Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. kovo 19 d. priimto sprendimo Nr. (4.6.10)RS-171 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti registro duomenis, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą pakeisti registro duomenis, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre P. U. nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo 1A1m (duomenys neskelbtini), taip pat į 1/2 dalį tvarto 911p (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį kiemo rūsio 5I1p (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini), į visą daržinę 12I1ž (duomenys neskelbtini) ir visą tvartą 6I1m ((duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

2012 m. kovo 8 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu pakeisti registro duomenis, t.y. pakeisti nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 9-17). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-171 pareiškėjo prašymo pakeisti registro duomenis netenkino, nurodydamas, kad pakartotinai išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registro duomenis, dokumentus, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija bei papildomai pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimą P. U. vardu nėra pagrindo keisti, nes papildomai pateikti pareiškėjo dokumentai nenustato P. U. vardu nuosavybės teise priklausančių dalių pasikeitimą. (t. 2, b.l. 60-61). Teisiniu šio sprendimo pagrindu nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 ir 22 straipsniai bei 29 straipsnio 2 punktas.

Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 121 skundžiamą sprendimą paliko galioti (t. 2, b.l. 62-67).

Taigi, narinėjamos bylos ginčo dalykas teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas pakeisti registro duomenis, panaikinimas bei įpareigojimas atsakovą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjo prašomu būdu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-391) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau ir – Nuostatai) įtvirtintos teisės normos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Nekilnojamo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė; 7) ilgalaikė nuoma. Taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, ir vienas iš jų yra registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas (12 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Pagal Įstatymo 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimą reglamentuoja Įstatymo 16 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė, ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punkte numatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas, arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Nuostatų 45 punktas teigia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą. Nuostatų 46 punkte numatyta, kad prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, o netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, arba kai įrašant duomenis yra padarytos techninės klaidos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Minėto Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Turto įregistravimo klausimas taip pat aptariamas ir Civilinio kodekso 4.253 straipsnyje, nurodant, kad viešajame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, taip pat registruojamos daiktinės teisės. Civilinio kodekso 4.256 straipsnis reglamentuoja prašymų įregistruoti daiktus ir daiktines teises tvarką ir teigia, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn ar daiktinių teisių buvimą patvirtinantys dokumentai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta administracinio akto definicija, pagal kurią administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris, remiantis aukščiau išdėstytu, laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, t.y. tuo pagrindu, kad visi Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat remiamasi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, kuriame išvardinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo teisiniai padariniai ir kuriame nurodomi dokumentai, kuriais remiantis yra registruojamos daiktinės teisės, konstatuojant, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai nenustato P. U. vardu nuosavybės teisė priklausančių dalių pasikeitimą, todėl analizuojama, ar tokia išvada yra pagrįsta.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b.l. 55-59), atsakovo atsiliepimu į skundą bei atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad ginčo namų valdoje nurodytų pastatų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą atlikta 1999 m. gruodžio 7 d. trijų bendratučių vardu tokiomis dalimis:

- P. U. – į 1/4 dalį gyvenamojo namo 1A1m (duomenys neskelbtini), taip pat 1/3 dalį kiemo rūsio 5I1p (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-tvarto 6I1m (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-tvarto 8I1m (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-tvarto 9I1p (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-daržinės 12I1ž (duomenys neskelbtini) bei į 1/4 dalį kiemo statinių (šulinį ir 2 lauko tualetus) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Nr. 2-514/63. Taip pat pareiškėjo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą-viralinę 2I1p, pastatą-garažą 3I1p, pastatą-sandėlį 4I1ž, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodyta statybos inspektoriaus 1988 m. balandžio 8 d. pažyma.

- B. U. – į 1/4 dalį gyvenamojo namo, perkeliant duomenis iš Kretingos rajono Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinių knygų ir juose įregistruotų dokumentų, t.y. 1963 m. spalio 22 d. Kretingos rajono liaudies teismo sprendimo bei B. U. vardu 1984 m. lapkričio 20 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (not. reg. Nr. 2818), kuris tuo metu nustatyta tvarka buvo įregistruotas Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinėje knygoje Nr. 1. Taip pat B. U. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį ūkinių pastatų, pažymėtų 5I1p, 6I1m, 8I1m, 9I1p, 12I1ž bei kiemo statinių, kaip gyvenamojo namo priklausinių.

- E. D. – į 3/4 dalis gyvenamojo namo ir į 2/3 dalis ūkinių pastatų, pažymėtų 5I1p, 6I1m, 8I1m, 9I1p, 12I1ž bei kiemo statinių. E. D. nuosavybės teisės į 1/2 dalį gyvenamojo namo ir į po 1/3 dalis ūkinių pastatų, pažymėtų 5I1p, 6I1m, 8I1m, 9I1p, 12I1ž, teisinė registracija atlikta perkeliant duomenis iš Rūdaičių apylinkės LDT VK ūkinių knygų ir jose įregistruotų dokumentų, t.y. 1963 m. spalio 22 d. Kretingos rajono liaudies teismo sprendimo pagrindu, o į 1/3 ūkinių pastatų – kaip gyvenamojo namo priklausinius. Taip pat E. D. duomenų perkėlimo būdu buvo įregistruotos ir nuosavybė teisės į B. U. paveldėtas pastatų dalis 1984 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu.

E. D. mirus, jos nuosavybės teise valdytų pastatų dalis paveldėjo tretysis suinteresuotas asmuo A. R. Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 3/4 dalis gyvenamojo namo, 2/3 dalis kiemo rūsio, 2/3 dalis tvartų ir daržinės bei 3/4 dalis kiemo statinių. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas 2002 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5080.

Pareiškėjas 2012 m. kovo 8 d. (t. 2, b.l. 9-17) kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti registro duomenis, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo, o taip pat į 1/2 dalį tvarto 911p, 1/2 dalį kiemo rūsio 5I1p, 1/2 dalį kiemo statinių bei visą daržinę 12I1ž ir visą tvartą 6I1m. Pareiškėjas prašymą pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis grindžia 2011 m. vasario 17 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūno pažyma apie namų valdą Nr. V3-103 (t. 1, b.l. 48), 1998 m. balandžio 22 d. pastato dalių paskaičiavimu (t. 1, b.l. 47), 1984 m. gegužės 15 d. mirties akto Nr. 19 įrašu (t. 1, b.l. 63), 1998 m. sausio 20 d. santuokos akto įrašu Nr. 8 (t. 2, b.l. 26), 1936 m. sausio 6 d. mirties įrašu Nr. 3 (t. 2, b.l. 27), 1957 m. kovo 7 d. mirties įrašu Nr. 3 (t. 2, b.l. 28), 1982 m. rugsėjo 10 d. testamentu (t. 1, b.l. 61), Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514/63 m. (t. 1, b.l. 60) ir kitais archyviniais dokumentais.

Pareiškėjas teigia, jog B. U. (pareiškėjo pamotė) jokio turto neturėjo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausė tik E. U. (jo ir E. D. motinai) iki santuokos su jų tėvu P. U., todėl, pareiškėjo teigimu, Kretingos rajono liaudies teismas 1963 m. spalio 22 d. sprendimu dalijo ne tėvo, o pareiškėjo motinos E. U. nuosavybę, šio sprendimo pagrindu B.U. nuosavybės teisės neįgijo, jai tik suteikta teisė naudotis 12 kv. m. kambariu, bendru koridoriumi bei atskiru tvartu, todėl B. U., neturėdama nuosavybės teisių į ginčo turtą, negalėjo jo testamentu palikti E. D.

Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimo turinys (t.1, b.l. 60) patvirtina, kad viešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama civiline byla B. U. atsakovams P. U., S. U., E. D. dėl pastatų padalinimo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas nusprendė namą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp šalių padalinti sekančiai <...>. Pareiškėjo argumentus, kad minėtu sprendimu B. U. neįgijo nuosavybės teisės, teismas pripažįsta nepagrįstais, nes Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. spalio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63 m. nėra panaikintas ar kitaip nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, o tam tikros netikslios formuluotės teismo sprendime nesudaro teisinio pagrindo jo turinį vertinti kitaip.

Pareiškėjas, ginčydamas Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenis, nepateikė 1935 m. lapkričio 12 d. surašyto testamento bei nepateikė jokio kito dokumento, patvirtinančio, kad paveldėjo kokį nors turtą po savo motinos E. U. mirties. P. U. pateikti dokumentai – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. kovo 26 išduota pažyma Nr. 676 apie nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 29)) tik patvirtina faktą apie E. U. valdytą žemę. Pažymėtina, kad šios pažymos pastaboje nurodyta, jog žinių apie E. U. Ankštakių kaime turėtą žemę ir mišką, dokumentų apie turėtus pastatus ir nekilnojamojo turto paveldėjimą iš tėvo J. M. bei E. U. 1935 m. lapkričio 12 d. surašyto testamento, patvirtinto 1938 m. gegužės 17 d. Kretingos apylinkės teismo, archyvo saugomuose fonduose nėra. Pareiškėjo pateiktuose kituose archyviniuose dokumentuose (t. 1, 32-41) yra tik duomenys apie žemę, tačiau nėra jokių duomenų apie E. U. Ankštakių kaime turėtus pastatus, nekilnojamojo turto paveldėjimą, įpėdinius.

Kreipdamasis į teritorinį registratorių su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo, pareiškėjas prašymą grindė 1998 m. balandžio 22 d. atliktais paskaičiavimais (t. 1, b.l. 47) ir Kretingos rajono savivaldybės Kretingos seniūnijos 2011 m. vasario 17 d. pažyma apie namų valdą Nr. V3-103 (t. 1, b.l. 48). Šalių paaiškinimais ir rašytiniais duomenimis nustatyta, kad toks paskaičiavimas buvo atliktas pagal pareiškėjo atstovo 1998 m. balandžio 22 d. atsakovui pateiktą prašymą dėl gyvenamojo namo patalpų idealiųjų dalių paskaičiavimo (t. 1, b.l. 47). Todėl minėtas pastato idealiųjų dalių paskaičiavimas yra tik projektas, nepatvirtinantis fakto, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą turėtų būti pakeistos. Kretingos rajono savivaldybės Kretingos seniūnijos 2011 m. vasario 17 d. pažyma apie namų valdą Nr. V3-103 buvo išduota remiantis aptartu paskaičiavimu, todėl ji taip pat negali būti pagrindu įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į 54/100 dalis gyvenamojo namo.

Pareiškėjo argumentai apie tai, kad B. U. vardu surašytame testamente turtas paliktas E. D., gimusiai 1925 m. rugpjūčio 17 d., o ne E. D., gimusiai 1935 m. rugpjūčio 14 d., kad B. U. gimimo data yra kita, nei įrašyta testamente, nagrinėjamame ginčo kontekste vertinami kaip teisiškai nereikšmingi dėl aukščiau paminėtų aplinkybių.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą dėl registro duomenų pakeitimo atsakovui teikia antrą kartą. Pirmą kartą toks prašymas buvo pateiktas 2004 m. birželio 18 d. (t. 2, b.l. 51-52). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2004 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino (t. 2, b.l. 53-54). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 39 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, įpareigodama atsakovą padaryti registre žymą, kad pareiškėjui pagal Kretingos rajono liaudies teismo 1963 m. lapkričio 20 d. sprendimą gyvenamajame name skirtos patalpos, pažymėtos 2-4 (16,33 kv. m.) ir 1-10 (15,77 kv. m.). Šio sprendimo turinys įrodo, kad komisija, svarstydama pareiškėjo skundą ir atsižvelgdama į gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų netikslumus, kurie atsispindi paveldėjimo dokumentuose, išduotose B. U., o vėliau ir E. D., o taip pat į tai, kad pareiškėjui 1963 m. spalio 22 d. sprendimu priskirtos patalpos (kambarys, kamara, dalis koridoriaus ir verandos) gali sudaryti didesnę dalį negu jam šiuo metu įregistruota (t.y. 1/4), pasiūlė Klaipėdos filialui sudaryti komisiją ir, nuvykus į vietą, su šiuo metu esančiais dviem bendraturčiais – pareiškėju ir A. R. – aptarti nuosavybės teisės dalių į gyvenamąjį namą patikslinimo (nustatymo), konkrečių gyvenamojo namo patalpų bei ūkinių pastatų naudojimosi klausimus. 2004 m. spalio 21 d. skundo patikrinimo vietoje aktas (t. 2, b.l. 55) įrodo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, vykdydamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos nurodymą, pasiūlė bendraturčiams sudaryti susitarimą dėl gyvenamojo namo dalių patikslinimo bei nustatyti naudojimosi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis tvarką, tačiau tokio susitarimo pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo A. R. nesudarė.

Jau minėta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, o Įstatymo 22 straipsnyje yra aiškiai nurodytas dokumentų sąrašas, kurių pagrindu gali būti įregistruojamos ar suvaržomos daiktinės teisės. Atliekant pareiškėjo prašomus Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimus, kartu būtų pakeista trečiojo suinteresuoto asmens A. R. nekilnojamojo turto teisinė registracija, o tokios procedūros atsakovas atlikti negali dėl aukščiau sprendime aptartų aplinkybių, o pastatų bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka nėra pakeitę kitokių nuosavybė teisės dalių, negu šiuo metu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.