Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-2146-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
2A-2146-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05380-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
R. G., E. P., Kazlų Rūdos pagrindinei mokyklai
Ieškovas
D. Č.
Trečiasis asmuo
A. Č., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Išvadą teikia
Kazlų Rūdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2146-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05380-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. Č., ieškinį atsakovams R. G., E. P., Kazlų Rūdos pagrindinei mokyklai, tretiesiems asmenims A. Č., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, institucija teikianti išvadą byloje – Kazlų Rūdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Č., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. Č., patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų R. G., E. P., Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 110,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. apie 11.30 val. Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje prie biologijos kabineto D. Č. tyčia suduodamas kumščiu į veidą sužalojo klasiokas R. G., ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis. Taip pat buvo padaryti ir sumušimai krūtinės ląstoje bei kairėje rankoje. Dėl šių sužalojimų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi R. G. įvykio metu buvo nesulaukęs amžiaus, nuo kurio galima atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, kurį teko kentėti ilgą laiką ir kuris tęsiasi iki šiol. Dėl nosies lūžio teko kreiptis į Marijampolės ligoninę, vėliau į Kauno klinikas, po to gydymas buvo tęsiamas šeimos klinikoje. Lūžusi nosies pertvara sukėlė daug skausmo, išgyvenimų, nepatogumų. Ypatingai skausminga buvo nosies atstatymo procedūra. Vėliau pakartotinai teko kreiptis į Kauno klinikas dėl papildomų apžiūrų, gydymo skyrimo. Padarinių šalinimui buvo skirtas gydymas medikamentais, nosies plovimas specialiu skysčiu, nuskausminamieji vaistai. Dėl nosies sužalojimo veide susiformavo kraujosruvos, kurios ieškovui sukėlė neigiamas emocijas, buvo gėda rodytis viešumoje, mokykloje, ieškovas jautė diskomfortą, gėdą ir nepatogumus kalbėdamas su draugais, artimaisiais ir kitais asmenimis, taigi buvo apribotos bendravimo su aplinkiniais galimybės. Dėl įvykio bei likusių sužalojimų ir kraujosruvų ieškovas patyrė pažeminimą iš kitų moksleivių, patyčias. Šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių, nosis labai jautri, dažnai būna užgulusi, sunku kvėpuoti, bėga gleivės. Už įsigytus vaistus, kurą kelionėms iki Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Kauno klinikų, specialisto apžiūrą ieškovas turėjo 110,61 Eur išlaidų, taip pat dėl sužalojimų patyrė 700 Eur neturtinę žalą.

2. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo sūnus ieškovo nesužalojo, o ieškovas susižalojo pats. Ieškovas po susistumdymo su R. G. dalyvavo visose pamokose ir nei bendraklasiai, nei mokytojai nepastebėjo kraujavimo iš nosies. Ieškovas kruvinas buvo pastebėtas po pamokų, taigi ieškovo nosis buvo sužalota ne po incidento su R. G., o vėliau. Be to, incidentas įvyko Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje, todėl už žalą atsakinga mokymo institucija.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad už žalą yra atsakingi R. G. tėvai, o ne mokykla.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo D. Č., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. Č., naudai iš atsakovo Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos 1/3 dalį – 36,72 Eur turtinę žalą, 166,67 Eur neturtinę žalą, 200 Eur už advokato paslaugas, iš atsakovo R. G. ir atsakovės E. P. 2/3 dalis – 73,44 Eur turtinę žalą, 333,33 Eur neturtinę žalą, 400 Eur už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos 1/3 dalį – 9,33 Eur pašto išlaidas, 13,33 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovo R. G. ir atsakovės E. P. 2/3 dalis – 18,67 Eur pašto išlaidas, 26,67 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

5. Teismas iš byloje pateiktos 2016 m. spalio 25 d. specialisto išvados nustatė, kad ieškovui D. Č. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš D. Č. ir R. G. paaiškinimų bei vaizdo įrašo teismas nustatė, kad R. G. prisėdo prie D. Č. ir pirmas pradėjo baksnoti alkūne D. Č., o D. Č. atsakė tuo pačiu. R. G. stodamasis be jokios priežasties kirto D. Č. per pakaušį, D. Č. kirto atgal į ranką R. G., kai šis atsisukdamas kirto ranka į nosies sritį D. Č., o šis staigiai griebėsi už nosies. Teismas sprendė, kad tokių veiksmų pasekmėje galėjo skilti nosikaulis, o bylos nagrinėjimo nebuvo nustatyta, kad D. Č. nosis galėjo lūžti dėl kokių nors kitų pasekmių. Nors tyrimo medžiagoje buvo užfiksuoti A. T. parodymai, jog D. Č. pats trenkė sau į nosį einant namo, kad R. G. būtų blogiau, tačiau, teismo nuomone, šie parodymai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. D. Č. pripažino, kad jam buvo sunkiau kvėpuoti, dėl to jis lengvai delnu pabaksnojo į nosį, nes norėjo, kad nosis atsikimštų.

6. Nors iš socialinės pedagogės L. B. ir mokytojos D. V. parodymų matyti, kad jos jokių D. Č. sužalojimų nepastebėjo, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo fakto, jog nosis lūžo ne po R. G. smūgio ranka, juolab, kad nosies lūžimo nepastebėjo ir Marijampolės ligoninės gydytojai, kur iš karto kreipėsi D. Č., o nosies sužalojimas nustatytas tik Kauno klinikose. Apžiūrint buvo nustatyta, kad nosies pertvara pakrypusi į kairę pusę tik nežymiai, taigi, teismo vertinimu, jokių didelių vizualių sužalojimo pėdsakų ir nesimatė. Be to, R. G. sužalojo ne tik D. Č. nosį, bet ir sumušė peties sąnarį bei krūtinės ląstą, nes keletą kartų kirto D. Č. alkūne į ranką bei krūtinę.

7. Minėtų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad mokykloje, pertraukos metu R. G. sužalojo D. Č. suduodamas jam smūgius ranka į kūną bei į veido sritį, nosį, kuri lūžo. Kadangi veikos padarymo metu R. G. neturėjo keturiolikos metų, todėl už padarytą žalą atsako jo tėvai, tai yra R. G. ir E. P.. Be to, sužalojimas buvo padarytas tuomet, kai D. Č. ir R. G. buvo mokykloje ir pertraukos metu koridoriuje laukė sekančios pamokos. Iš byloje esančio vaizdo įrašo teismas nustatė, kad niekas berniukų dėl netinkamo elgesio nesudraudė, neįspėjo, vaizdo įraše nesimato, kad koridoriuje budėtų mokytojas, kuris būtų priėjęs prie vaikų, taigi, teismo vertinimu, mokykla nepilnai ir nevisai tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus kurti sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas, todėl yra iš dalies atsakinga už kilusią žalą.

8. Teismas sprendė, kad atsakovai turi atlyginti padarytą žalą ieškovui ne lygiomis dalimis, t. y. 2/3 dalis padarytos turtinės ir neturtinės žalos turi atlyginti atsakovai R. G. ir E. P., kaip vaiko tėvai, o 1/3 dalį – mokymo įstaiga (mokykla). Tokias dalis teismas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad pirmiausia dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus turi pirmumo teisę turintys tėvai, o tik po to ugdymo įstaiga, kuri tik prisideda prie vaiko ugdymo ir dorovinio auklėjimo. Be to, iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad R. G. tėvai nerodė jokio noro ir pareigos bet kokiais iškilusiais klausimais bendradarbiauti su mokykla.

9. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad pagrindinė neturtinės žalos kilimo priežastis buvo smurto pasekmėje patirti D. Č. dvasiniai išgyvenimai, susiję su moksleivių ir mokytojų reakcija į konfliktą, patį smurtą, bei patirti nepatogumai, fiziniai skausmai, gydymosi ir reabilitacijos periodas, atstatant sveikatos stovį iki normalaus lygio, psichologinis diskomfortas ir kita. Teismas, vadovaudamasis besiformuojančia praktika panašaus pobūdžio bylose ir pasiremdamas savo vidiniu įsitikinimu, paremtu teismine praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 500 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį R. G. atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad už padarytą žalą atsako R. G. tėvai. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. veiksmai, kurių padarymu ieškovas grindė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos padarymo faktą, įvyko Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje pertraukos metu. Kadangi už nepilnamečių priežiūrą tuo metu yra atsakinga mokymo institucija, todėl būtent Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla yra subjektas, turintis atsakyti už nepilnamečio, kuriam 2016 m. spalio 7 d. nebuvo suėję 14 metų, padarytą žalą.

1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. G. sudavė ranka smūgį į veidą D. Č., po kurio lūžo nosikaulis. Priežastinio ryšio tarp R. G. veiksmų ir D. Č. patirto sužalojimo buvimą paneigia liudytojų D. V. ir L. B. parodymai. Nei biologijos mokytoja D. V., nei socialinė pedagogė L. B. nurodė nepastebėjusios sužalojimo požymių. Be to, Marijampolės ligoninėje 2016 m. spalio 7 d. 16.30 val. atliktos apžiūros metu nosikaulio lūžimas nebuvo konstatuotas. Nosikaulio lūžimas D. Č. buvo nustatytas vėliau Kauno klinikose ir tai reiškia, kad ši D. Č. trauma atsirado jau po apžiūros Marijampolės ligoninėje.

1.3. Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus 2016 m. spalio 19 d. nutarimas patvirtina, kad ieškovas D. Č. mėgino pats sau sukelti sužalojimą. Ši aplinkybė grindžiama liudytojo A. T. 2016 m. spalio 10 d. paaiškinimu ir paties ieškovo, apklausiamo policijos pareigūnų, parodymais. Šie duomenys patvirtina buvus D. Č. siekį pabloginti R. G. padėtį, dirbtinai sukuriant įspūdį, kad būtent R. G. veiksmų pasėkoje D. Č. buvo sužalota nosis.

1.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog nukentėjusysis patyrė žalą dėl savo netinkamo elgesio ar kad savo veiksmais prisiėmė riziką žalai kilti. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad pats D. Č. kelis kartus smūgiuoja R. G.. Šie D. Č. veiksmai patvirtina, kad jis nesiekė pasitraukti iš pavojingos padėties, o atvirkščiai, norėjo tęsti apsikeitimą smūgiais ir pats smūgiuodavo, tuo provokuodamas R. G. ir didindamas žalos atsiradimo riziką. Šiuo atveju teismui buvo pagrindas konstatuoti didelį ieškovo neatsargumą, kuris pasireiškė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimu ir pasirinktu akivaizdžiai pavojingu veikimo būdu, bei taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, pagal kurią tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas.

Atsiliepimas

11. Ieškovas D. Č. atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ta aplinkybė, jog žala padaryta mokyklai prižiūrint atsakovų sūnų, nereiškia, kad vaiko tėvai už žalą neprivalo atsakyti, kadangi tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškia netinkamu vaiko auklėjimu, dorovinių vertybių skiepijimu, priežiūra, juo labiau, kad R. G. ir anksčiau buvo netinkamai elgęsis (smurtavęs prieš kitus vaikus), tačiau jokių veiksmų iš tėvų pusės nebuvo pastebėta, nebuvo sugriežtinta vaiko priežiūra, kontrolė, nebuvo kontaktuojama su mokyklos personalu dėl jo elgesio, galimų priemonių užkirsti kelią tolimesniems panašaus pobūdžio veiksmams. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, apelianto teiginiai apie galimą ieškovo susižalojimą ar sužalojimą laikotarpyje po apžiūros Marijampolės ligoninėje iki apžiūros Kauno klinikose, taip pat tariamą ieškovo tikslą pradėti teisminį procesą prieš atsakovus bei pabloginti jų teisinę padėtį yra nepagrįsti, akivaizdu, jog būtent R. G. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padarytu sužalojimu. Šiuo atveju nenustatyta ieškovo neatsargumo, kadangi R. G. negrėsė joks pavojus iš ieškovo pusės, jam nereikėjo gintis nuo užpuolimo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio nuostatų bei jų pagrindu atmesti ieškinį visiškai ar mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

12. Atsakovė Kazlų Rūdos pagrindinė mokykla atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog aplinkybė, kad žala padaryta vaikams esant mokyklos priežiūroje, nereiškia (savaime neeliminuoja), jog nepilnamečio (kurio tiesioginių veiksmų pasėkoje atsirado žala) tėvai neatsako už žalą. Apeliantui, kaip nepilnamečio vaiko tėvui, neišugdžius paklusnumo pareigos, tai, kad jis turi klausyti mokytojų, būti drausmingas, juos gerbti, kad turi laikytis mokinio elgesio taisyklių, visur ir visada elgtis tinkamai, jam ir tenka atsakomybė už netinkamą vaiko auklėjimą.

13. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad atsakovai R. G. ir E. P., nesirūpindami R. G. auklėjimu, šiurkščiai pažeidė jiems priskirtą pareigą tinkamai auklėti savo vaikus ir yra kalti dėl D. Č. patirtos žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos nagrinėjamoje byloje dalykas – tėvų ir mokyklos atsakomybės už nepilnamečio iki 14 metų amžiaus mokykloje padarytą žalą kito nepilnamečio sveikatai atribojimas ir tokios atsakomybės sąlygų nustatymas.

16. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. apie 11.30 val. Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje pamokų pertraukos metu nepilnametis R. G. sudavė kumščiu į veidą kitam nepilnamečiui D. Č. (ieškovui), kuriam vėliau buvo konstatuotas nosies kaulų lūžimas. Nepilnametis D. Č., atstovaujamas įstatyminės atstovės – motinos, prašė priteisti iš nepilnamečio R. G. tėvų – atsakovų R. G. ir E. P. – bei Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos 110,61 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos 1/3 dalį, o iš atsakovų R. G. ir E. P. – 2/3 dalis turtinės (110,61 Eur) ir neturtinės (500 Eur) ieškovui sužalojimu padarytos žalos.

18. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka atsakovas R. G., nurodydamas, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakinga turėtų būti tik mokykla, kadangi žala padaryta mokykloje pertraukos metu, be to, mano, kad nėra įrodyta, jog būtent dėl jo sūnaus veiksmų D. Č. lūžo nosikaulis, o ne jis pats susižalojo. Taip pat nurodo, jog turėjo būti įvertintas ir D. Č. neatsargumas, kadangi jis pats smūgiuodamas atgal R. G. didino žalos atsiradimo riziką.

Dėl tėvų ir mokyklos atsakomybės, kai žala nepilnamečiui padaryta mokykloje

19. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). CK 6.275 straipsnio 1 dalis numato tėvų ir globėjų pareigą atlyginti už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tuo pačiu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

20. Apeliantas neigia savo atsakomybę už ieškovui sveikatos sužalojimu padarytą žalą, kadangi mano, jog už žalą turėtų būti atsakinga mokymo įstaiga, kadangi incidentas tarp nepilnamečių įvyko ir ieškovas buvo sužalotas mokykloje pamokų pertraukos metu.

21. Kaip jau nurodyta, vadovaujantis 6.275 straipsnio 2 dalimi, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Šios normos taikymui esminę reikšmę turi laikas, kada padaryta žala, nes mokymo įstaigos atsakomybę už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą sąlygoja tai, jog ji padaroma tuo metu, kai nepilnametis yra prižiūrimas šios įstaigos, pavyzdžiui per pamoką, pertrauką ir pan.

22. Tačiau vien ta aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju gali sąlygoti aplinkybės, jog padaryta žala yra ir jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009).

23. Byloje nustatyta, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta mokymo įstaigoje – mokykloje pamokų pertraukos metu, kai 2016 m. spalio 7 d. tarp nepilnamečių bendraklasių kilusio konflikto metu buvo sužalotas ieškovas, t. y. dėl atsakovų nepilnamečio (iki 14 metų amžiaus) sūnaus smūgio ranka lūžo kito nepilnamečio – ieškovo nosies kaulas.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokykla privalo užtikrinti mokiniams sveikas ir saugias mokymosi ir ugdymo sąlygas, užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą. LR švietimo įstatymo (redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu) 43 straipsnio 11 dalis numatė, kad mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką. Tai yra numatyta ir Vaikų iki 14 metų (šiuo atveju ieškovo D. Č.) priėmimo į mokyklą sutartyje (sutarties 1.4. punkte).

25. Tačiau teismas, nustatęs mokyklos atsakomybę dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos, kartu nustatė ir žalą padariusio nepilnamečio tėvų – atsakovų R. G. ir E. P. – netinkamą pareigos tinkamai auklėti savo vaikus vykdymą, su kuo apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, visiškai sutinka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto iniciatorius buvo būtent atsakovų sūnus, kuris pirmasis pradėjo incidentą ir savo veiksmų nenutraukė net ir perspėjus atėjusiai vesti pamoką mokytojai D. V., o atvirkščiai, prieš eidamas į klasę vis tiek smogė ranka ieškovui. Be to, tiek pats ieškovas D. Č., tiek jo mama patvirtino, kad atsakovų sūnus ir anksčiau apstumdydavo ieškovą, nes jautėsi prieš jį stipresnis, prie jo nuolat kabinėdavosi, todėl mama net kreipėsi į mokyklos administraciją. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nepalaiko jokių ryšių su mokykla, nedalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, nesidomi sūnaus elgesiu ir mokymusi, R. G. mėgsta pasišalinti iš mokyklos, nepateisina praleistų pamokų, atsakovų sūnus yra naudojęs smurtą ir kito klasės draugo (J. V.) atžvilgiu tik po pamokų ir jo motina buvo du kartus administracine tvarka bausta dėl netinkamo savo nepilnamečio sūnaus auklėjimo ir priežiūros, o jo tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, palikęs šias funkcijas vykdyti vien motinai. Šios teismo nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai, akivaizdžiai pagrindžia R. G. tėvų įstatymo numatytos auklėjimo pareigos nevykdymą, todėl tėvams neįdiegus savo sūnui drausmės, pagarbos, supratimo, užuojautos ir kitų moralinių bei dorovinių vertybių, mokykla nėra pajėgi užkirsti kelią R. G. netinkamam elgesiui, nes iš esmės reikėtų nuolat sekti vien jo elgesį, kai mokykloje būtina užtikrinti visų besimokančiųjų saugias ir sveikas sąlygas.

26. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žala nepilnamečiui ieškovui atsirado tiek dėl mokyklos vykdytos nepakankamos mokinių elgesio kontrolės pamokų pertraukos metu, tiek dėl tėvų netinkamo sūnaus auklėjimo, faktiškai aplaidaus ir neatsakingo požiūrio į jo elgesį mokykloje ir už jos ribų, dėl ko jis jautėsi už nieką neatsakingas ir galintis daryti ką norįs, nesulaukdamas į tai jokios reakcijos. Todėl teismas tinkamai paskirstė atsakomybę dėl žalos padarymo tiek mokyklai, tiek tiesioginio žalos kaltininko tėvams.

Dėl priežastinio ryšio tarp nepilnamečio R. G. veiksmų ir atsiradusios žalos

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovui D. Č. konstatuotas nosikaulio lūžis yra nepilnamečio R. G. veiksmų pasekmė, su kuo nesutinka apeliantas, teigdamas, jog įrodymai to nepatvirtina.

28. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada yra labiau tikėtina ir labiau pagrįsta nei atsakovo tvirtinimas, kad ieškovas D. Č. po konflikto galimai susižalojo pats, būtent norėdamas pakenkti jo sūnui. Pirmiausia, nosikaulio lūžimas galėjo atsirasti tik nuo pakankamai stipraus smūgio, todėl mažai tikėtina, kad nepilnametis vaikas galėjo tokį susižalojimą pasidaryti sau pats vien tik siekdamas pakenkti kitam nepilnamečiui. Be to, kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų, susijusių su kilusio incidento aplinkybėmis, vertinimo taisyklių pažeidimo ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo tiek vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, tiek šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, taip pat nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytus duomenis, todėl teisingai nustatė įvykio aplinkybes.

29. Atsakovas, neigdamas buvus priežastinį ryšį tarp jo sūnaus veiksmų ir ieškovo sužalojimo, remiasi liudytojo A. T. ir mokytojų parodymais, Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo ir įvertino liudytojų – klasės draugo A. T. ir mokytojų L. B. ir D. V. ­ – parodymus ir visiškai pagrįstai sprendė, kad jie nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog būtent dėl R. G. smūgio ranka D. Č. į veidą lūžo nosikaulis. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada, kadangi vien tai, kad mokytojos D. V. ir L. B. po incidento nepastebėjo akivaizdžių ieškovo sužalojimų požymių, nereiškia, kad tokių sužalojimų nebuvo, o nustatyta aplinkybė, kad nosies kaulo lūžis buvo diagnozuotas tik tos pačios dienos vakare Kauno klinikose atlikus rentgenogramą, patvirtina, kad sužalojimo pobūdis nebuvo akivaizdus. Nepilnamečio liudytojo A. T. policijoje atlikto tyrimo eigoje duoti parodymai, kad ieškovas einant namo pats sau trenkė į nosį, kad, kaip nurodė liudytojas, R. G. būtų blogiau, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis, kadangi D. Č. pripažino, kad tuo metu jam buvo sunku kvėpuoti, todėl delnu pabaksnojo į nosį, po ko ji ėmė kraujuoti. Be to, pažymėtina, kad liudytojas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad tyrime jis klaidingai nurodė aplinkybes. Pagrįstai nustačius aplinkybę, kad nepilnametis R. G. ranka smogė ieškovui D. Č. į veidą, ir tą pačią dieną buvo nustatytas nosikaulio lūžis, bei neįrodžius atsakovo versijos, kad ieškovas galimai susižalojo pats, įrodymų visumos analizė patvirtina, kad ieškovo sveikatos sužalojimas yra nepilnamečio R. G. veiksmų rezultatas.

Dėl nukentėjusio asmens neatsargumo

30. Apeliantas teigia, kad ieškovas savo aktyviais veiksmais dalyvaudamas konflikte, t. y. atsakydamas į nepilnamečio R. G. veiksmus, taip pat baksnodamasis ir smūgiuodamas atgal, provokavo R. G. ir didino žalos atsiradimo riziką, todėl tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.

31. Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, kadangi atsakovas R. G. tokių atsikirtimų ieškiniui argumentų faktiškai nebuvo nurodęs, tačiau, kolegijos nuomone, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog ieškovo veiksmai incidento metu galėtų būti pripažinti dideliu neatsargumu.

32. CK 6.282 straipsnio dalyje yra nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Vien asmens neatsargumas, nenustačius, kad toks neatsargumas sąlygojo žalos atsiradimą ar padidėjimą, nesudaro pagrindo žalos atlyginimo mažinimui. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovo kaltė yra nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo.

33. Tai, kad ieškovas D. Č. atsakinėjo į nepilnamečio R. G. provokacinius veiksmus, kuriais pastarasis iš esmės siekė parodyti savo didesnę galią prieš ieškovą, negali patvirtinti, jog ieškovas galėjo numatyti, kad R. G. imsis vis agresyvių smurtinių veiksmų, dėl ko jam galėtų būti padaryti tokie sužalojimai, kaip sulaužyta nosis. Incidentas vyko mokykloje, kitų vaikų ir net mokytojų akivaizdoje, todėl ieškovas D. Č., savo veiksmais atsakydamas į R. G. veiksmus, faktiškai tik siekė, kad jis nebūtų pažemintas, kaip silpnesnis kitų akivaizdoje, o ne siekė provokuoti R. G. dar agresyvesniems veiksmas ir neturėjo galimybės numatyti sužalojimo galimybės. Incidento aplinkybių visuma nerodo, kad ieškovas dalyvaudamas konflikte elgėsi itin neapdairiai ir neatsargiai. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovo D. Č. veiksmus, įtakojusiais žalos jam atsiradimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovo įstatyminei atstovei priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurių dydį (150 Eur) patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 7,84 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. Č. įstatyminei atstovei J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 7,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėArūnas Rudzinskas