- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1107-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Skolininkas
- S. K.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-14098-285/2009 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą skolininkui S. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2009-04-29 kreditorė pateikė teismui pakartotinį pareiškimą (b. l. 71), kuriuo prašė pradėti priverstinį negrąžintos 828 751,61 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininko, išieškojimą nukreipiant į kreditorei įkeistą turtą, esantį Kauno r., Karmėlavos sen., Narėpų k., priimant nutartį priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, nes skolininkas prievolės pagal 2007-06-08 hipotekos lakštą (identifikavimo kodas 02120070009048) iki šiol neįvykdė. Kreditorė nurodė, kad dėl skolos iš skolininko išieškojimo bei skolininkui priklausančio turto arešto dar 2008-12-19 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, kuris 2008-12-24 nutartimi kreditorės prašymą patenkino (b. l. 38-39).
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nutartimi (b. l. 73-74) patenkino kreditorės reikalavimus ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko 828 751,61 Lt skolą, 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009-04-29 iki visiško prievolės įvykdymo, 127 Lt žyminį mokestį bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 5233-0003-0231), 0,1049 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.5233-0003-0237), 0,1505 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.5233-0003-0236), gyvenamąjį namą, bendras plotas 244,48 kv. m (unikalus Nr.5200-2027-0016, kiemo statinius (unikalus Nr.5200-2027-0049), kiemo statinius (unikalus Nr.4400-1121-3277), kiemo statinius (unikalus Nr.4400-1121-3288), pirtį, plane 3Ilm (unikalus Nr.5200-2027-0038), esančius Kauno r., Narėpų k.. Teismas nurodė, kad 2007-06-08 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070009048) skolininkas, užtikrindamas 779 200 Lt paskolos, suteiktos jam pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0350718071492-77, grąžinimą kreditorei, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 3 žemės sklypus su gyvenamuoju namu, pirtimi ir kitais kiemo statiniais, esančius Kauno r., Narėpų kaime. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 974 000 Lt. Skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditorei pagal Sutartį, todėl 2008-12-24 nutartimi Nr. 02200819056-L buvo areštuotas įkeistas turtas. 2009-01-06 skolininkas ir įkeisto turto savininkas buvo asmeniškai įspėtas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 34). 2009-01-15 skolininkas pateikė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-12-24 nutarties. Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi atskirasis skundas buvo atmestas, Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2008-12-24 nutartis palikta nepakeista (b. l. 62-65). 2009-04-29 gautas kreditorės pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti iš skolininko minėtą skolą. Kadangi skolininkas neįvykdė prievolės pagal Kreditavimo sutartį, paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, teismas nutarė skolą priverstinai išieškoti ne ginčo tvarka, įkeistą turtą priverstinai parduoti iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas (b. l. 81-82) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-07 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skolininkas nurodo, kad CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Nors pareiškėjas ir buvo įspėtas, kad įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, skolininkas mano, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius CK nuostatas, todėl yra neteisėta ir naikintina. Kreditorė ne tik, kad reikalauja išieškoti skolą ir palūkanas, tačiau ir įkeisto turto vertė gerokai viršija prisiimtus įsipareigojimus (jau kredito sutarties sudarymo metu turto vertė buvo nustatyta 974 000 Lt), be to, pažeisdama bendradarbiavimo principus, vienašališkai nusprendė išieškoti skolą priverstiniu būdu, nors skolininkas bandė tartis su banku dėl kredito grąžinimo grafiko keitimo. 2007-06-08 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070009048) skolininkas, užtikrindamas 779 200 Lt paskolos, suteiktos jam pagal Sutartį, grąžinimą kreditorei, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šios aplinkybės rodo, kad buvo įregistruota jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad įkeisto turto savininkas savo turtu atsako tiktai už prievolės 779 200 Lt sumai įvykdymą. Skolininkas neįkeitė savo turto užtikrindamas skolos, viršijančios 779 200 Lt, t. y. dėl padidintų palūkanų, delspinigių. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius, priimdamas nutartį priverstinai išieškoti iš skolininko 828 751,61 Lt skolą, 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009-04-29 iki visiško prievolės įvykdymo, ir 127 Lt žyminį mokestį, pažeidė CK 4.180, 4.181 str. Kadangi šiuo atveju, kaip jau minėta, buvo įregistruota jungtinė hipoteka ir nustatyta įkeisto turto savininko atsakomybės riba, t. y. 779 200 Lt, tiktai minėtos sumos ribose Kauno miesto apylinkės teismas turėjo teisę įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką bei reikalauti, kad būtų vykdomas priverstinis išieškojimas. Teismo priimta nutartis dėl 82 875,61 Lt skolos grąžinimo viršija įkeisto turto savininko prisiimto įsipareigojimo dydį, ko pasekoje nutartis yra naikintina ir klausimas grąžintinas primos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, skolininkas susiklosčius blogai ekonominei situacijai ne kartą kreipėsi į banką dėl paskolos grafiko atidėjimo, siekdamas tinkamai vykdyti paskolos sutartį, tačiau bankas nesuteikė jam galimybės atidėti paskolos mokėjimą. Ne kartą buvo kalbėta su banko darbuotojais ir teikti siūlymai dėl paskolos grafiko keitimo. Skolininkas, suvokdamas savo sunkią ekonominę padėtį, vadovaudamasis CK 6.200 str. 3 d., siekė bendradarbiauti su banku ir nustatyti abiems šalims tinkamą paskolos grąžinimo grafiką bei terminus, tačiau bankas, neatsižvelgdamas į skolininko nevienkartinius prašymus dėl paskolos grafiko keitimo, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. Bankas, iš karto kreipdamasis į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, piktnaudžiauja savo padėtimi ir siekia pasipelnyti. Skolininkas specialiai nevengia grąžinti paskolos, priešingai, nori grąžinti jam suteiktą paskolą, tačiau kreditorė nesitaria su skolininku ir nepalieka jam galimybės grąžinti paskolą, o iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priverstinio išieškojimo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2007-06-08 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070009048) (b. l. 13-16) skolininkas, užtikrindamas 779 200 Lt paskolos, suteiktos jam pagal 2007-04-05 Kredito limito sutartį Nr. 0350718071492-77 (b. l. 2-4), grąžinimą kreditorei, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius 3 žemės sklypus su gyvenamuoju namu, pirtimi ir kitais kiemo statiniais, esančius Kauno r., Narėpų k. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu nurodyta 974 000 Lt.
Kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.). Hipotekos skyrius, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar yra pateikti visi būtini jai vykdyti ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai. Pažymėtina, jog jungtinės hipotekos atveju kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą. CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. CK 4.192 str. 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Byloje nustatyta, kad skolininkas Sutarties 4 p. numatytų įsipareigojimų neįvykdė (nesukaupė kiekvieną mėnesį iki mokėjimo dienos sutartyje nurodytoje sąskaitoje lėšų, reikalingų kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką) (b. l. 7-8) ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 828 751,61 Lt (779 200 Lt negrąžintos paskolos, 42 621,88 Lt nesumokėtų palūkanų, 6 929,73 Lt delspinigių). Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Kauno apygardos teismas 2009-04-09 nutartyje konstatavo, kad kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, teisėtasi 2008-12-19 kreipėsi dėl skolos išieškojimo neginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o teismas 2008-12-24 nutartimi pagrįstai areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriuo buvo užtikrintas AB SEB banko suteiktos paskolos įvykdymas. Dėl šių priežasčių atmestinas skolininko atskirojo skundo argumentas, kad bankas, pažeisdamas bendradarbiavimo principus, vienašališkai nusprendė išieškoti skolą priverstiniu būdu, nors skolininkas bandė tartis su banku dėl kredito grąžinimo grafiko keitimo. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant Sutarties kreditorė pareikalavo grąžinti kreditą per nustatytą papildomą terminą (b. l. 20), bet skolininkas šio reikalavimo neįvykdė, todėl kreditorė pasinaudojo teise vienašališkai minėtą sutartį nutraukti (b. l. 21).
CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 dalyje įtvirtintas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto (ir jau areštuoto) daikto perdavimo administruoti, kartu pateikiant hipotekos lakštą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. CPK 558 str. 2 dalyje numatyta, jog hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą, priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.
Teismas, priėmęs kreditorės 2008-12-19 pareiškimą (b. l. 1), 2008-12-24 priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą (b. l. 24-25), t. y. taikė hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Ta pačia nutartimi, įteikta skolininkui asmeniškai 2009-01-06 9b. l. 34), įsiteisėjusia 2009-04-09 (Kauno apygardos teismui atmestus atskirąjį skundą), skolininkas ir įkeisto turto savininkas buvo įspėtas, kad, negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos nebuvo grąžinta, konstatuotina, kad hipotekos teisėja, gavusi pakartotinį kreditorės 2009-04-28 pareiškimą (b. l. 71), vadovaudamasi CPK 558 str. 2 dalimi, visiškai pagrįstai priėmė nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių (b. l. 73-74).
Kaip jau minėta, pagal CK 4.174 str. 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi atmestinas ir apelianto argumentas, kad įkeisto turto savininkas savo turtu atsako tik už 779 200 Lt prievolės įvykdymą ir kad jis nėra įkeitęs savo turto užtikrinant skolą, viršijančią 779 200 Lt, t. y. dėl 42 621,88 Lt palūkanų ir 6 929,73 Lt delspinigių. Be to, pažymėtina, jog ir pačiame hipotekos lakšte (identifikavimo kodas 02120070009048) (b. l. 13-16) šeštoje skiltyje yra numatyta, kad prievolės dydis yra 779 200 Lt ir palūkanos. Pažymėtina, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą ir turtą parduodant iš varžytynių, jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininkas turi teisę nustatyti šių daiktų pardavimo eilę (CK 4.194 str. 2 d.). Klausimas, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiamas jau vykdant išieškojimą. Įkeistų daiktų savininko teises vykdymo proceso metu saugo CK 4.194 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų viešosiose varžytynėse parduoti galima tik tiek, kiek reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, dėl ko atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.