Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1005-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
e1-1005-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15927-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1005-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15927-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai (duomenys neskelbtini)), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2021 m. gegužės 18 apie 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka smogė sugyventinei Ž. K. į dešinį skruostą bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą ranka smogė Ž. K. į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Ž. K. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. nuo 11.00 val. kartu su savo sugyventine Ž. K. namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Per visą dieną jokių žodinių konfliktų nevyko, nesipyko. Vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties, nepamena. Pamena, kad jam sėdint virtuvėje, prie pečiaus su sugyventine Ž. K. apsistumdė, pamena, kad ranka trenkė sugyventinei į ranką. Ar trenkė ir į veidą, nepamena, bet neneigia ir mano, kad taip galėjo būti. Po apsistumdymo Ž. K. telefonu paskambino greituoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvyki, maždaug už 10-15 min. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie informavo, jog už smurtą artimoje aplinkoje jis bus sulaikytas. Daugiau apie tos dienos įvykius nieko nepamena, nes buvo labai girtas. Kartu su Ž. K. gyvena bei veda bendrą ūkį apie 7 metus laiko, bendrų vaikų neturi, namai (duomenys neskelbtini) priklauso jam, Ž. K. minėtu adresu taip pat yra registruota. Su Ž. K. konfliktuoja tik tuomet, kai vartoja alkoholį. Šiuo metu darbo neturi, yra registruotas užimtumo tarnyboje, viešuosius darbus dirbti sutinka. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 72-73, 78).

Ž. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. vakare ji dviese su sugyventiniu V. S. buvo namuose. Sugyventinis buvo stipriai neblaivus, nes jau kelias savaites vartojo alkoholį. Ji taip pat vakare gėrė alkoholinius gėrimus. Jai naršant telefone sugyventinis pagalvojo, kad ji susirašinėjo su kitais vyrais ir šoko prie jos. Buvo apie 22 valanda vakaro, konfliktas vyko gyvenamajame kambaryje. Ji išsigandusi jį pastūmė ir jis dešinės rankos delnu trenkė jai per veidą, pataikė į dešinį skruostą, po to vėl trenkė delnu ir pataikė į dešinės rankos žastą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertino 4 balais. Ji labai išsigando, kad nebūtų daugiau smurtaujama ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad sugyventinis V. S. prieš ją smurtavo, pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Atvykę medikai, kuriuos iškvietė policijos pareigūnai, ją apžiūrėjo įvykio vietoje, rimtesnių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą ji nevyko. Parodė, kad su sugyventiniu V. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie 7 metus, vaikų neturi. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, paskutinį kartą smurtavo 2017 metų spalio mėnesį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie susitaikė. Dėl šios dienos smurto sukelto fizinio skausmo pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes jos sveikata nesutrikdyta, ant kūno sužalojimų nėra, tik nežymus paraudimas ant dešinės rankos žasto. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, jo nereikš. Kol vyks ikiteisminis tyrimas nepageidavo, kad sugyventinis iš namų, kurie priklauso jam, būtų iškeldintas ir jam būtų uždrausta prie jos artintis (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 22 val. neblaivus (3,89 promilės) V. S. sumušė neblaivią (1,75 promilės) sugyventinę Ž. K.. Nukentėjusioji dėl veido ir rankos sumušimo apžiūrėta GMP medikų įvykio vietoje, į gydymo įstaigą vykti atsisakė (b. l. 9);

2021 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – namas, kur buvo smurtaujama prieš Ž. K., bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų bendras vaizdas (b. l. 17-18, 20-23);

2021 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji Ž. K. paaiškino, kad išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sugyventinio V. S., jis vieną kartą ranka trenkė jai į dešinį žandą ir dešinės rankos žastas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 29-32);

2021 m. gegužės 18 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota Ž. K. matomų kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrint veidą smurto požymių neužfiksuota; apžiūrint dešinės rankos žastą, išorinėje pusėje matomas netaisyklingos formos paraudimas (b. l. 33, 36-38);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. 22.30 val. kaltinamajam V. S. nustatytas 3,89 promilių neblaivumas, nukentėjusiajai Ž. K. 2021 m. gegužės 18 d. 22.33 val. nustatytas 1,75 promilės neblaivumas (b. l. 25-28).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. S., būdamas neblaivus, namuose smurtavo prieš savo sugyventinę Ž. K., t. y. 2021 m. gegužės 18 d., apie 22.00 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, smogė sugyventinei Ž. K. vieną kartą į dešinį skruostą bei vieną kartą į dešinės rankos žastą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. gegužės 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 92-94).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, 2017 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (b. l. 60-62), administracine tvarka nebaustas (b. l. 64), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 57-58, 59). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 18 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 19 d. 14.17 val. t. y. 1 para, ir laikytina, kad V. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog V. S. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios Ž. K. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam V. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 18 d. 22.40 val. iki 2021 m. gegužės 19 d. 14.17 val. ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.

Išaiškinti V. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas

Išaiškinti V. S., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė