- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- TS-47-935/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
Teikimas Nr. TS-47-935/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
2016 m. birželio 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 59-109 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, taip pat apėmimo būdu subendrintos ir laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas ir vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 66 straipsniu, E. M. į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2015 m. sausio 14 d. Bausmės pabaiga 2019 m. sausio 12 d. Vieną antrąją paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2017 m. sausio 12 d.
Pagal OASys metodiką nustatyta, kad E. M. nusikalstamumo rizika priklauso vidutinei rizikos grupei – 90 balų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 59-109 nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Skunde E. M. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 59-109 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas, vieną kartą buvo skatintas, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. E. M. pažymi, kad šiuo metu studijuoja Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos dvasinio išsilavinimo įstaigoje – Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje, taip pat mokosi bendrojo lavinimo mokymo centre devintoje klasėje, jis yra atlikęs gerovės darbus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi keturis mažamečius vaikus. E. M. teigia, kad Komisija priimdama nutarimą atsižvelgė tik į neigiamai jį apibūdinančias aplinkybes – teistumus, jo ankstesnį gyvenimo būdą, bedarbystę. Komisija visiškai neatsižvelgė į jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis yra visiškai pasikeitęs, nori dirbti pataisos namuose, tačiau savo noro negali įgyvendinti, kadangi pataisos namuose nėra darbo.
Nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 59-109 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog E. M. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi devintoje klasėje, studijuoja Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje. Nuteistasis atpažįsta savo pagrindines gyvenimo problemas, turi realistinius ilgalaikius tikslus, motyvuotas nekartoti buvusių klaidų, palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima. Visa tai teigiamai apibūdina nuteistąjį E. M.. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad E. M. mokosi, dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad E. M. praeityje yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Šiuo metu E. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad padarė vienuolika nusikalstamų veikų, iš kurių dešimt priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teigtina, kad E. M. teistumų skaičius rodo jo nenorą ar nesugebėjimą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų ignoravimą. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atpažįsta savo problemas, siekia realistiškų tikslų, tačiau akivaizdu, jog net ir suvokdamas tinkamo elgesio svarbą, visuomenėje galiojančias taisykles, jis vis tiek nesugeba tinkamai elgtis, laikytis nustatytų taisyklių, pakankamai intensyviai daro teisės pažeidimus.
E. M. anksčiau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Vis tik E. M. nepateisino jam parodymo pasitikėjimo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas (taip pat ir lygtinio paleidimo metu). Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties turinio matyti, jog, taikant lygtinį paleidimą E. M., buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis buvo teigiamai charakterizuojamas, drausmine tvarka nebuvo baustas, buvo skatintas už gerą elgesį. Taigi E. M. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir anksčiau elgėsi tinkami, t. y. kaip ir šiuo metu. Vis tik nuteistasis išėjęs iš pataisos namų vėl darė nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad E. M. tinkamas elgesys pataisos namuose dar nerodo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. M. yra pažeidęs bausmės atlikimo reikalavimus, nors nuobauda jam ir nebuvo paskirta (apsiribota pokalbiu). Toks faktas rodo, jog nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje ne visuomet paklūsta nustatytoms taisyklėms.
Teismo įsitikinimu, aplinkybės, kad E. M. išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, ketina registruotis darbo biržoje, įsidarbinti, palaiko ryšius su šeima, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą (taip pat ir nuteistojo nesugebėjimą laisvėje realiai keisti savo elgesio, paklusti teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kurių svarbą jis suvokia), nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad anksčiau E. M. paleistas iš pataisos namų savo elgesio tinkamai nekoregavo, pasirinkdavo asocialų gyvenimo būdą, kuris buvo pagrįstas priešingu teisei elgesiu.
Įvertinus nuteistojo darbinę patirtį (Lietuvoje teisėtai dirbo tik apie du metus) ir jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo, mažai tikėtina, kad šiuo metu galimas pastovus darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis, įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pats nuteistasis nėra tikras dėl savo ateities planų. Jis nori įsidarbinti Vokietijoje, tačiau negali konkrečiai įvardinti, kaip šio tikslo sieks. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis nurodo, jog yra dirbęs Vokietijoje, tuo pačiu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. M. buvo teistas ir minėtoje valstybėje.
Teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai E. M. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.
Atsižvelgdamas į E. M. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką (yra arčiau didelės nusikalstamumo rizikos), nustatytą pagal OASys metodiką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės E. M. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdys jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 59-109 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.