Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-198-485/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-30
Bylos Nr.: 1A-198-485/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05661-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: A. L. Z.
Nukentėjusysis: T. K.
Kaltinamasis: A. L. Z.

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-485/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05661-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

Sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nuteistajam A. L. Z., jo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė - 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. L. Z. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš kaltinamojo A. L. Z. nukentėjusiajam T. K. 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (300 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista iš A. L. Z. nukentėjusiajam T. K. 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. Z. nuteistas už tai, kad, 2021 m. vasario 19 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju T. K. metu, tyčia, ne mažiau 3 kartus, rankomis sudavė T. K. į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. K. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas skruostuose ir kairėje blauzdoje, kas specialisto išvadoje Nr. G 338/2021 (02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį bei nuteistojo asmenybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis A. L. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2025 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Prašo atnaujinti byloje įrodymų tyrimą bei ištirti iš naujo: nukentėjusiojo T. K. atliktus garso ir vaizdo įrašus, body kamerų įrašus, teismo posėdžio protokolą dėl tyrėjos V. S. apklausos, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, Grégoire Abi Chaker konsultacinę išvadą.

1.1. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas formaliai vertino T. K. atliktu vaizdo įrašu fiksuotas įvykio aplinkybės, jų objektyviai neištyrė. T. K. įrašas pradėtas 15:36. jis tęsiasi 26 sekundes, po to, už 34 sekundžių jis jau skambina policijai imituodamas muštynes. Apelianto teigimu, teismas patikėjo ir jo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, visiškai jų nelygindamas su kitais bylos įrodymais. Skundo autoriaus teigimu, nukentėjusiojo parodymai negali patvirtinti nuteistojo kaltės, nes jie yra nepatikimi ir prieštaringi, be to, parodymai asmens, kuris suinteresuotas ginčo baigtimi jo naudai.

1.2. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jam padarytos žalos įvertinimą nuosprendyje nurodo, kad tyčinius veiksmus atliko ne kaltinamasis, o nukentėjusysis, nes nurodė, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį <...> atsižvelgtina ir į konfliktišką ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį įvykio dieną (automobilio užstatymą, kaltinamojo neišleidimą išvažiuoti, koliojimąsi necenzūriniais žodžiais). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis iš anksto ruošėsi inicijuoti apkaltinamuosius veiksmus - atvyko draudžiant įstatymui į privatų kiemą, tyčia užstatė automobilį ir prašomas jo nepatraukė, pasitelkė įrašymo priemonę, jau numanydamas, kad bus smurtas, tai logiška, kad ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, antraip procesas nebūtų iškeltas ir jo tikslai nebūtų pasiekti.

1.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis viso tyrimo metu davė nuoseklius ir nekintančius parodymus, jog nukentėjusysis suplanavo konfliktą, inicijavo visus veiksmus ir pats fiksavo tik garsą, įvykio metu pats šaukdamas ir imituodamas konfliktą, tačiau jei ir nuteistojo nurodyta versija nepatikima, tai ji bent jau turėjo būti analizuojama kritiškai vertinant surinktų įrodymų visumą, kas teismo nebuvo padaryta. Nemotyvavimas byloje surinktų įrodymų, prieštaravimų nepašalinimas, skundo autoriaus vertinimu, prieštarauja teisingo ir pagrįsto nuosprendžio ir teisingos bausmės paskyrimo principams, ar jie kaltinantys, jie visi turi būti ištirti visapusiškai ir įvertinti.

1.4. Skundo autorius teigimu, nukentėjusiojo versiją dėl sumušimo paneigia ir kiti bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad atvykus Greitosios pagalbos specialistams, nebuvo jokio poreikio nukentėjusiajam suteikti skubios pagalbos, sužalojimų nenustatyta, bet nukentėjusysis teigia, kad jaučia skausmą veide, skauda kojos šlaunį, kelį, pilvo šoną. Apžiūrint nukentėjusiojo kūną, galvą, jokių žymių ar paraudimų dėl nurodytų smūgių nenustatoma. Sužalojimu nepastebi ir atvykę pareigūnai. Šie įrodymai leidžia objektyviai įvertinti nukentėjusiojo manipuliacijas, įtikinėjimus dėl įvykio, patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad asmuo nuteistas be kaltės, bei tyčia, tikslingai apkalbėtas nukentėjusiojo.

1.5. Skunde apeliantas teigia, kad jo kaltės nepagrindžia ir specialisto išvada Nr. G 338/2021 (02), kurioje nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Skunde pažymima, kad praėjus 20 minučių po įvykio, Greitosios pagalbos specialistė apžiūrėjusi nukentėjusiu pristatytą asmenį nurodė, jog išorinių sužalojimų nesimatė, ant veido buvo tik nedideli paraudimai. Nei kojos šlaunies, nei blauzdos, nei kelio, nei pilvo šono sužalojimai nebuvo nustatyti. 2021 m. vasario 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė išvadoje Nr.G338/2021 (02) nustatė kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje murzinai žalsvos spalvos poodinę kraujosruvą, tačiau nepagrįsta išvada, kad tai yra apelianto veiksmų pasekmė, nes šis sužalojimas nebuvo rodomas apžiūrą atlikusiems specialistams, pats nukentėjusysis tokio sužalojimo neįvardijo, nėra objektyvių duomenų, kokio veiksmo metu įmanoma buvo padaryti šį sužalojimą. Skunde apeliantas nurodo, kad pagal medicinos doktrina patvirtina, jog kraujosruva negali išnykti anksčiau nei per 7 dienas, o šiuo atveju, T. K. veido kraujosruvos nebuvo nustatytos jam atvykus į teismo ekspertizės skyrių po 4 parų. Teismo posėdyje teismo ekspertas Gregoire Abi Chaker nurodė, kad išvadoje neparašė, jog buvo sužalojimai veide, nes jų nenustatė, o per 4 paras kraujosruva negali išnykti. Šią doktriną teisme pripažino ir teismo ekspertė S. B., tačiau teismas jos parodymų taip pat nevertino. Apelianto teigimu, neaišku, kodėl teismas kategoriškai tvirtina, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, kai jų nenustatė įvykio metu atvykę gydytojai, policijos pareigūnai, o vėliau, ir kiti gydytojai.

1.6. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai vertino B. K. parodymus. Teismas ignoravo tą faktą, kad liudytojos B. K. apklausa nuotoliniu būdu dėl jai daromos anūkės Z. poveikio buvo nutraukta, kad liudytoja dėl amžiaus ir sveikatos yra priklausoma nuo anūkės Z., kuri turi bendrą vaiką su T. K.. M. B. K. patvirtino, kad daug metų turi silpną regėjimą, viena akimi apskritai nemato. Pareigūnai įvykio dieną atliko jos apklausą, kurios metu B. M. K. patvirtino, kad konflikto, kai trenkė ranka, nematė, girdėjo tik žodini konfliktą. B. K. liudijimo prieštaringumą patvirtina ir garso įrašas. Teisme apklausta liudytoja B. K. patvirtino, kad ji negali rašyti, kas padėjo parašyti pareiškimą, neprisimena. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad liudytojos parodymai nėra savarankiški, jie negali būti vertinami kaip objektyvūs.

1.7. A. L. Z. skundą grindžia ir kitomis aplinkybėmis, t.y., kad įvykio metu galiojo LR Vyriausybės 2020 11 04 Nr. 1226 nutarimas „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, minėto akto nuostatos ribojo asmenų judėjimą, ir kad nukentėjusysis atvyko į privačią namų valdą nepaisydamas paskelbto draudimo ir tyčia užblokavo nuteistojo automobilį, nors turėjo visas galimybes jį pastatyti neblokuojant išvažiavimo. Jo nuomone, teismas be pagrindo nevertino šių aplinkybių. Apelianto teigimu, aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma, surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinimai yra nepagrįsti ir abejotini, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, nesant jokių sužalojimų, teismas turėjo teisinius pagrindus nutraukti bylą, veiką vertindamas kaip mažareikšmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į A. L. Z. apeliacinį skundą nukentėjusysis T. K. prašo A. L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas nuteistojo ir jo gynėjos pateiktą versiją apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nuteistasis nepadarė nukentėjusiajam nežymaus sveikatos sutrikdymo, paneigė byloje nustatytų duomenų visumos analize, gretinant juos tarpusavyje bei jungiant į loginę grandinę, todėl vertinti argumentus atsietai po vieną nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusysis nurodo, jog apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama atskiriems įrodymams ar pačių įrodymų dalims, taip siekiant sukurti versiją neva nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos. Nors, nuteistojo manymu, konsultacinė išvada neva paneigia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau net ir ta pati konsultacinė išvada iš esmės nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be kita ko, svarbu paminėti, jog teismo ekspertas Gregoire Abi Chaker pats nukentėjusiojo neapžiūrėjo, ir vertino tik kitų specialistų jau surašytas išvadas bei darė savo konsultacines išvadą remdamasis literatūroje pateikta teorija, neatsižvelgdamas į praktikoje vartojamas sąvokas. Atsiliepime prašoma netenkinti apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą bei ištirti iš naujo jame nurodytus dalykus, kadangi nukentėjusiojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teisme visi paminėti duomenys buvo tinkamai ištirti ir iš naujo juos tirti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. A. L. Z. nusikalstami veiksmai visiškai įrodyti įrodymais, betarpiškai ištirtais baudžiamojoje byloje, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltę dėl tyčinio T. K. sužalojimo neigė, nurodydamas, kad jam nesudavė ir jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Apeliantas nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, nukentėjusysis jį koliojo, agresyviai ėjo į jį, o jis nuo jo traukėsi. A. L. Z. parodė, kad kai T. K. ranka mosikavo palei jo nosį telefonu, kaltinamasis galėjo atsistumti nuo nukentėjusiojo rankos, tačiau nukentėjusiojo veido tą kartą negalėjo liesti, konflikto metu T. K. nebuvo nukritęs. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai kaltinamojo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, nors jų nepatvirtino jokie neginčijami įrodymai. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai buvo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste, dėl ko teismo buvo vertinti kaip teisingi ir patikimi.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja prašė atlikti įrodymų tyrimą ir peržiūrėto pareigūnų body kamerų įrašus, dar kartą įvertinti pareigūnės V. S. parodymus, medicininius dokumentus bei konsultacinę išvadą Nr. G2024/009, kurie, advokatės įsitikinimu, patvirtins nuosprendžio išvadų neatitikimą faktinėms aplinkybėms. Siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą ištyrė paminėtus duomenis, tačiau, priešingai nei teigia nuteistojo gynėja, šie įrodymai visų kitų bylos duomenų kontekste A. L. Z. kaltės nepaneigia.

9. Pagarsinus liudytojos V. G. (S.) ikiteisminio tyrimo metu ( t. 3, b. l. 153-155), matyti, kad iš tiesų ji nurodė nemačiusi ant nukentėjusiojo veido ar kūno jokių sužalojimų, tokiais pačias aplinkybes ji nurodė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau ši pareigūnė į įvykio vietą atvyko su kolega S. S., kuris savo parodymuose nurodė, jog ir jis iš pradžių sužalojimų T. K. veide nematė, bet kai nukentėjusysis paklausė, ar jie nemato sužalojimo, ir kai jis pašvietė nukentėjusiajam į veidą, pamatė ant veido paraudimą. Taigi, V. G. (Stankutė) šio paraudimo galėjo ir nepastebėti, juo labiau, kad visi bylos duomenys patvirtina, jog ryškių smurto žymių (prakirstos žaizdos, kraujavimo) nebuvo. Pagarsinti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys taip pat nepaneigia išvadų dėl po kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto T. K. veide atsiradusių paraudimų: šioje kortelėje nurodyta, kad 2021 m. vasario 19 d. 16.01 val. gautas pranešimas, kad T. K. atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, sužalojimas galvoje (3 t., b. l. 146–147). Medikė D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuvykus nurodytu adresu ten buvęs vyras teigė, kad jį užpuolė kaimynas ir kumščiu sudavė į veidą, galvą ir kūną, kad vyras skundėsi galvos skausmu, o jį apžiūrėjus ant jo veido sužalojimų nematė, buvo tik nedideli paraudimai, taip pat neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistojo A. L. Z. advokatė gynybos poziciją grindžia ir pagarsintos eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacinės išvados duomenimis, kas, jos vertinimu, paneigia T. K. veido paraudimo trauminį pobūdį, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir argumentus dėl to pateikia analizuodama kitus įrodymus.

10. Taigi, iš gynybos versijos pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio skundo argumentų bei pozicijos apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad teismo prašoma vertinti ne byloje surinktų duomenų visumą bei kiekvieno įrodymų patikimumą šių duomenų kontekste, tačiau tik selektyviai akcentuoti bet kokius prieštaravimus ir taip paneigti visus akivaizdžiai neįrodytus faktus, teikiant savo versijas, t.y., kad prieš kaltinime nurodytą laiką buvusius sužalojimus nukentėjusysis galėjo paslėpti po pudra, kad įvykio vietoje rasti plaukų kuokštai galėjo būti iššukuoti ir pan. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymima, kad aukščiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-88-628/2018, 2K-219-489/2018, 2K-147-697/2020 ir kt.)

11. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus vertino ne kaip atskirus, tiesiogiai A. L. Z. kaltę patvirtinančius, o visų kitų, aukščiau aptartų įrodymų visumos kontekste, taigi, vadovavosi ne tik pagrindinėmis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bet ir teismų praktikoje suformuotu išaiškinimu. Taigi, konstatuojama, kad teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija.

12. Vienas iš skundo teiginių, kodėl nukentėjusiojo parodymai nepatikimi ir negali patvirtinti nuteistojo kaltės, yra tai, kad tai parodymai asmens, kuris suinteresuotas ginčo baigtimi jo naudai. Apeliantas skunde nurodė, kad tai ne pirma konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju, todėl jo įsitikinimu, ir šiuo atveju T. K. provokavo konfliktą, tyčia užstatė automobilį ir jo nepatraukė, pasitelkė įrašymo priemonę, jau numanydamas, kad bus smurtas, tai logiška, kad ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, antraip procesas nebūtų iškeltas ir jo tikslai nebūtų pasiekti. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šiuo atveju tarp kaimynų esant konfliktiniams santykiams, kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai ir šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški, tačiau pažymi, kad vien tik dėl tokių aplinkybių nei vienos iš šalių parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo ir nuteistojo versijos iš esmės skiriasi, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek T. K., tiek ir A. L. Z. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o būtent nukentėjusiojo parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas.

13. Skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. K. parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. jis atvyko pas M. B. K. sutvarkyti pečių. Kaltinamojo automobilis stovėjo ant B. M. K. žemės, todėl jis pastatė automobilį ant servitutinio kelio ir nuėjo pas M. B. K. paimti rakto į antrą aukštą. Išėjęs po laiptais sutiko kaltinamąjį, kuris griežtai pasakė patraukti automobilį, pasakė kaltinamajam, kad tuoj patrauks ir nunešė močiutei raktus į antrą aukštą. Kadangi girdėjo kaltinamojo grasinimus, ne kartą anksčiau A. E. Z. jau yra jam sudavęs, todėl įsijungė telefono kamerą ir leidosi laiptais žemyn, kuomet kaltinamasis išlindo iš nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės ir pasitiko jį kumščiais. Kaltinamasis kaire, dešine ranka sudavė 3-4 kartus, smūgiai buvo į veidą, į akį, po to 3-6 kartus spyrė į kairę blauzdą. Jam buvo mėlynės ant veido, ant kairės rankos, buvo dešinio skruosto patinimas. Ant kojų buvo mėlynės. T. K. tuoj po įvykio skambino bendruoju pagalbos telefonu ir nurodė, kad yra sumuštas, atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė analogiškas aplinkybes apie jam A. L. Z. suduotus smūgius, jo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

14. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentas apie tai, jog teismas nevertino aplinkybių, kad nukentėjusysis atvyko į privačią namų valdą nepaisydamas paskelbto draudimo, kadangi tai niekaip nesusiję su kaltinime išdėstytomis ir įrodytinomis aplinkybėms. Be to, nepagrįstas ir kitas skundo teiginys, jog teismas pripažindamas apeliantą kaltu, nuosprendyje prieštaringai nurodė, kad tyčinius veiksmus atliko ne kaltinamasis, o nukentėjusysis, nes elgėsi provokuojančiai. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taigi, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti aplinkybių visumą, t. y., ne tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ja sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tačiau vertintinas ir paties nukentėjusiojo elgesys ir kaip jis įtakojo jam padarytą žalą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, nes spręsdamas neturtinės žalos dydį ir vertindamas šiam klausimui svarbias aplinkybes, įvertino aplinkybių, susijusių su padaryta žala, visumą, ir, be kita ko, atsižvelgė ir į konfliktišką bei provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, todėl tai niekaip nesusiję su nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo A. L. Z. pripažintas kaltu, sudėties požymių įrodinėjimu bei vertinimu.

15. Apeliantas nesutinka su išvada, kad jo kaltę patvirtina liudytojos B. K. parodymai, nes pirmosios instancijos teismas ignoravo tą faktą, kad šios liudytojos apklausa nuotoliniu būdu dėl jai daromos anūkės Z. poveikio buvo nutraukta, kad Z.turi bendrą vaiką su T. K., nebuvo įvertinta M. B. K. paaiškinimas, kad ji turi silpną regėjimą, viena akimi apskritai nemato, kad apklausos metu liudytoja patvirtino, jog paties konflikto, kai trenkė ranka, ji nematė, girdėjo tik žodinį konfliktą, kas prieštarauja garso įraše užfiksuotam jos paaiškinimui. Iš tiesų, teisėjų kolegija sutinka, kad šios liudytojos parodymai bylos tyrimo eigoje nebuvo nuoseklūs, tačiau pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas M. B. K. nurodytas aplinkybes išanalizavo ir kitų bylos įrodymų kontekste juos įvertino objektyviai.

16. Kaip matyti, įvykio vietoje policijos pareigūnų body kamera buvo užfiksuota, kad apklausus nukentėjusįjį, pareigūnas atsisuka į netoliese stovinčią močiutę ir klausia jos „ar jūs matėt ką nors?“. Močiutė atsako, kad matė, kaip kaltinamasis kabinėjosi prie nukentėjusiojo, paklausta patvirtina, kad matė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Iš tiesų, pirminiuose M. B. K. parodymuose šios aplinkybės nenurodytos, tačiau apklausiant ją dar kartą po kelių dienų, ji patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis delnu sudavė nukentėjusiajam per veidą. Skunde A. L. Z. nurodo, kad nebuvo įvertintas M. B. K. paaiškinimas, jog ji turi silpną regėjimą, viena akimi apskritai nemato, tačiau kaip matyti iš jos teismo posėdžio metu duotų parodymų, ši liudytoja nurodė, kad nors nuo vaikystės turi tik vieną akį, tačiau į tolį ji mato labai gerai, tik skaityti sunku. Taip pat ji patvirtino, jog įvykį stebėjo iš savo buto lango ir matė, kaip prie mašinos kalbėjosi T. K. su A. L. Z. ir po to pastarasis užsimojo ranka ir trenkė T. K., ji nematė, ar pataikė, bet patį smūgį ji matė. Liudytoja M. B. K. patvirtino, kad pareiškimą policijos pareigūnams ji rašė ne pati, nes, kaip minėjo, skaityti ir rašyti jai sudėtinga dėl regėjimo, tačiau neprisimena, kas iš artimųjų jį surašė, galėjo rašyti ir anūkė, nes tuomet buvo pas ją. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad liudytojai M. B. K. surašytus parodymus perskaitė, ji juos patvirtino ir pasirašė. Vertinant aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl liudytojos M. B. K. parodymų patikimumo, kurie, vertinant juos kartu su nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais, patvirtina apeliantą sudavus ranka T. K. į veidą.

17. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas ne tik nepagrįstai atmetė jo išdėstytą įvykių versiją, tačiau ir motyvuotai jų nepaneigė analizuojant surinktų įrodymų visumoje, kas prieštarauja teisingo ir pagrįsto nuosprendžio principams. Teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, nes jie nepagrįsti. A. L. Z. savo kaltę dėl smurtavimo T. K. atžvilgiu kategoriškai neigė, todėl teismas, išdėstęs jo versiją, nurodė, jog nors kaltinamasis ir neigia smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, ir šiuos duomenis nuosekliai ir išsamiai aptarė, kas, teisėjų kolegijos teigimu, laikytina argumentuota kaltinamojo versijos atmetimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad apelianto teiginiai, jog nukentėjusysis suplanavo konfliktą, inicijavo visus veiksmus ir pats fiksavo tik garsą, įvykio metu pats šaukdamas ir imituodamas konfliktą, yra tik subjektyvi A. L. Z. nuomonė, kuri buvo paneigta objektyviais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

18. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad nei Greitosios pagalbos specialistai nei policijos pareigūnai jokių nukentėjusiojo nurodomų sužalojimų nepastebėjo ir nenustatė, kadangi bylos duomenų visetas patvirtina kitokias aplinkybes. Visų pirma, nukentėjusiojo T. K. parodymus patvirtina objektyvūs bylos įrodymai, t. y. jo skambutis bendruoju pagalbos telefonu, kur jis nurodė, kad jį užpuolė kaimynas, mušė jį rankomis ir kojomis, jo pokalbio su policijos pareigūnais turinys, kuris užfiksuotas policijos pareigūnų body kamera, iš šio matyti, kad atvykus policijos pareigūnams T. K. pareigūnams sako, kad buvo sumuštas, ir pradžioje policijos pareigūnas pasakė, kad nieko nesimato, tačiau kai nukentėjusysis pasako, kur jam sudavė ir ranka parodo, kur skauda, pareigūnas prieina prie vyro, pašviečia prožektoriumi į vyro veidą, vyras tuo metu rodo, kur jam trenkta ir matyti ant vyro kairės veido pusės raudona žymė, tuomet pareigūnas sako „nu matosi“. Liudytojas S. S. apklaustas teisme patvirtino, kad iš pradžių sužalojimų nematė, bet kai nukentėjusysis paklausė, ar jie nemato sužalojimo, tada jis pašvietė nukentėjusiajam į veidą ir pamatė paraudimą ant nukentėjusiojo veido.

19. Į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikė D. S., kuri apžiūrėjo nukentėjusįjį, apklausta liudytoja parodė, kad apžiūrėjus vyro veidą, išorinių sužalojimų nesimatė, jis nekraujavo, ant veido buvo tik nedideli paraudimai. Ligoninėje nukentėjusįjį apžiūrėjęs gydytojas A. B. medicininiuose dokumentuose nurodė, kad ant paciento T. K. mato besiformuojančias hematomas, kadangi ant paciento veido matė sumušimą, kuris buvo švelniai mėlynos spalvos. Dokumentuose jis tai įvardino kaip besiformuojančias hematomas, kadangi po kelių valandų ar dienos esama hematomą paryškės. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes jis patvirtino ir nurodė, kad jei paraudusi tik tam tikra veido dalis, tai gali būti nuo sumušimo, nes nuo padidėjusio kraujospūdžio paraustų visas veidas. Visi šie aptarti duomenys patvirtina, kad iš karto po įvykio ant T. K. veido buvo matyti paraudimai.

20. Skunde apeliantas kelia abejones specialisto išvados Nr. G 338/2021 (02), kurioje nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas patikimumu, pažymima, kad praėjus 20 minučių po įvykio, Greitosios pagalbos specialistė apžiūrėjusi nukentėjusiu pristatytą asmenį nurodė, jog išorinių sužalojimu nesimatė, ant veido buvo tik nedideli paraudimai. Nei kojos šlaunies, nei blauzdos, nei kelio, nei pilvo šono sužalojimai nebuvo nustatyti.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos tyrimo metu kilus abejonėms bei prieštaravimams dėl T. K. padarytų sužalojimų, buvo atlikti net trys ekspertiniai tyrimai, konsultacines išvadas teikė ir nepriklausomas ekspertas, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti juos atlikę ir išvadas pasirašę ekspertai.

19.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. G338/2021(02) T. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos skruostuose, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2021 m. vasario 19 d., ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 163–164).

19.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje Nr. pG338/2021(02) nurodyta, kad T. K. LSMU Kauno ligoninėje 2021 m. vasario 19 d. stebėtos besiformuojančios hematomos skruostuose. Besiformuojančios hematomos, t. y. pradedančios ryškėti poodinės kraujosruvos. Poodinės kraujosruvos pradeda ryškėti keletą minučių-valandų bėgyje po patirtos traumos. Poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Esant sužalojimams abiejuose skruostuose tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta tiek smūgiuojant, tiek atsitrenkiant į buką paviršių ar daiktą. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 169–171).

19.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG35(135)/2022(01) T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimas. Labiausiai tikėtina, kad skruostų traumavimas galėjo atsirasti nuo smūgių delnais; kraujosruva blauzdoje galėjo susidaryti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek pačiam tiriamajam atsitrenkus ar atsirėmus į atsikišusį paviršių. T. K. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu - 2021 m. vasario 19 d. Sužalojimai paaiškinami 3-mis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Terminas „besiformuojanti hematoma“, apibūdinant konstatuojamą poodinę kraujosruvą, teismo medicinos praktikoje nevartojamas. Klinikinėje praktikoje šio termino pavartojimas yra pasitaikantis. Jį reikėtų suprasti, kad pacientą apžiūrinčio mediko nuomone, nustatyta poodinė kraujosruva yra šviežia, padaryta neužilgo iki apžiūros. Poodinės hematomos tampa matomos nuo kelių minučių iki kelių valandų po traumos ir paprastai išlieka apie 1-3 savaites. Lokalūs veido odos paraudimai su minkštųjų audinių patinimais yra trauminės kilmės, t. y. atsiranda dėl trauminių kontaktų su kietais bukais objektais. Šių dviejų simptomų (paraudimas su patinimu) atsiradimas toje pačioje veido srityje nėra paaiškinami kitais nei trauminiais poveikiais veiksniais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 192–194).

22. Kaip matyti iš šių išvadų, pirmojoje ir antrojoje nurodyta, kad nukentėjusiajam veido srityje buvo padarytos poodinės kraujosruvos, tačiau trečiojoje T. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje ir abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimas. Šiame, ekspertizės akte Nr. PEKG35(135)/2022(01) išaiškinta, kad terminas „besiformuojanti hematoma“, apibūdinant konstatuojamą poodinę kraujosruvą, teismo medicinos praktikoje nevartojamas. Klinikinėje praktikoje šio termino pavartojimas yra pasitaikantis. Jį reikėtų suprasti, kad pacientą apžiūrinčio mediko nuomone, nustatyta poodinė kraujosruva yra šviežia, padaryta neužilgo iki apžiūros. Poodinės hematomos tampa matomos nuo kelių minučių iki kelių valandų po traumos ir paprastai išlieka apie 1-3 savaites.

23. Iš Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo med. ekspertė S. B. paaiškino, kad T. K. buvo apžiūrėtas praėjus beveik keturioms paroms po įvykio. Apžiūros metu buvo stebėta poodinė kraujosruva kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, neintensyvi, murzinai žalsvos poodinė kraujosruva. Apžiūros metu veide sužalojimų nesimatė. Besiformuojančios hematomos skruostuose buvo aprašytos medicininiuose dokumentuose. Kadangi priėmimo skyriaus gydytojo tai įvardinta kaip hematoma, tai ir yra hematoma, o ne paraudimas. Sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas remiantis apžiūros duomenimis VTMT (buvo stebėta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje) bei pateiktais med. dokumentais, kur aprašyta poodinės kraujosruvos skruostuose (1 t., b. l. 174–175).

24. Tačiau apklausta teisme ekspertė S. B. paaiškino, kad ji 2021 m. vasario 23 d. 14.35 val. apžiūrėjo T. K., įvykis buvo 2021 m. vasario 19 d. 15.20 val. Ji matė poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje 4x2 cm dydžio, kuri pagal spalvą atitiko sužalojimą nurodytu laiku. Dėl hematomų skruostuose ekspertė nurodė, kad veido srityje ji nematė kraujosruvų. Dėl apžiūros metu surašytuose dokumentuose nurodytų hematomų ji teigė, kad galima žiūrėti dviprasmiškai: galima mąstyti, kad jos ir nebuvo, gal aukštas kraujospūdis pas žmogų ir gal būt buvo vertintas raudonis. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad buvo besiformuojanti hematoma, tačiau ji sutiko, kad hematoma - ne paraudimas, tai skirtingi dalykai. Ji vertino tai, kas jai buvo pateikta. Ekspertė nurodė, kad ne kiekvienas trauminis poveikis palieka sužalojimą, priklauso nuo smūgio jėgos, nuo sužalotos vietos. Dėl sužalojimų veide galėjo svaigti galva, būti silpna, tokie simptomai galėjo būti ir dėl labai aukšto nukentėjusiojo kraujospūdžio.

25. Teisme apklaustas ekspertas V. K., atlikęs paskutinį tyrimą, paaiškino, kad jis su ekspertu J. R. atliko ekspertizę, kurioje konstatavo, kad abu tiriamojo skruostai buvo paveikti trauminių poveikių. Ekspertas paaiškino, kad nepatvirtino anksčiau nustatyto kraujo išsiliejimo skruostuose, nes kitaip po trijų dienų turėtų būti spalva skruostuose, o po keturių dienų sužalojimas veide nebuvo nustatytas. Tiesiogine prasme kraujo išsiliejimo į minkštus audinius nebuvo. Mano, kad gydytojas A. B. matė patinimus skruostuose su paraudimu. Mano, kad nebuvo kraujo išsiliejimo, tačiau tai nereiškia, kad nebuvo traumuoti skruosto audiniai. Gydytojas A. B. patvirtino, kad skruostai buvo traumuoti mechaniškai, ir tai pilnai tikėtina. Ekspertas mano, paraudimas buvo trauminės kilmės, pasireiškęs paraudimu su patinimu. Jo vertinimu, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, greičiausiai, delnais. Nuo mechaninio poveikio susikaupė tarpląstelinis skystis, dėl to patinsta audiniai. Dėl aukšto kraujospūdžio nepatinsta skruostai, parausta visas veidas. Toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir visumoje, ir atskirai.

26. Specialistas Gregoire Abi Chaker konsultacinėje išvadoje pagal jam pateiktus dokumentus, T. K. konstatavo tik vieną sužalojimą, tai kraujosruvą kairėje blauzdoje. Jis sutiko su kitomis išvadomis, kad ji galėjo būti padaryta kaltinime nurodytu laiku ir pagal nustatytas taisykles, šį sužalojimą vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl veido sužalojimų specialistas su kitomis išvadomis nesutiko ir teigė, kad pagal turimus duomenis kraujosruvos nebuvo, o veido paraudimas nepatvirtina trauminio pobūdžio, ir jo vertinimu, tai galėjo pasireikšti dėl tiriamam asmeniui nustatyto aukšto kraujo spaudimo.( t. 4, b. l. 23-37).

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismo posėdyje specialistas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad nėra duomenų apie kraujosruvas veide, todėl jų ir nekonstatavo, ir paaiškino, kad kraujosruva - tai traumos vietoje kraujagyslės plyšimas su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius, kuris turi gyti 10 dienų arba mažiau. Pati kraujosruva išlieka 2–3 savaites, svarbu, kad kraujagyslės plyšimas lieka 10 arba mažiau dienų. Nera tokios sąvokos „besiformuojanti hematoma“. Jeigu suduosi ir stebėsi, tai nematysi, kaip ta kraujo dėmė didėja, ypač, kai gydytojas asmenį apžiūrinėjo mažiau nei 2 minutes, ko neįmanoma matyti. Specialistas Gregoire Abi Chaker nurodė nesutinkantis su eksperto V. K. išvada dėl veido patinimo, nes tam, kad būtų patinimas, turi būti kraujagyslių plyšimas. Sąvokos „sumušimas“ teismo medicinoje nėra. Jo vertinimu, šiuo atveju nėra minkštųjų audinių suardymo, nėra sužalojimų, tam, kad nustatyti sužalojimą, turi žinoti, kas suardyta, šiuo atveju jis sumušimo niekur neranda.

28. Teisėjų kolegija, įvertinus aptartą, daro išvadą, kad vėliausiai atliktame tyrime, po kurio surašytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG35(135)/2022(01), T. K. jau nebuvo konstatuotos poodinės kraujosruvos skruostuose, tačiau nustatyta abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimas. Tokias išvadas argumentuotai paaiškino šią ekspertizę atlikęs ir ją pasirašęs vienas iš ekspertų – V. K., kuris teisme paaiškino, jog kraujosruva tai kraujo išsiliejimas į minkštus audinius ir todėl praėjus kelioms dienoms ji turi būti matoma, o kadangi šiuo atveju atliekant tyrimą po keturių dienų jokių požymių nebuvo, nėra pagrindo išvadai, kad kraujagyslės buvo plyšę. Šis ekspertas taip pat paaiškino, kad gydytojo A. B. nukentėjusiojo skruostuose fiksuoti patinimai su paraudimu galėjo atsirasti dėl poveikio, kurio metu paveikti minkštieji audiniai, be kraujagyslių pažeidimo. Su išvadomis, kad kraujosruvų skruostuose T. K. nebuvo, iš esmės sutiko ir pateikė analogiškus paaiškinimus ir kiti teisme apklausti ekspertai S. B. ir Gregoire Abi Chaker.

29. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors ekspertai S. B. ir Gregoire Abi Chaker iškėlė versiją, jog nukentėjusiajam nustatytas skruostų paraudimas galėjo atsirasti ir dėl jo aukšto kraujo spaudimo, ši versija prieštarauja aukščiau aptartiems neginčijamiems įrodymas apie tai, kad A. L. Z. sudavė ranka keletą kartą T. K. per veidą, ir kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir nukentėjusįjį apžiūrėjęs greitosios pagalbos medikas matė lokalius paraudimus jo skruostuose, o ne paraudusį visą jo veidą. Be to, ir ekspertas V. K. pažymėjo, kad dėl aukšto kraujospūdžio nepatinsta skruostai, o parausta visas veidas.

30. Iš aptartų įrodymų analizės darytina išvada, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog neteisėtais A. L. Z. veiksmais T. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos skruostuose, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ekspertizės akto Nr. PEKG35(135)/2022(01), išvadomis, kurios atitinka byloje nustatytų faktų visumą, todėl ir kaltinime turi būti nurodyta ši išvada.

31. Apeliaciniame skunde A. L. Z. ginčija ir specialistė išvadoje nukentėjusiajam nustatytą poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, teigdamas, jog šis sužalojimas nebuvo rodomas apžiūrą atlikusiems specialistams, pats nukentėjusysis tokio sužalojimo neįvardijo, todėl nėra objektyvių duomenų, kad šis sužalojimas buvo padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Greitosios pagalbos specialistė kojos sužalojimo nenustatė, sužalojimo faktas lieka nepaneigtas, nes šio sužalojimo faktą patvirtina bylos duomenų visuma. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad T. K. pareiškime policijai nurodė, kad A. Z. jam trenkė rankomis į veidą, taip pat spyrė koja į kojos kelią bei į pilvo šoną. (1 t., b. l. 1). Akistatos protokolo tarp T. K. ir A. L. Z. (1 t., b. l. 106–109) bei Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ((1 t., b. l. 112–114). duomenys patvirtina, kad T. K. taip pat nurodė, kad A. L. Z. įvykio metu jam spyrė į koją. Pareigūnų „Body“ kamerų įrašų Apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad į įvykio vietą atvykusiems policininkams nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis jam spyrė į koją. (1 t., b. l. 117–119). Jau aptartuose visuose medicinos tyrimuose T. K. vienareikšmiškai nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kuri galėjo būti padaryta nagrinėjamo įvykio metu - 2021 m. vasario 19 d.

32. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija laiko neginčijamai įrodyta, kad A. L. Z. 2021 m. vasario 19 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju T. K. metu, tyčia, ne mažiau 3 kartus, rankomis sudavė T. K. į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. K. fizinį skausmą ir padarė abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimus bei poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas ekspertizės akte Nr. PEKG35(135)/2022(01), konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

33. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad A. L. Z. sudavė T. K. ne mažiau 3 kartus, rankomis į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl skruostų sumušimo bei poodinės kraujosruvos kairės kojos blauzdoje nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokių jo veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog A. L. Z. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

34. Nors buvo pakeista faktinė aplinkybė dėl vieno T. K. padaryto poveikio, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ši aplinkybė neduoda teisinio pagrindo švelninti kaltinamajam paskirtos bausmės ar iš naujo spręsti dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, nes sveikatos sutrikdymo mastas dėl patikslintos aplinkybės nepasikeitė, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai, be to, skiriant bausmę ar sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, teismas vertina ne tik padarytą veiką, tačiau ir visų kitų aplinkybių visumą, o bausmės paskirčiai svaresnės yra kaltinamąjį charakterizuojančios, kurios išliko tos pačios.

35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apelianto kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį ar naikinti A. L. Z. apeliacinio skundo motyvais pagrindo teisinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintos A. L. Z. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimų pobūdžio, nurodant, kad:

„A. L. Z. 2021 m. vasario 19 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kieme, konflikto su nukentėjusiuoju T. K. metu, tyčia, ne mažiau 3 kartus, rankomis sudavė T. K. į veido sritį bei vieną kartą koja spyrė T. K. į kairės kojos blauzdą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. K. fizinį skausmą ir padarė abiejų skruostų minkštųjų audinių sumušimus bei poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas ekspertizės akte Nr. PEKG35(135)/2022(01), konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas