Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo E. G. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. G. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – tas medžiagas vartoti pats ir platinti, o būtent: jis, neteisėtai turėdamas du tikslus, t. y. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš kito asmens nusipirkdamas neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 14,883 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne mažiau kaip 9,943 g psichotropinės medžiagos – MDMA, po ko laikydamas jas prie savęs ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 12 d. 16.45 val., kol (duomenys neskelbtini), dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino 0,154 g už 20 eurų pardavė P. S. (P. S.), dalį psichotropinės medžiagos – 0,495 g amfetamino, psichotropinės medžiagos – 1,227 g MDMA laikė prie savęs, kol 2019 m. gruodžio 12 d., apie 22.00 val., asmens kratos metu rado ir paėmė psichotropinės medžiagos – 0,495 g amfetamino, psichotropinės medžiagos – 1,227 g MDMA policijos pareigūnai, o likusią jam priklausančią dalį – 14,234 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 8,716 g MDMA laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. gruodžio 12 d., apie 23.48 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka E. G. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 12 d. Skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam E. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d. Žemesnės instancijos teismas nustatė, kad kardomosios priemonės termino pratęsimui egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos sąlygos bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomoji priemonė gali būti skiriama tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, matyti iš jo paties parodymų, kito kaltinamojo parodymų, reikšmingi duomenys užfiksuoti kratų, asmens kratų protokoluose, specialisto išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, įrodymų nevertina ir kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia, tai bus atliekama baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad tiek už BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kas reiškia, kad kardomoji priemonė - suėmimas yra taikoma esant BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai sąlygai.

8. Žemesnės instancijos teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu, t. y. pagrįstai manydamas, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, esant nurodytam pagrindui suėmimas gali būti skiriamas/terminas pratęsiamas, atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Viena iš tokių kitų aplinkybių teismų praktikoje yra pripažįstama gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė. E. G., be kita ko, yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę. Ši aplinkybė gali paskatinti kaltinamąjį vengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl to slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų Be to, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taip pat teistas ir už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kaltinamojo turimi socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra nepakankamai stiprūs – nepaisant to, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nekilnojamojo turto, tačiau niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, išsiskyręs. Nors skunde nurodoma, kad E. G. neturi lėšų slapstytis užsienyje, nėra jokių duomenų apie jo turimus ryšius ten, be to, šiuo metu yra ribojamas ir asmenų išvykimas iš šalies, vis dėlto, slapstymasis nuo teisėsaugos institucijų nereiškia vien tik slapstymosi užsienyje, tą galima daryti ir esant Lietuvos Respublikos teritorijoje, o šiuo metu galiojantys išvykimo iš šalies ribojimai yra laikini. Tokiu būdu konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindą nustatė pagrįstai.

9. Kardomoji priemonė E. G. taip pat buvo pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis darys naujus nusikaltimus. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį tokiu atveju suėmimas gali būti paskirtas/terminas pratęstas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau minėta, E. G. yra kaltinamas ir sunkaus nusikaltimo padarymu, kas reiškia, kad toks atvejis atitinka BPK 122 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taip pat jis kaltinamas ir nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Praeityje ne kartą teistas, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka. Nuo 2017 m. birželio jis neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pripažįsta vartojantis narkotines medžiagas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali toliau daryti analogiškus nusikaltimus, siekdamas užsidirbti lėšų pragyvenimui, taip pat įsigyti narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismas pritaria išvadai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo.

10. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti ir švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Net ir maksimaliai apribojus E. G. laisvę, taikant namų areštą ar intensyvią priežiūrą, nebūtų pašalinta galimybė kaltinamajam toliau užsiimti analogiška veikla, susijusia su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, naudojantis mobiliojo ryšio ar kitokiomis elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi, šiuo metu kaltinamojo teisės yra suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, konstatuoti suėmimo taikymo pagrindai nekelia abejonių, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, nurodančios, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeistos ir nuo teismų praktikos nenukrypta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 8 dalimi, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo E. G. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.