atsakovė atsisakė atlikti prašomus veiksmus net ir jai įgijus žemės sklypo dalį Nr. 2. Administracija atsisakė tenkinti prašymą, nenurodžiusi jokių objektyvių motyvų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos įgalioti atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė tenkinti. V. Paulauskas akcentavo, kad prašymai buvo skirtingo turinio. Antru prašymu prašė prijunti 148 kv. m. žemės sklypo dalį. Akcentuoja, kad pareiškėja negalėjo žinoti, jog Administracija padarė klaidą. Teigia, kad ginčijamas Raštas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjos įgaliotas atstovas G. Š. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėja pateikė keturis prašymus ir vykdė Administracijos nurodymus. Tvirtino, kad Raštas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko.
Administracija abejoja, ar skundžiamas sprendimas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Administracijos manymu, pareiškėja, nesutikdama su 2019 m. vasario 13 d. sprendime nurodytais motyvais, galėjo ginčyti minėtą sprendimą ikiteismine arba teismine tvarka, o ne pakartotinai 2019 m. kovo 20 d. kreiptis su prašymu į administraciją. Atsakovės manymu, net ir panaikinus skundžiamą informacinio pobūdžio sprendimą, liks galioti 2019 m. vasario 13 d. neigiamas sprendimas, kurio pareiškėja neskundė. Atsakovė mano, kad jo turinys pareiškėjai yra aiškus ir suprantamas.
Administracija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovė mano, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio nurodytus reikalavimus: yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, jame pateikta nuoroda į raštą, kuriuo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad iš atsakovės 2019 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. A33( 1 )- 928-(25.3.1) matyti, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas V. U. 3,0 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo į kitos paskirties žemę ir padalijimo į 9 sklypus detalusis planas. Vadovaujantis šio plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 9 (0,1050 ha dydžio) paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui, o Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41 yra klaida, kadangi žemės sklypo Nr. 238-9 plotas – 1 050 kv. m., paskirtis pakeista ir nurodyta – privačioms namų valdoms išdėstyti. Be to, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 2.3-6758-41 3 punkto matyti, kad žemės sklype Nr. 238-9, 1 050 kv. m plote, t. y. visoje sklypo teritorijoje, nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Pasak atsakovės, tai patvirtina, kad sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti.
Administracija pabrėžia, kad visiškai pagrįstai dėl klaidos ištaisymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų tęsėją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
Atsiliepimas
Administracija prašo skundą atmesti. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo I. L. sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja Administracijai 2019 m. sausio 15 d. pateikė prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą, prašė prijungti prie jai priklausančio žemės sklypo kitą žemės sklypą, kurio plotas – 0,1050 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė I. L..
Administracija 2019 m. vasario 13 d. raštu netenkino pareiškėjos prašymo. Nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-144 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas V. U. 3,0 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo į kitos paskirties žemę ir padalijimo į 9 sklypus detalusis planas. Vadovaujantis šio plano sprendiniais žemės sklypo Nr. 9 (0,1050 ha dydžio) paskirtis – infrastruktūros teritorija, skirta gatvių tinklams įrengti ir eksploatuoti bendram naudojimui, o Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. Rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 2.3-6758-41 padaryta klaida, kadangi žemės sklypo Nr. 238-9 plotas – 1 050 kv. m., paskirtis pakeista ir nurodyta – privačioms namų valdoms išdėstyti. Be to nurodė, kad iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-6758-41 3 punkto matyti, kad žemės sklype Nr. 238-9, 1 050 kv. m. plote – t. y. visoje sklypo teritorijoje – nustatyti servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kelio servitutas. Tai patvirtina, kad sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti.
Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi iš I. L. įsigijo 148/1050 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui naują prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą, padalinant 0,2050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du atskirus žemės sklypus ir prie jos turimo 852 kv. m žemės sklypo dalies prijungti naujai įsigytą 148 kv. m žemės sklypo dalį.
Atsakovė skundžiamu 2019 m. balandžio 4 d. raštu netenkino pareiškėjos prašymo, pareiškėją informavo, kad pakartotinai išnagrinėjusi jos pateiktą prašymą dėl Žemės sklypo detaliojo plano, patvirtinto Įsakymu, koregavimo inicijavimo, numatant sujungti ir padalyti žemės sklypus kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymui pritarti negali, o motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pradėti detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. A33 (1)-928-(25.3.1), kurį pareiškėja atsiėmė asmeniškai.
Pareiškėja Raštą skundžia teismui, nesutinka su atsakovės pateiktu aplinkybių vertinimu.
Pabrėžtina, kad atsakovė teigia, jog pareiškėja turi kreiptis į NŽT dėl klaidos ištaisymo. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovės argumentai, jog 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakyme padaryta klaida, t. y. žemės ūkio paskirtis – privačios namų valdos, ir siūloma kreiptis į NŽT dėl minėtos klaidos ištaisymo, negali būti laikomas tinkamu tokių aplinkybių vertinimu. Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo žinoti apie klaidą. Šiuo atveju savivaldybė, nustačiusi, kad egzistuoja klaida, turi teisę kreiptis į NŽT pati ir, pateikdama motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, inicijuoti klaidos ištaisymo procedūra (VAĮ 35 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja nenustatė tokios klaidos. Pabrėžtina, kad klaida gali būti pripažįstama skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos. Šiuo atveju tai tik atsakovės vertinimas, kad sklypas buvo suformuotas ne gyvenamųjų namų statybai, o infrastruktūrai vystyti.
Vertinant skundžiamą Raštą, akivaizdu, jog atsakovė tinkamai pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašymo neišnagrinėjo.
Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog ji pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, yra nepagrįsti. Įvertinus 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 20 d. prašymų turinį, nustatyta, kad jie nėra tapatūs ir atsakovė nepagrįstai Rašte nukreipė į 2019 m. vasario 13 d. raštą. Pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. prašyme nurodė, kad ji 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi kartu su A. D. iš I. L. įsigijo žemės sklypo dalį Nr. 2. Tokios aplinkybės nebuvo vertintos ir negalėjo būti vertintos 2019 m. vasario 13 d. raštu. Tai yra nauja aplinkybė, kurios atsakovė Rašte apskritai nevertino.
Pareiškėja teigia, kad Raštas, be kita ko, neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šie pareiškėjos skundo argumentai laikytini pagrįstais ir atsakovės išvada, jog ji pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, laikytina nepagrįsta. Konstatuotina, kad Administracija apskritai nevertino pareiškėjos prašyme nurodytų naujų aplinkybių, o taip pat ir joms pagrįsti pateiktų įrodymų.
Taigi, toks Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o taip pat ir gero administravimo principų. Vien Rašte pateikta nuoroda į kitą raštą, kai pareiškėja teikė naujus įrodymus, negali pagrįsti tinkamo jos 2019 m. kovo 19 d. prašymo išnagrinėjimo.
Pabrėžtina, kad būtent atsakovė turi diskrecijos teisę, kaip išnagrinėti prašymą, todėl teismas už viešojo administravimo subjektą sprendimų nepriima. Taigi, ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus tokiu būdu, kaip nurodyta skunde, negali būti tenkinamas.
Šiuo atveju atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir su juo pateiktus naujus duomenis, kurių atsakovė nevertino, bei priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 567,50 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Šioms išlaidos pagrįsti advokato 2019 m. gegužės 23 d. sąskaitą 1 067,50 Eur, kurioje nurodomos šios teisinės paslaugos: 2019 m. balandžio 30 d. susipažinimas su pateiktais dokumentais, kliento konsultavimas, 2019 m. gegužės 8 d. NTR duomenų patikrinimas, pažymos atspausdinimas, skundo parengimas, suderinimas su kliente ir pateikimas teismui – 8 val., žyminio mokesčio sumokėjimas – 22,50 Eur. Šią sąskaitą pareiškėja apmokėjo 2019 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu. Taip pat pateikė 2020 m. vasario 10 d. sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomos šios teisinės paslaugos: 2019 m. gegužės 28 d. atskirojo skundo parengimas – 2,5 val., 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymo LVAT pateikimas skundą nagrinėti skubos tvarka – 0,5 val. bei 2020 m. vasario 11-12 d. pasirengimas bylos nagrinėjimui, prašymo priteisit patirtas bylinėjimosi išlaidas parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje – 3,5 val. Pateiktas 2012 m. vasario 12 d. kvitas, kuriuo pareiškėja apmokėjo 500 Eur. Taigi, pareiškėja pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi šiuo sprendimu yra tenkintas pareiškėjos prašymas, tai ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai gali būti priteista suma, proporcinga tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 procentų (buvo pareikšti du reikalavimai vienas tenkintas, o kitas – ne).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, kadangi skundas surašytas 2019 m. gegužės mėnesį, tai taikytini 2018 m. IV ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai – 970,30 Eur, prašymas dėl išlaidų priteisimo ir atstovavimas teismo posėdyje 2020 m. vasario mėn., tai taikytini 2019 III ketvirtį galioję dydžiai – 1 317,60 Eur.
Byloje gali būti priteistinos tik būtinos ir realiai patirtos išlaidos.
Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punktas nustatė, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 3.
Taigi, pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundą, kas apima ir susipažinimą su dokumentais, klientu, skundo padavimą, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl gali būti priteistina (1 067,50 Eur).
Be to, 2020 m. vasario 12 d. buvo parengtas prašymas dėl išlaidų atlyginimo, už kurį maksimali suma gali būti priteista 131,76 Eur (1 317,60 * 0,1).
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. lapkričio 13 d. vykusiame teismo posėdyje – 115,64 Eur su PVM.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS556-766/2009), jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punkte.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1.
Teismo posėdis 2020 m. vasario 12 d. vyko nuo 9.23 val. iki 10,05 val. Pagal Rekomendacijų 9.16 punktą, taikant 0,1 koeficientą, t. y. 131,76 (1 317,60 * 0,1).
Be to, pareiškėja patyrė ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
Taigi, iš viso pareiškėjai priteistina 676,76 Eur (1 067,50+131,76+131+76+22,50).
Pabrėžtina ir tai, kad ginčas teisiškai nebuvo sudėtingas, skundas grindžiamas VAĮ nuostatomis, todėl priteista išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. F. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo“ (reg. Nr. A34(1)-1436)“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2019 m. kovo 20 d. prašymą.
Priteisti pareiškėjai A. F. A. iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 676,76 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 76 centus).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.