Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Eurika Rulienė, (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, (skolininkas) A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. S. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės E. Rulienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės E. Rulienės 2017 m. kovo 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. T007993 (toliau – patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), 2017 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl areštuotos ir konfiskuotos transporto priemonės pateikimo Nr. T008001 (toliau – patvarkymas dėl areštuotos ir konfiskuotos transporto priemonės pateikimo), 2017 m. kovo 6 d. turto arešto aktą Nr. T007996 (toliau – turto arešto aktas) ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0069/17/00677. Pareiškėja nurodė, kad: antstolės priimti ir šiuo skundu skundžiami patvarkymai bei turto arešto aktas pažeidžia jos teisėtus interesus ir nepagrįstai apriboja nuosavybės teises; ji yra teisėta automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė; automobilį įsigijo 2016 m. vasario 16 d. iš V. G., o ne skolininko A. P.; skolininko A. P. nepažįsta; automobilio įsigijimo metu apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą bei taikytus apribojimus (konfiskaciją) nebuvo informuota ir nieko nežinojo; automobilio pirkimo metu VĮ „Regitra“ duomenimis jam nebuvo taikytas areštas ar kitokie apribojimai, įregistruoti automobilį pareiškėjos vardu nebuvo jokių kliūčių. Mano, jog antstolė negali areštuoti ir konfiskuoti teisėtai ir sąžiningai įgyto turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 1 dalis), kadangi šiuo atveju nei viena iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimčių, kuomet gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjo nuosavybe esantis turtas, negali būti taikoma, kadangi ji automobilį įsigijo ne iš administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens A. P. ar buvusio automobilio savininko M. R., tačiau iš V. G., kuriam dar administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu (2015 m. gruodžio 29 d.) buvo parduotas ginčo automobilis. Antstolė A. E. Rulienė 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą Nr. T009234 (toliau – patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą) pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad: Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą konfiskuoti ginčo automobilį, įvertino aplinkybę, jog jis buvo parduotas po autoįvykio; administracinio pažeidimo priemonė yra konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji priklauso (nutarimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) redakcijos 26 straipsnis); teismas yra priėmęs galutinį sprendimą, jis neapskųstas, nepakeistas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas visoje apimtyje, nebent jis būtų pakeistas ar atsirastų kitos aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 260 straipsnis).Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti, nes antstolės E. Rulienės veiksmai, priimant vykdyti, vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-238-795/2016, bei areštuojant nutarimu konfiskuotą automobilį yra teisėti.Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. P. nuomonės dėl pareiškėjos skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolės E. Rulienės vykdymo veiksmų, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl automobilio konfiskavimo, automobilį areštuojant ir pareikalaujant iš pareiškėjos pateikti antstolei areštuotą ir konfiskuotą transporto priemonę, teisėtumo.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės E. Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0069/17/00677 dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-238-795/2016 dėl A. P. administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-238-795/2016 duomenimis teismo nutarimas šioje byloje yra įsiteisėjęs 2016 m. vasario 26 d. 2017 m. kovo 6 d. antstolė E. Rulienė: priėmė vykdyti, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2016 m. kovo 7 d. Lietuvos antstolių rūmams pateiktą skirstyti antstoliams ir vykdyti bei antstolės E. Rulienės kontoroje 2017 m. kovo 2 d. gautą, teismo vykdomąjį dokumentą - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimą (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00677 9, 10-11 b. l.); patikrino Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro duomenis apie konfiskuojamos transporto priemonės registruotą savininką ir nustatė, jog 2017 m. kovo 6 d. duomenimis konfiskuojamas automobilis priklauso pareiškėjai R. S.; 2017 m. kovo 6 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo konfiskuojamą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankį – automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl areštuotos ir konfiskuotos transporto priemonės pateikimo pranešė konfiskuojamo turto valdytojai – pareiškėjai - apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti ir pareikalavo per 2 darbo dienas pateikti areštuotą bei konfiskuotą transporto priemonę; taip pat pareiškėjai išsiuntė susipažinimui patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir turto arešto aktą (vykdomosios bylos Nr. 0069/17/00677 12, 13-15, 16, 17 b. l.); 2017 m. kovo 14 d. antstolės E. Rulienės kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus yra antstolio pareiga (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu. Teismas pažymi, jog antstolis turi pareigą vykdyti teismo procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau jokiu būdu neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, vertinti vykdomojo dokumento pagrįstumą, ar tuo labiau jį keisti.Iš vykdomojoje byloje Nr. 0069/17/00677 esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-238-795/2016, matyti, kad pažeidimo padarymo metu konfiskuotiną transporto priemonę A. P. vairavo esant tuometinio savininko M. R. valiai, kuris administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese dalyvavo, nutarimu sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo įrankio – automobilio – konfiskacijos buvo įvertintos aplinkybės, jog dar iki bylos išnagrinėjimo momento automobilio tuometinis savininkas M. R., žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, jį pardavė trečiajam asmeniui ir išaiškino iš to kilusias teisines pasekmes, jog tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2012, Nr. 2AT-21-2012). Todėl tas faktas, jog M. R., žinojęs apie vykstantį administracinio teisės pažeidimo, už kurio padarymą gali būti konfiskuota transporto priemonė, kaip administracinio teisės pažeidimo įrankis, nagrinėjimo teisme procesą, ją pardavė trečiajam asmeniui, o šis tretysis asmuo (jau po nutarimo byloje priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus) –pareiškėjai, nekeičia teismo sprendimo (nutarimo) ir nestabdo jo vykdymo. Tokie M. R. veiksmai, jei jie atlikti tyčia, nuslepiant pardavimo sandoriui įtakos galėjusią turėti svarbią informaciją ir nepateikiant tokios informacijos dėl nerūpestingumo, nepanaikina teismo priimto galutinio procesinio sprendimo, o tik užtraukia M. R. įstatymais numatytą atsakomybę, kadangi, vadovaujantis LR ATPK (tuo metu galiojusi redakcija) 269 straipsnio 7 dalimi, po administracinės bylos išnagrinėjimo sulaikytą transporto priemonę grąžinus, transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo apskundimo termino pabaigos, o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymi, jog teismo sprendimo (nutarimo) vykdymo nekeičia ir tas faktas, jog pareiškėja nėra susijusi su pažeidimais ar pažeidimus padariusiu (skolininku) A. P.. Įstatymai nenumato, jog konfiskuotinas gali būti tik pažeidėjo arba su pažeidimais susijusio asmens turtas. Įstatymai numato, jog konfiskuotinas gali būti pažeidimo padarymo įrankis, o priėmus sprendimą konfiskuoti daiktą, yra visiškai nesvarbu, kas šio daikto savininkas. Pastaruoju atveju nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-238-795/2016, įsiteisėjimo momento (2016 m. vasario 26 d.) konfiskuojama transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Valstybės nuosavybėn, o pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę pasibaigė, kadangi daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas Valstybės nuosavybe (LR ATPK (tuo metu galiojusi redakcija) 26 straipsnio 1 dalis) ir nutarimo vykdymą atliekantis antstolis turi procesinę pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą paimti iš bet kurio šį turtą turinčio asmens ir perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos (CPK 692 straipsnis). Tai, jog transporto priemonė nebuvo areštuota ar perrašyta valstybės nuosavybėn iš karto po nutarimo priėmimo, nesuponuoja fakto, kad valstybė neturėjo ar prarado teises į konfiskuotą transporto priemonę. Todėl asmuo, kurio daiktas yra konfiskuotas, kaip administracinio teisės pažeidimo įrankis, kaip jau buvo minėta anksčiau, turi teisę įstatymais nustatyta tvarka ginti savo interesus ir reikalauti iš asmens, dėl kurio kaltės daiktas konfiskuotas, žalos atlyginimo. Atsižvelgęs į anksčiau aptartą bei į tai, jog antstolė, jai pateiktą vykdyti, vykdomąjį dokumentą (įsiteisėjusį teismo nutarimą) priėmė vykdyti nepraleisdama 3 darbo dienų termino ir įvertinusi, ar šiuo konkrečiu atveju nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei atliko kitus įstatymo numatytus privalomus procesinius vykdymo veiksmus – areštavo konfiskuojamą turtą ir patvarkymu pareikalavo iš konfiskuojamą turtą turinčios pareiškėjos perduoti vykdymą atliekančiai antstolei konfiskuojamą transporto priemonę (CPK 613 straipsnis, 651 straipsnio 3 dalis, 658 straipsnis, 661 straipsnio 2 dalis, 692 straipsnis, 765 straipsnio 1 dalis, ) – teismas daro išvadą, jog antstolės E. Rulienės veiksmai vykdomojoje byloje 0069/17/00677 yra teisėti bei pagrįsti. Pareiškėjos teigimu, remiantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, teisėtai įgytas automobilis iš jos negali būti išreikalautas. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. CK 4.96 straipsnio 4 dalis numato, jog CK 4.96 straipsnio 1 - 3 dalyje įtvirtintos taisyklės netaikytinos kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Nors transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu formaliai dokumentaliai nėra įregistruota kaip valstybės nuosavybė, tačiau yra priimtas, įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas (nutarimas), kurio pagrindu turtas jau laikytinas perėjusiu valstybės nuosavybėn. Aptarto pasekoje teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ginant pareiškėjos teises CK 4.96 straipsnio 1 - 3 dalyse įtvirtintos nuostatos netaikytinos ir jomis nesiremtina, todėl pareiškėjos argumentai dėl šių CK nuostatų taikymo atmetami kaip nepagrįsti.Anksčiau aptartų faktinių aplinkybių pasekoje teismas laiko, kad pareiškėja nepateikė jokių reikšmingų faktų, kurie leistų nuginčyti antstolės surašytus ginčo procesinius dokumentus ir nutraukti vykdomąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutarimas), nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/17/00677 sustabdymas iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi išspręsti teismo sprendimu (nutartimi). Kadangi šia nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas, todėl byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nutarčiai įsiteisėjus yra panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 290 - 291 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos R. S. skundo dėl antstolio veiksmų.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų antstolės Eurikos Rulienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0069/17/00677 iki teisme bus išnagrinėtas pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sustabdymą – įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0069/17/00677 grąžinti antstolei Eurikai Rulienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.