- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-195-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Daina Vaidachavičienė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 195 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei, atsakovui A. R.
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1984-828/2009 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė:
- nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės ir palikti jai santuokinę pavardę;
- priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo;
- nustatyti šalių dukters M. R. gyvenamąją vietą su ieškove;
- priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės;
- priteisti 2 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-08-03 iki kreipimosi į teismą dienos (2009-02-09);
- padalinti sutuoktinių turtą, jai priteisiant metalinį garažą Nr. 20 – 2 000 Lt vertės, automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, telefonus Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, vejapjovę - 5 700 Lt vertės, viso priteisti turto už 19 488 Lt, atsakovui priteisiant metalinį garažą Nr. 20 – 2 000 Lt vertės, automobilius Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės, Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, krūmapjovę - 1 900 Lt vertės, videokamerą - 2 000 Lt vertės, vandens siurblį - 900 Lt vertės, elektrinį pjūklą - 400 Lt vertės, monetų kolekciją - 20 000 Lt vertės, telefoną Nokia 3110 – 448 Lt vertės, viso priteisti turto už 35 648 Lt.
Ieškovė, teismo posėdžio metu sutikslinusi reikalavimus dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo, prašė jai priteisti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, telefonus Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, Nokia 3110 - 448 Lt vertės, vejapjovę - 5 700 Lt vertės, viso priteisti turto už 17 896 Lt, atsakovui priteisti automobilius Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės, Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, krūmapjovę - 1 900 Lt vertės, videokamerą - 2 000 Lt vertės, vandens siurblį - 900 Lt vertės, elektrinį pjūklą - 400 Lt vertės, monetų kolekciją - 20 000 Lt vertės, viso priteisti turto už 33 200 Lt. Taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo 1 400 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Nurodė, kad atsakovas nuo 2008-08-03 kartu su šeima nebegyvena, dukra nesirūpina, jos materialiai neremia, neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi žiauriai elgėsi su ja bei šeimos nariais, naudojo smurtą jų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:
- santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1046, tarp L. R. ir A. R. nutraukė dėl A. R. kaltės;
- po santuokos nutraukimo L. R. paliko santuokinę pavardę „R.“;
- priteisė iš A. R. L. R. 4 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimo;
- nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. R.;
- priteisė iš A. R. išlaikymą dukrai M. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2009-02-09 iki M. R. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
- priteisė iš A. R. 2 200 Lt išlaikymo dukrai M. R. įsiskolinimą;
- nepilnametės M. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė L. R.;
- bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą padalijo tokia tvarka:
L. R. priteisė telefonus Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, Nokia 3110 - 448 Lt vertės, automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, vejapjovę - 5 700 Lt vertės, viso priteisiamo turto vertė – 17 896 Lt;
A. R. priteisė automobilius CITROEN XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 450 Lt vertės, HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, krūmapjovę - 1 700 Lt vertės, videokamerą - 1 450 Lt vertės, vandens siurblį - 500 Lt vertės, elektrinį pjūklą - 275 Lt vertės, monetų kolekciją - 10 600 Lt vertės, viso priteisiamo turto vertė – 20 975 Lt;
- priteisė iš A. R. L. R. 1 400 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje šalys sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra M. R., kuri šiuo metu yra nepilnametė ir gyvena su ieškove. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šį turtą, dėl kurio padalijimo reiškiami reikalavimai: telefonus Nokia 6085, Nokia 7260, Nokia 6030, Nokia 3110, automobilius Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vejapjovę, krūmapjovę, videokamerą, vandens siurblį, elektrinį pjūklą, monetų kolekciją.
Teismo nuomone, CK 3.60 str. 3 d. nurodytu šeimos nariu turėtų būti laikomi ir kartu gyvenantys sutuoktinio tėvai, nagrinėjamos bylos atveju - ieškovės motina P. R. V. (CK 6.588 str. 1 d.). Laikė, jog atsakovo žiaurus elgesys su ieškove ir jos motina, vadovaujantis liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, byloje yra įrodytas. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo. Taikė įstatyme nustatytą prezumpciją, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam žiauriai elgiantis su sutuoktine, šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir ieškinį šioje dalyje tenkindamas iš dalies, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl žiauraus atsakovo elgesio ir santuokos nutraukimo kaip to pasekmės, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, atsakovo turtinę padėtį – atsakovas nekilnojamojo, kito vertingo turto neturi, gauna didesnes nei vidutinės pajamas, į tai, kad santuokoje šalys gyveno aštuoniolika metų, šeimoje joms gimė dukra, santuoka nutraukiama dėl žiauraus, amoralaus atsakovo elgesio su ieškove, jos motina, teta, kuris truko ilgą laiko tarpą (teismo nustatyti faktai nuo – 2004-01-13), šalių nepilnamečio vaiko, kitų pašalinių asmenų akivaizdoje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino iš dalies. Laikė, jog ieškovės nurodytos išlaidos (apie 1 000 Lt mėnesiui) iš esmės yra pagrįstos, kadangi išlaikytinė mokosi mokykloje, beveik sulaukusi pilnametystės. Nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo, kitokio vertingo turto neturi, gauna mėnesinį 978 Lt darbo užmokestį, kitų pajamų negauna. Atsakovas nekilnojamojo, kitokio vertingo turto neturi, jo mėnesinis darbo užmokestis yra 1 041 Lt, be to, jam darbdavys moka dienpinigius, kurių dydis pagal byloje pateiktus duomenis svyruoja nuo 3 869 Lt iki 8 126 Lt per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus apie tai, kad dienpinigiai yra mokami tik jam išvykus į komandiruotę, jie būtini ir išleidžiami pragyvenimui būnant užsienyje, kur lėšų pragyvenimui reikia daugiau, tačiau įvertindamas ir tai, jog dienpinigių sumos yra pakankamai didelės, atsakovas pats turi galimybę kontroliuoti jų panaudojimą, mėnesinė atsakovo gaunamų dienpinigių ir darbo užmokesčio suma yra kelis kartus didesnė už ieškovės pajamas, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė dėl jo gaunamų didesnių pajamų ir jis privalo prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Teismo nuomone, įvertinant išlaikymą privalančio teikti asmens turtinę padėtį, privaloma atsižvelgti į visų rūšių jo gaunamas pajamas, t. y. ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (maistpinigius, dienpinigius, priedus, premijas ir kt.). Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad jo gaunami dienpinigiai neturi būti vertinami sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio. Nustatydamas šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinės tėvų, teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė dukters priežiūra ir rūpinimasis, dukters išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Teismo nuomone, šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui teiktina suma mėnesiui viso turi būti 700 Lt. Kadangi šalys pripažįsta, kad nuo 2008-08-03 išlaikymo dukrai atsakovas neteikė, todėl nuo šios datos iki 2009-02-08 (2009-02-09 ieškinio pareiškimo teismui diena) teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą (2 200 Lt), jį sumažindamas 100 Lt (400 Lt x 5,75 mėn. – 100 Lt), nes šią sumą atsakovas dukters išlaikymui skyrė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CK 3.200 str.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nustatomas bendras sutuoktinių turtas, kurio vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.118 str. 1 d., 3.119 str.). Šalys pripažįsta, kad toks turtas yra automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, telefonai Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, Nokia 3110 - 448 Lt vertės, vejapjovė - 5 700 Lt vertės, nes ieškovė nurodė šiuos daiktus ir jų vertę, reikalaudama juos padalinti, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Nurodė, jog šalys nesutarė dėl kitų jų nurodytų bendrąja nuosavybe esančių daiktų vertės. Ieškovė teigia, jog reikalaujamų padalyti automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 4 000 Lt, krūmapjovės - 1 900 Lt, videokameros - 2 000 Lt, vandens siurblio - 900 Lt, elektrinio pjūklo - 400 Lt, monetų kolekcijos - 20 000 Lt. Atsakovas nurodo kitokią šių daiktų vertę – automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 900 Lt, krūmapjovės - 1 500 Lt, videokameros - 900 Lt, vandens siurblio - 100 Lt, elektrinio pjūklo - 150 Lt, monetų kolekcijos - 1 200 Lt. Pažymėjo, jog jokių išsamesnių duomenų apie šį turtą šalys nepateikė, ekspertizės jų rinkos kainai nustatyti skirti neprašė, savo paaiškinimų apie šių daiktų vertę niekaip nemotyvavo ir neargumentavo, jų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nė viena iš šalių neįrodė jų nurodytos šių daiktų vertės (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgdamas į tai teismas šių daiktų rinkos kaina laikė kiekvieno iš šių daiktų šalių nurodytų kainų vidurkį – automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 2 450 Lt, krūmapjovės - 1 700 Lt, videokameros – 1 450 Lt, vandens siurblio - 500 Lt, elektrinio pjūklo - 275 Lt, monetų kolekcijos - 10 600 Lt. Nurodė, kad atsakovas dėl jo paaiškinimuose paminėto santuokos metu įgyto ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto, t. y. pas ieškovę likusių piniginių lėšų - 10 000 eurų, kompiuterinės, muzikos technikos, padalijimo priešieškinio nereiškė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisių į šį turtą, šio turto objektyvaus egzistavimo neįrodinėjo, jokių duomenų, rašytinių įrodymų apie šį turtą nepateikė, ieškovė neigė esant tokį turtą. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad tokio turto egzistavimo atsakovas neįrodė (CPK 178, 185 str.), ir dėl šio turto padalijimo byloje nesprendžiama (CK 3.127 str.).
Nors atsakovas nurodė, kad jo vardu registruoti automobiliai Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduoti dar 1996 m., tik neišregistruoti, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. B. U., tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, transporto priemonės yra privalomai registruojamas turtas, su daiktinių teisių į šį turtą susijusių sandorių neįregistravimas neleidžia sandorio šaliai, šiuo atveju atsakovui, panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš šiuos asmenis, remiantis kitais įrodymais, bylos atveju – ir minėto liudytojo parodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Būtent atsakovas, kaip registruotas automobilių savininkas, yra atsakingas už minėtų transporto priemonių išregistravimą. Tokiu būdu, teismas laikė, kad į sutuoktinių dalytiną turtą įeina ir ieškovės nurodytos vertės transporto priemonės.
Teismas pažymėjo, kad šalys sutinka, jog telefonai Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, Nokia 3110 - 448 Lt vertės būtų priteisti ieškovei. Be to, ieškovė, be minėtų telefonų, reikalavo priteisti jai vejapjovę - 5 700 Lt vertės bei automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, kuris yra su automatine pavarų dėže, ir jai suteikta teisė vairuoti tik tokias transporto priemones. Šiuos daiktus teismas priteisė ieškovei (viso priteisiamo turto vertė - 17 896 Lt), o visą kitą dalijamą turtą (automobilius Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 450 Lt vertės, Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, krūmapjovę - 1 700 Lt vertės, videokamerą - 1 450 Lt vertės, vandens siurblį - 500 Lt vertės, elektrinį pjūklą - 275 Lt vertės, monetų kolekciją - 10 600 Lt vertės) – atsakovui (viso priteisiamo turto vertė – 20 975 Lt). Teismo nuomone, toks turto padalijimo būdas labiausiai atitinka būtent abiejų šalių bylos nagrinėjimo metu išreikštą valią. Pažymėjo, kad nors turtas padalintas būtent pagal ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus, o atsakovui priteisto turto vertė viršija ieškovei tenkančią dalį, tačiau kompensacijos, numatytos CK 3.117 str. 3 d., už šią didesnę turto dalį ieškovė iš atsakovo nereikalavo.
Be to, teismas nustatė, kad šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe santuokos metu buvo du metaliniai garažai Nr. 12, 20. Atsakovas 2008-07-26 šiuos garažus pardavė, kiekvieną po 1 400 Lt. Šalys kartu nebegyvena nuo 2008-08-03. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė būtent 2009-02-09 pateikusi ieškinį reikalavo garažus, kaip esančius sutuoktinių nuosavybėje, padalinti natūra, į tai, kad atsakovas niekaip nepatvirtino savo abstrakčių paaiškinimų, jog pinigus išleido šeimos poreikiams tenkinti, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, vadovavosi ieškovės paaiškinimais, jog minėti pinigai nebuvo skirti šeimai, apie jų pardavimą jai nebuvo žinoma. Sprendė, kad atsakovas, parduodamas garažus ir gautų pinigų nepanaudodamas šeimos poreikiams tenkinti, prievolėms, vykdomoms iš bendro sutuoktinių turto, vykdyti, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl atitinkama dalimi privalo ieškovei kompensuoti jos sumažėjimą – 1 400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, priimtas pažeidus materialines teisės normas, nebuvo atskleista bylos esmė, nes:
1. Ieškovė nuslėpė šalių jungtine santuokine nuosavybe įgytą turtą, t. y. ieškinyje nebuvo įvardinta, todėl ieškovei asmeninei nuosavybei neteisėtai liko: 10 000 eurų (apie 34 500 Lt) atsakovo santaupų, 6 000 šeimos Lt, kuriuos ieškovės mama „paaukojo bažnyčiai“, 5000 Lt vertės kompiuteris, kurį ieškovė pirko išsimokėtinai, bet sąskaitas apmokėdavo jis, vaizdo kameros akumuliatoriaus pakrovėjas - 200 Lt vertės, skaitmeninis fotoaparatas – 1 000 Lt vertės, skaitmeninis fotoaparatas - 800 Lt vertės, muzikinis centras – 1 000 Lt vertės, muzikinis centras – 1 200 Lt vertės, šviestuvas - 350 Lt vertės, sofa – 2 000 Lt vertės, televizoriukas - 450 Lt vertės, patalynė – 1 000 Lt vertės, plaktuvas (mikseris) - 250 Lt vertės, kavos virimo aparatas - 250 Lt vertės, dviratis, kuriuo iki šiol važinėja ieškovė - 250 Lt vertės, dviratis dukrai - 350 Lt vertės, jo pirktas už 1 700 eurų (apie 5 865 Lt) 1993 m. laidos automobilis Mazda 323 su dalimis remontui, kurį ieškovė sudaužė ir pardavė prieš du metus, tačiau pinigus už jį pasiliko sau, už savo pinigus pirko ir užveisė ieškovei sodą jos mamos žemėje ir jį apsodino eglaitėmis, pasėjo žolytę, kas kainavo 2 000 Lt, o neprigijus kai kuriems medžiams turėjo juos atsodinti, todėl išleido dar virš 500 Lt. Tokiu būdu, ieškovei šį turtą nuslėpus, jai liko papildomai apie 62 965 Lt. Be to, ieškovė laiko ir neatiduoda jo tėvelio eilėraščių kasetės. Tą padaryti prašė teisme, tačiau teismas šį prašymą ignoravo.
2. Teismas neteisingai taikė 6.588 str. 1 d., nes būtent jis su savo sutuoktine ir nepilnamete dukra buvo nuomininkai pas sutuoktinės motiną. Ieškovė ištuoką grindė tuo, kad ši įvyko dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su savo šeimos nariais, tačiau tam patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų apie tai, kad L. R. diagnozuota būklė po abiejų kelių raiščių patempimo, kairio kelio menisko plyšimas, nėra atsakovo padaryti sužalojimai, o tik buitinė trauma. Teisme nebuvo spręstas ir ieškovės liudytojų patikimumo klausimas, t. y. liudytojai dėstė teiginius, kurie nebuvo patvirtinti pačios ieškovės kreipimusi į policiją. Be to, dukros atsisakymas atvykti į teismą ir tuo negalėjimas patvirtinti atsakovo neigiamos charakteristikos taip pat turėjo būti vertinamas kaip mamos nuteikimas dukros prieš tėvą.
3. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas neteisingai rėmėsi tuo, kad atsakovo pajamos didesnės nei vidutinės. Būtent nuo 2009 m. spalio mėnesio jo alga yra tik 473,57 Lt (į teismą tokios pažymos dar negalėjo pristatyti). Komandiruočių apmokėjimas yra gaunamas ne kaip pajamos ar koks pelnas, o skiriamas tik darbo pareigų užtikrinimui, kas nėra šeimos pajamos. Tokiu būdu, neteisinga iš tokių jo pajamų išskaičiuoti dukrai vos ne visą uždirbamą algą. Kadangi ieškovė per mėnesį uždirba net 978 Lt, todėl ji ir turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį. Jis savo dukrai galėtų mokėti išlaikymą tik po 200 Lt per mėnesį.
4. Priteisdamas vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 1 metus, teismas nesprendė tos aplinkybės, kad atsakovas per tą laiką daugiau nei 3 mėnesius nedirbo. Todėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo 2 200 Lt suma turėtų būti mažinama bent 1 200 Lt.
5. Ieškovė atsakovo senovinių monetų kolekciją įvertino 20 000 Lt, atsakovas su tokiu vertinimu sutiko. Teisme šalys sutiko šią vertingą pinigų kolekciją priteisti ieškovei visą ir tokiu būdu atlyginti visus ieškinio galimus pinigų priteisimus ir įsiskolinimus dėl dukros išlaikymo. Tačiau teismas šio prašymo netenkino, t. y. neišsprendė bylos paprasčiau ir ekonomiškiau. Teismas, pažeisdamas atsakovo turtines teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.), priteisė jam dalį tos kolekcijos, kurią pats, neaišku kokiais skaičiavimais vertindamas, įkainavo tik 10 600 Lt, dėl ko pažeidė lygiateisiškumo principą (20 000 Lt padalinus į 2 dalis turėjo gautis po 10 000 Lt kiekvienam).
6. Nors ieškinyje ieškovė prašė jai priteisti tik 3 mobilaus ryšio telefonus - Nokia 6085, Nokia 7260 ir Nokia 6030, tačiau pasiėmė sau ir ketvirtą atsakovo telefoną Nokia 3110 Classic. Teismas kažkodėl jį taip pat priteisė ieškovei, kuo pažeidė lygių dalių principą.
7. Teismas neteisingai padalino šalių bendrą jungtinę santuokinę nuosavybę. O būtent – nors ieškovė žinojo, kad už šeimos pinigus nebuvo pirkta kelių automobilių (pvz. Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kad jie buvo jos pusbrolio V. B. U., tačiau vis tiek juos įtraukė į ieškinį, dėl ko teismas jam priteisė neegzistuojančius automobilius – turto už 4 000 Lt. Atėmus šią sumą iš viso jam priteisto turto vertės, gaunasi, jog jam priteista suma yra ne 20 975 Lt, o tik 16 975 Lt, kai tuo tarpu ieškovei viso priteisto turto dalies vertė yra 17 896 Lt.
8. Teismo sprendime nėra aprašytas, koks būtent kitas nekilnojamasis turtas, kaip kad baldai, buities reikmenys, drabužiai, santaupos ir pan., yra padalinti. Sprendime net nenumatyta, kokia kompensacija atsakovui bus išmokėta už ieškovei atitekusią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, jog ji nuslėpė santuokos metu įgytą ir nepadalintą turtą, turtas nebuvo nuslėptas, apie jo buvimą apeliantas žinojo, tačiau jokio priešieškinio dėl jo dalybų nepateikė. Tokiu būdu, ieškovės manymu, pats atsakovas pripažino, kad tas turtas nėra dalintinas nutraukiant santuoką, nes jis yra dovanotas arba skirtas nepilnamečio vaiko naudojimui, arba jo iš viso natūroje nėra. Be to, dar iki sprendimo priėmimo atsakovas jai grąžino mobiliuosius telefonus, neprieštaravo dėl kito vertingo kilnojamojo turto paskirstymo. Dėl skunde nurodyto turto:
a) nurodyta 10 000 eurų santaupų, tačiau visas santaupas apeliantas išsinešė iš namų kartu su visais kitais daiktais dar 2009-08-03 išeidamas iš namų;
b) 6 000 Lt jos motinos auka bažnyčiai negali būti laikomi skola ir šeimos santaupomis;
c) kompiuteris pirktas už 2 720 Lt išsimokėtinai dukros poreikiams dar 2004 m., todėl jo likutinė vertė šiuo metu gali būti 800 Lt. Tai dukros poreikiams skirtas turtas, kuris negali būti dalinimas;
d) vaizdo kameros akumuliatoriaus pakrovėją, kitus asmeninius daiktus atsakovas gali pasiimti bet kada iš jos namų. Skaitmeninį fotoaparatą jis atvežė iš užsienio dukrai ir padovanojo gimtadienio proga, todėl jis laikytinas vaiko turtu, kuris nėra dalintinas tarp sutuoktinių. Kito skaitmeninio fotoaparato namuose nėra, jis buvo paskolintas draugams į kelionę, kur nelaimingai buvo sudaužytas. Draugai nuostolius atlygino, apie ką atsakovas seniai žinojo;
e) muzikinį centrą prieš 13 metų apeliantas taip pat padovanojo dukrai gimtadienio proga, jo vertė pagal metus tikrai ne 1 200 Lt, kaip kad nurodo apeliantas;
f) šviestuvą ir plaktuvą apeliantas dovanojo jai gimtadienio progomis. Kadangi CK 3.89 str. santuokos metu dovanotą turtą priskiria prie asmeninio turto, todėl jo ji ir nenurodė ieškinyje;
g) sofa - lova pirkta prieš 12 metų, jos vertė 400 Lt, patalynė taip pat visa naudota ir nešiojama kasdien, televizoriuką naudoja dukra, jis stovi jos kambaryje, jis taip pat laikytinas vaiko poreikiams skirtu daiktu;
h) dviratį ji pirko mašinų turguje jau panaudotą ir mokėjo 120 Lt, o ne 250 Lt, kaip nurodo apeliantas. Kadangi apelianto garaže stovi naujas dviratis, kuriuo jis naudojasi, todėl pareikšdama ieškinį neprašė dalinti šio turto;
i) santuokos metu kartu su apeliantu padėjo jos motinai užveisti sodą jai priklausančioje žemėje, tačiau šio turto negalima laikyti santuokos metu įgytu turtu ir dalinti jį nutraukiant santuoką, nes dirbo visi kartu su motina, žemės sklypas yra ne jos ar atsakovo nuosavybė.
Šalies argumentai
Teigia, jog apeliantas skunde nurodo taip pat dar ne visą turtą, kurį yra įgijęs santuokos metu, nes garažuose, kurie priklauso šiuo metu jo pusbroliui, yra daug statybos ir ūkinės paskirties daiktų, kurie yra likę apelianto asmeninei nuosavybei ir jo naudojami, tačiau į juos ieškovė nepretenduoja. Monetų kolekcija yra apelianto hobis, jis supranta jos vertę ir reikšmę, ką įvertino 20 000 Lt, todėl teismas pagrįstai ją priteisė jam. Ieškovei šis turtas nereikalingas, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad šia kolekcija atsakovas gali atlyginti visus ieškininius įsipareigojimus, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymui. Be to, niekas apeliantui netrukdė automobilių išregistruoti ir tokiu būdu sumažinti dalintino turto vertę. Todėl jei šia teise apeliantas nepasinaudojo, tai automobiliai, kaip turtas, egzistuoja ir turi būti padalinti.
Ieškovės manymu, teismas pagrįstai nustatė visas sąlygas neturtinei žalai atlyginti. Kreipimasis į teisėsaugos institucijas buvo ne jos paruošiamieji veiksmai prieš santuokos nutraukimą, o tik nemoralaus ir prieštaraujančio teisei apelianto elgesio su ja ir jos artimaisiais pasekmė bei dėsninga baigtis po jo nepamatuojamų smurto protrūkių. Tai, kad apeliantui baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, yra tik artimųjų žmonių geranoriškumas ir teisinė galimybė išvengti jam realios bausmės. Be to, kad apeliantas nedirbo, neatleidžia jo nuo pareigos materialiai remti nepilnametį vaiką. Tokiu būdu, teismas pagrįstai išlaikymą priteisė pagal teismo sprendimo dieną byloje esančius įrodymus bei išlaikymo naštą paskirstė proporcingai šalių gaunamoms pajamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ((CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Byloje nustatyta, kad šalys – A. R. ir L. R. (mergautinė pavardė V.) santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1046 (b.l.9). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. R. ( b.l.10). Teismas 2009-11-04 sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo A. R. kaltės, dukros M. gyvenamąją vietą nustatė su motina, L. R.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą dukrai M. nuo 2009-02-09 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki dukros pilnametystės , 2 200 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-08-03 iki 2009-02-09 (iki kreipimosi į teismą dienos) bei padalino šalių nurodytą, santuokoje įgytą turtą: L. R. priteisė telefonus Nokia 6085 - 550 Lt vertės, Nokia 7260 - 849 Lt vertės, Nokia 6030 - 349 Lt vertės, Nokia 3110 - 448 Lt vertės, automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, vejapjovę - 5 700 Lt vertės, viso priteisiamo turto vertė – 17 896 Lt; A. R. priteisė automobilius CITROEN XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 450 Lt vertės, HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt vertės, krūmapjovę - 1 700 Lt vertės, videokamerą - 1 450 Lt vertės, vandens siurblį - 500 Lt vertės, elektrinį pjūklą - 275 Lt vertės, monetų kolekciją - 10 600 Lt vertės, viso priteisiamo turto vertė – 20 975 Lt; priteisė iš A. R. L. R. 1 400 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Apeliantas sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas dukrai, tačiau mano, jog išlaikymas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą turėtų būti mažesnis – po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama iki 1 200 Lt. Šalys apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog teismas padalino ne visą santuokoje įgytą turtą.
Pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo A. R. kaltės, nepilnametės dukros M. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir priteistas dukrai išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, 2 200 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimas bei ieškovei priteistas 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, teisėta ir pagrįsta ir naikinti ar keisti šią sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, padarytomis visapusiškai įvertinus šioje dalyje visus bylos įrodymus (CPK 185 str.). Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.3 d.). Neteisus apeliantas teigdamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jo žiaurų elgesį su savo šeimos nariais. Atsakovo žiaurus elgesys akivaizdus, įrodytas ieškovės, liudytojų V. Š., J. S., L. K. paaiškinimais (b.l.121), rašytiniais bylos įrodymais (b.l.17, 55 56, 96, 107, 108). Šalių dukra M. dėl žiauraus tėvo (atsakovo) elgesio jo bijo ( b.l.109). Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad dėl atsakovo naudojamo smurto mergaitės neapleidžia baimės jausmas, ji lankėsi pas gydytojus ( b.l.46, 108). Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinė pasekmė – neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 str.2 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį (4000 Lt) teismas įvertino tai, kad ieškovė nuo 2004-01-13 ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl žiauraus atsakovo elgesio. Atsakovo žiaurus, amoralus elgesys su ieškove, jos motina, teta truko ilgą laiką, šalių nepilnametės dukros, pašalinių asmenų akivaizdoje. Teismas be šių aplinkybių nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas. Todėl apelianto teiginys, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino jo darbo užmokesčio atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pajamos didesnės nei vidutinės. Šią aplinkybę įrodo darbo užmokesčio pažyma (b.l.86). Todėl apelianto argumentas, kad jo pajamos yra tik 473,57 Lt yra nepagrįstas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų( tame tarpe ir iš išmokėtų dienpinigių, b.l. 86) ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi. Todėl atsakovo argumentas, kad teismas priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas per tą laikotarpį 3 mėnesius nedirbo, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovas šeimą paliko nuo 2008-08-03 ir dukrai išlaikymo nuo šios datos neteikė. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme atsakovas pripažino. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad už laikotarpį nuo 2008-08-03 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos -2009-02-09 iš atsakovo dukrai M. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, o nuo 2009-02-09 iki dukros pilnametystės – priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Spręsdamas priteistino išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į šalių gaunamas pajamas, įvertino šalių dukros poreikius ir šalių ( tėvų) galimybes teikti dukrai išlaikymą (b.l. 11, 22-25, 57, 58, 86). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, padarytomis bylos įrodymų pagrindu, dėl priteisto išlaikymo dukrai dydžio (400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) bei išlaikymo įsiskolinimo ir jų nekartoja.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas dalyje dėl A. R. ir L. R. santuokoje įgyto turto padalinimo panaikinamas ir šioje dalyje byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str.1 d. 4 p.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovei be teismo padalinto turto liko papildomai turto už 62 965 Lt. Nurodo, jog liko nepadalintas santuokoje įgytas turtas: 10 000 eurų (apie 34 500 Lt) atsakovo santaupų, 6 000 Lt, kuriuos ieškovės mama „paaukojo bažnyčiai“, 5000 Lt vertės kompiuteris, kurį ieškovė pirko išsimokėtinai, bet sąskaitas apmokėdavo jis, vaizdo kameros akumuliatoriaus pakrovėjas - 200 Lt vertės, skaitmeninis fotoaparatas – 1 000 Lt vertės, skaitmeninis fotoaparatas - 800 Lt vertės, muzikinis centras – 1 000 Lt vertės, muzikinis centras – 1 200 Lt vertės, šviestuvas - 350 Lt vertės, sofa – 2 000 Lt vertės, televizoriukas - 450 Lt vertės, patalynė – 1 000 Lt vertės, plaktuvas (mikseris) - 250 Lt vertės, kavos virimo aparatas - 250 Lt vertės, dviratis, kuriuo iki šiol važinėja ieškovė - 250 Lt vertės, dviratis dukrai - 350 Lt vertės, jo pirktas už 1 700 eurų (apie 5 865 Lt) 1993 m. laidos automobilis Mazda 323 su dalimis remontui, kurį ieškovė sudaužė ir pardavė prieš du metus. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad garažuose, kurie priklauso atsakovo pusbroliui, yra daug statybos ir ūkinės paskirties daiktų, kuriuos įgijo santuokoje su atsakovu ir jie liko taip pat nepadalinti, nors ji į tuos daiktus nepretenduoja.
Aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas nustato LR Civilinio proceso kodekso 376 str. ir LR Civilinio kodekso šeimos knygos nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą buvo pažeistos materialinės teisės normos (CK 3.118 str.), reglamentuojančios turto balanso sudarymą bei procesinės teisės normos, reglamentuojančios aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas (CPK 376 str.).
Susiklosčius nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl byla dalyje dėl santuokinio turto padalinimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Įvertinusi tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla dalyje dėl santuokinio turto padalinimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi, nes šioje dalyje neatskleista bylos esmė. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl byla dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo grąžinama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl L. R. ir A. R. santuokoje įgyto turto padalinimo panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.