- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2503-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aljansas“, G. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SDG“
- Trečiasis asmuo
- E. R., V. S., S. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aljansas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15678-199/2012, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ ieškinį atsakovams G. L., G. L. bei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aljansas“, tretieji asmenys E. R., V. S., S. Š. ir kiti, išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „SDG“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 92 727,60 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Verslo aljansas“ pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos, o jų nesant arba esant nepakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Prašymą motyvavo tuo, kad reiškiamas reikalavimas dėl 92 727,60 Lt žalos atlyginimo, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmainomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos pritesimo, nes laikoma, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo atsakovei UAB „Verslo aljansas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 92727,60 sumai, paliekant tokį turtą saugoti ir naudotis atsakovui, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jei tokio turto nebūtų pakankamai, šiai sumai areštavo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus, tačiau leidžiant šiomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu, mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus ir einamąjį darbo užmokestį darbuotojams. Teismas nurodė, kad ginčijama suma yra pakankamai didelė, ginčas yra užsitęsęs, ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Verslo aljansas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ginčas yra užsitęsęs, todėl teismo išvada yra nepagrįsta. Atsakovai apskritai laiko ieškinį visiškai nepagrįstu ir pareikštu vien tam, kad išgautų komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir padarytų psichologinį poveikį savo buvusiems bei esamiems darbuotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai tariamai patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Tačiau teismas nenurodė kokie konkrečiai įrodymai pavirtina šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik vienam iš atsakovų, t.y. konkuruojančiai įmonei, o kitiems atsakovams, kurių solidarią atsakomybę įrodinėja – taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepageidavo. Akivaizdu, kad tiek pats ieškinys, tiek prašymas suvaržyti UAB „Verslo aljansas“ galimybę disponuoti lėšomis ir turtu yra tik noras suvaržyti atsakovo ūkinę veiklą ir jam pakenkti. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir svarstant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pasikviesti šalis ir surengti žodinį šio klausimo nagrinėjimą. Teismas nepagrįstai klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui, juo labiau, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vienas iš atsakovų galėtų kaip nors įtakoti savo turtinę padėtį vien dėl pareikšto ieškinio dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 12, 178 str.). Taigi, laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl ir asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Šių aplinkybių ieškovė net neįrodinėjo. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, kad byloje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės pinigų sumos (92 727,60 Lt) priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstu ieškovės argumentą, jog teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau pažymi, kad reikalavimo suma turi būti didelė atsakovui, t.y. pareikštas tokio dydžio reikalavimas, kuris, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sudaro pagrindą abejoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės blogą turtinę padėtį. Juo labiau, kad reikalavimas dėl 92 727,60 Lt sumos priteisimo yra reiškiamas solidariai trims atsakovams. Esant solidariai atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama, tai atvejais, kai teismas mano, kad tai būtina. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinumą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių svarstymo nagrinėti tik pranešus atsakovui nenustatyta, todėl atskiro skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Ieškovės UAB „SDG“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovės UAB „SDG“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.