Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Institucija 2013 m. gegužės 30 d. surašė N. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 44 str. 2 d. ir jį su medžiaga išsiuntė Utenos rajono apylinkės teismui. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas grąžino protokolą ir medžiagą Institucijai, kadangi medžiaga teisme buvo gauta nuo galimo pažeidimo padarymo dienos praėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 282 str. 2 d. numatytam terminui.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą N. G. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 282 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) administracinių teisės pažeidimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. ATPK 282 str. 2 d. numato, kad ATPK 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 1 parą, 188(2) ir 188(7) straipsniuose numatytų pažeidimų bylos – per 3 dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytų pažeidimų bylos – per 5 dienas, 98 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos – per 7 dienas.

ATPK 282 str. 3 d. suteikia teisę pratęsti pirmiau paminėtus bylų nagrinėjimo terminus ne ilgiau už ATPK 35 str. numatytą terminą tai atvejais, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491/2007). Bylų teisenos terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugo asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Institucija savo skunde visiškai teisingai teigia, kad ATPK 282 str. 2 d. nėra tiksliai nustatyta, nuo kada turi būti skaičiuojami šioje teisės normoje įtvirtinti sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminai. Institucijos manymu, turėtų būti atsižvelgta į ATPK 282 str. 1 d. reglamentuojamą bylų išnagrinėjimo terminų skaičiavimo tvarką ir ATPK 282 str. 2 d. numatytus sutrumpintus terminus reikėtų skaičiuoti ne nuo pažeidimo padarymo dienos (būtent taip galima suprasti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties), o nuo tada, kai turintis teisę bylą nagrinėti organas (pareigūnas) gauna ją. Tačiau vienareikšmiškai su tokia Institucijos nuomone negalima sutikti.

Visų pirma, nors ATPK 282 str. skirtingose dalyse reglamentuoja pagal jų paskirtį iš esmės tapačius terminus – bylų išnagrinėjimo terminus, šiuo atveju negalima ATPK 282 str. 2 d. numatytų sutrumpintų terminų skaičiavimui pagal teisės analogiją automatiškai taikyti ATPK 282 str. 1 d. numatytos terminų skaičiavimo tvarkos siaurai aiškinant vien tik šią teisės normą. Momentą, nuo kurio būtų racionaliausia skaičiuoti ATPK 282 str. 2 d. įtvirtintus sutrumpintus bylų išnagrinėjimo terminus, t. y. ar nuo pažeidimo padarymo momento, ar nuo pažeidimo sudėties nustatymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nuo bylos gavimo momento, būtų galima apibrėžti tik sistemiškai aiškinant ir kitas ATPK normas. Čia pažymėtina, kad pvz., ATPK 35 str. nustato kelis skirtingus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos terminus, kurių paskirtis yra ta pati, tačiau jų atskaitos taškas, t. y. momentas, nuo kada jie pradedami skaičiuoti, iš esmės skirtingas. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos, to paties straipsnio 2 d. – nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir kt. priėmimo dienos, o ATPK 35 str. 5 d. – nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimo apeliacine tvarka ir kt. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad ir pats ATPK 282 str. reglamentuoja skirtingą bylos išnagrinėjimo terminų skaičiavimo pradžią, nes ATPK 282 str. 1 d. įsakmiai nurodyta, jog šis terminas skaičiuojamas nuo bylos gavimo momento, o ATPK 282 str. 5 d. – nuo apeliacinės instancijos sprendimo, panaikinusio pirmosios instancijos teismo nutarimą, įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad bylų išnagrinėjimo terminai turėtų būti skaičiuojami nuo bylos gavimo teisme momento, todėl pirmiausiai reikėtų įvertinti ATPK normas šiuo aspektu. Išanalizavus normas, reglamentuojančias teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, pažymėtina, jog nagrinėjant bylas dėl dalies ATPK 282 str. 2 d. numatytų pažeidimų Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas bylos išnagrinėjimo termino skaičiavimo būdas – nuo bylos gavimo – iš viso neįmanomas. Pavyzdžiui, ATPK 282 str. 2 d. įtvirtinta, kad ATPK 170 str. numatyta administracinio teisės pažeidimo byla turi būti išnagrinėta per 1 parą. ATPK 225³ str. ir 259¹ str. 2 d. numato, kad surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 170 str. ir nagrinėti tokias bylas turi teisę tam įgalioti to paties organo – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Praktikoje neretai pasitaiko tokios situacijos, kuomet atitinkamo organo pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tas pats pareigūnas, arba kitas to paties organo pareigūnas, išnagrinėja bylą ir priima vieną ar kitą sprendimą. Tokiais atvejais tiek pati byla, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokolas būna toje pačioje institucijoje ar netgi pas tą patį pareigūną (šiuo atveju ATPK 225³ str. numatytame organe – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) ir kitam, ATPK 221–247(11) str. numatytam organui nei jis, nei byla nesiunčiami. Tokia pati situacija yra ir su kitais ATPK 282 str. 2 d. numatytais pažeidimais – ATPK 178 str. 1 d. (protokolus surašo ir nagrinėja tas pats organas, t. y. savivaldybių vykdomosios institucijos (ATPK 222 str., 259¹ str. 2 d.); ATPK 187 str. 3 d., 4 d. ir ATPK 188⁷ str. 2 d. (protokolus surašo ir nagrinėja tas pats organas, t. y. policija (ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.); ATPK 98 str. (protokolus surašo ir nagrinėja tas pats organas, t. y. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (ATPK 235¹ str., 259¹ str. 2 d.). Akivaizdu, kad pirmiau paminėtais atvejais, nesant Institucijos apeliaciniame skunde nurodyto juridinio fakto – bylos išsiuntimo iš organo, turinčio teisę tik surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos gavimo organe, turinčiame teisę nagrinėti bylą, nėra net teorinės galimybės pradėti skaičiuoti ATPK 282 str. 2 d. numatyto sutrumpinto bylos išnagrinėjimo termino, o esant tokiam aptariamo termino skaičiavimo būdui bylą tirti ir išnagrinėti tas pats organas galėtų nepaisydamas ATPK 282 str. 2 d. numatyto termino, iš esmės iki ATPK 35 str. numatyto nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Tokiu atveju ATPK 282 str. 2 d. įtvirtintas terminas visiškai netektų prasmės.

Be to, persiunčiant bylas organui, privalančiam išnagrinėti bylą ATPK 282 str. 2 d. numatytais terminais, tačiau nepristatant atsakomybėn patrauktų asmenų, itin retai pasitaiko galimybė bylą išnagrinėti laiku, nepratęsiant bylos išnagrinėjimo termino ATPK 282 str. 3 d. numatyta tvarka. Būtent taip yra ir šioje byloje, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas protokole nurodė gerokai vėlesnę bylos nagrinėjimo teisme datą, nei byla turėtų būti išnagrinėta net ir tuo atveju, jeigu bylos išnagrinėjimo terminas būtų skaičiuojamas nuo Institucijos nurodyto momento – bylos gavimo teisme dienos (9 b.l.). Todėl skaičiuojant aptariamą terminą Institucijos apeliaciniame skunde siūlomu variantu jau iš anksto yra užprogramuota tai, jog bylą gavęs organas (šiuo atveju apylinkės teismas) neišvengiamai turės pratęsti bylos išnagrinėjimo terminą. Taip pat persiunčiant bylas organui, tačiau nepristatant atsakomybėn patrauktų asmenų, sunku bylas išnagrinėti laiku dar ir todėl, kad pažeidimus padarę asmenys neretai vengia atsakomybės ir nurodytu laiku neatvyksta į bylos nagrinėjimą. Gavus tokią bylą visų pirma tampa būtinu nedelsiant pratęsti bylos išnagrinėjimo terminą ATPK 282 str. 3 d. numatyta tvarka, ir tik po to užtikrinti atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimą nagrinėjant bylą, kartais panaudojant ATPK 272 str. 2 d. numatytą prievartos priemonę – atvesdinimą. Tai neabejotinai padidina bylas nagrinėjančių institucijų darbo krūvį. Todėl, įvertinęs pirmiau paminėtus teorinius ir praktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ATPK 282 str. 2 d. numatyto bylos išnagrinėjimo termino skaičiavimas nuo bylos gavimo momento būtų ne tik ydingas, bet atskirais atvejais, net ir neįmanomas.

Kalbant apie kitą bylos išnagrinėjimo skaičiavimo tvarką – tokio termino skaičiavimą nuo pažeidimo padarymo dienos, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nenustatęs konkretaus momento, nuo kurio turėtų būti pradedami skaičiuoti ATPK 282 str. 2 d. numatyti terminai, įstatymų leidėjas paliko teisės spragą, kuri turėtų būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK 282 str. 2 d. iš esmės reglamentuoja sutrumpintą administracino teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką, tačiau nenustato bylų išnagrinėjimo termino skaičiavimo pradžios tokiais atvejais. Sutrumpinto baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis, kurio 426 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtinta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios <...>, prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per 10 dienų nuo veikos padarymo dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo užtikrinti kaltinamojo, visų reikalingų liudytojų ir kitų proceso dalyvių atvykimą. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad reguliuojant sutrumpintą administracinių teisės pažeidimo bylų procesą, analogiškai BPK 426 str. 2 d. nuostatoms, ATPK 272 str. 2 d. įtvirtinta, jog nagrinėjant tam tikrų ATPK 282 str. 2 d. numatytų pažeidimų (ATPK 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 187 str. ir 188⁷ str.) bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas taip pat yra privalomas, o tokio asmens dalyvavimą užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs organas (pareigūnas). Taigi, pirmiau paminėtas teisinis reguliavimas nustato bylos, nagrinėtinos pagreitinto proceso tvarka, nagrinėjimo pradžią ir ją neabejotinai sieja su teisės pažeidimo padarymo momentu. Tačiau taikant tokią pačią skaičiavimo tvarką administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, organai, surašantys administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėjantys tokias bylas neabejotinai susidurtų su kitais keblumais. O būtent, ATPK 35 str. 2 d. numato galimybę skirti administracinę nuobaudą po sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, sprendimo jo nepradėti, išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir kt. Bet tokiais atvejais nuo teisės pažeidimo padarymo, be jokių abejonių, jau būtų praėjęs ATPK 282 str. 2 d. numatytas bylos išnagrinėjimo terminas. Pasibaigus ATPK 282 str. 2 d. numatytam terminui, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir nagrinėti bylas organai nebeturėtų teorinės galimybės nei pratęsti bylos išnagrinėjimo termino ATPK 282 str. 3 d. numatyta tvarka, nei surašyti pažeidimo protokolo ir nagrinėti bylos.

Žiūrint iš praktinės pusės, skaičiuojant ATPK 282 str. 2 d. numatytus bylų išnagrinėjimo terminus nuo pažeidimo padarymo dienos būtų apkrauti šioje teisės normoje nurodytus teisės pažeidimus tiriantys ir surašantys administracinių teisės pažeidimų protokolus pareigūnai, nes, apeliacinės instancijos teismo manymu, ATPK 282 str. 2 d. numatyti terminai yra nepakankami tam, kad būtų galima išsamiai nustatyti atitinkamų teisės pažeidimų sudėtis ir jas inkriminuoti asmenims surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl pažeidimus tiriantys ir administracinių teisės pažeidimų protokolus surašantys organai nustatę dar tik galimo ATPK 282 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymius, atitinkamais atvejais neišvengiamai turėtų pratęsti bylos išnagrinėjimo terminą ATPK 282 str. 3 d. numatyta tvarka.

Taigi, ATPK 282 str. 2 d. numatyto termino skaičiavimas nuo pažeidimo padarymo dienos, ATPK 35 str. 2 d. prasme, būtų neįmanomas, todėl netoleruotinas.

Įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, kad optimaliausias, racionaliausias, proporcingiausias ir ekonomiškiausias ATPK 282 str. 2 d. numatytų terminų skaičiavimo atskaitos taškas – skaičiuoti juos nuo visų atitinkamo pažeidimo požymių nustatymo ir jų inkriminavimo atsakomybėn patrauktam asmeniui, t. y. nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir jo įteikimo asmeniui momento, o byloje surašius administracinį nurodymą – pasibaigus ATPK 260¹ str. 1 d. numatytam 10 darbo dienų terminui nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo jam dienos. Tokiam termino skaičiavimui ATPK nėra teorinių ir praktinių kliūčių, juolab, kad ATPK 282 str. 3 d. nedraudžia bylos išnagrinėjimo termino pratęsti nei pažeidimo tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju pažeidimą tirti ir protokolą surašyti teisę turinčiam organui praktiškai pakaktų laiko visapusiškam visų aplinkybių tyrimui, visų pažeidimo sudėties požymių nustatymui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pažymėtina, kad skaičiuojant bylos išnagrinėjimo terminą tokiu būdu, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą organas turėtų dvi alternatyvas – siųsti bylą kitam organui paštu, prieš tai pratęsus ATPK 282 str. 2 d. įtvirtintą terminą arba protokolą, medžiagą ir atsakomybėn patrauktą asmenį nedelsiant pristatyti organui, nagrinėsiančiam bylą. Tokiu būdu būtų užtikrintas tiek maksimaliai operatyvus ATPK 282 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų nagrinėjimo procesas, tiek ir atsakomybėn traukiamo asmens teisė į tokį procesą.

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas N. G. pagal ATPK 178 str. 3 d. buvo surašytas 2013 m. gegužės 30 d., tą pačią dieną jam buvo surašytas ir įteiktas administracinis nurodymas (9 b.l.). Administracinio nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2013 m. birželio 13 d., o byla teisme buvo gauta 2013 m. birželio 18 d. (1 b.l.), t. y. nuo ATPK 260¹ str. 1 d. numatyto administracinio nurodymo įvykdymo termino (10 darbo dienų) pabaigos jau praėjus ATPK 282 str. 2 d. numatytam tokios bylos išnagrinėjimo terminui. Pasibaigus šiam terminui nei jo pratęsti, nei nagrinėti bylą apylinkės teismas neturėjo galimybės, o pasibaigęs terminas sudarė kliūtį nagrinėti šią bylą, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu su medžiaga, apylinkės teismas pagrįstai grąžino Institucijai.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, gavusi šią bylą Institucija turėtų iškviesti atsakomybėn traukiamą asmenį, surašyti jam naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir arba protokolą, administracinio teisės pažeidimo medžiagą bei kartu atsakomybėn patrauktą asmenį nedelsiant pristatyti bylą nagrinėsiančiam teisėjui, arba, nusprendusi medžiagą su protokolu siųsti teismui paštu, prieš tai pratęsti ATPK 282 str. 2 d. numatytą tokios bylos išnagrinėjimo terminą ne ilgesniam laikui už ATPK 35 str. numatytą nuobaudos skyrimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.