Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau-Institucijos) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimu K. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nes jis būdamas darbdaviu, - UAB (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), administracijos vadovu, direktoriumi, 2013-02-20 d. leido L. K. apie 20 min. dirbti sandėlio darbininko darbą, - rūšiuoti ir fasuoti morkas, įmonės (darbdavio) naudai, jam pačiam vadovaujant (parodžius darbo tvarką) ir L. K. jai paklusus, t. y. esant Lietuvos Respublikos DK 93 ir 95 str. str. apibrėžtiems būtiniesiems darbo sutarties požymiams, – susitarimui dėl darbo vietos ir darbo funkcijos, tačiau jos raštu dar nesudarius, taip pat nepranešęs prieš vieną darbo dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie L. K. darbo pradžią, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. p., 99 str. 2, 3 ir 6 d. d., 2007-04-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų“ 25.1 punkto imperatyvius reikalavimus.

Be to, jis, būdamas darbdaviu, - UAB (duomenys neskelbtini) , identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios (duomenys neskelbtini), administracijos vadovu, direktoriumi, leido pradėti teisėtai dirbti šioje maisto pramonės ir prekybos įmonėje 2013-02-22 d. sandėlio darbininkei L. K. neįteikęs pastarosios tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo) ir šiai nepasitikrinus teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 99 str. 2 ir 3 d. d., 265 str. 2 ir 3 d. d. bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 d., 25 str. 1 d. 9 p. imperatyvius reikalavimus.

Skundžiamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimu, pritaikius ATPK 30¹ nuostatas, K. L. pagal ATPK 41³ str. 1 d nubaustas 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio bauda, pagal ATPK 41 str. 1 d. nubaustas 500 (penkių šimtų litų) dydžio bauda. Galutinė nuobauda K. L. skirta 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Teismas K. L. kaltę grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties K. L. paaiškinimais, liudytojos L. K. paaiškinimais bei parodymais teisme, kita bylos medžiaga. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį teismas, įvertinęs tai, kad iš esmės faktines veikos aplinkybes K. L. pripažino, nelegalus darbas truko ypatingai trumpai, darbo apimtys buvo labai mažos, dėl ko veikos pavojingumas buvo minimalus, sprendė, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir kirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas.

K. L. administracinės nuobaudos skirtos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde prašoma skirti griežtesnę nuobaudą (sankcijos ribose) už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teigiama, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apylinkės teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą motyvavo, tuo, kad iš esmės faktines veikos aplinkybes K. L. pripažino, nelegalus darbas truko ypatingai trumpai (apie 20 min.), darbo apimtys buvo labai mažos (sufasuota tik 10 kg daržovių), ir dėl šių aplinkybių veika įstatymo saugomiems gėriams žalos darė mažai, dėl ko veikos pavojingumas buvo minimalus. Teismas tai laikė šimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos – 3000 Lt paskyrimas šiuo atveju būtų neprotingas, neteisingas ir neadekvatus (neproporcingas) pažeidimo pavojingumui ir jo pobūdžiui.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino veikos padarymo faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė švelnesnę nuobaudą pagal ATPK 41³ str. 1 d. nei numatyta sankcijoje. Teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę, kurių pagrindu gali būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis. Apylinkės teismas išimtinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis ATPK 30¹ str. nuostatų taikymą, laikė mažą veikos pavojingumą ir tai, kad pažeidėjas pripažino faktines veikos aplinkybes, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nelegalaus darbo reikšmę bei pavojingumą, nepagrįstai jį sumažindamas, taip pat nepagrįstai išimtine aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas pripažino faktines veikos aplinkybes, be to, skirdamas nuobaudą nesivadovavo ATPK 20 straipsnyje nurodytais tikslais, todėl pagal ATPK 41³ str. 1 d. skyrė aiškiai per švelnią nuobaudą.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims siekiant nubausti bei auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl nuobaudų taikymo procese kylantys neigiami padariniai, suvaržymai ir apribojimai laikomi natūralia neteisėto elgesio pasekme.

Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti ne tik į materialinę žalą, jos dydį, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Nors šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą tarpą, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė, tačiau būtina atsižvelgti ir vertinti tai, kad tuo taip pat buvo pažeisti darbuotojo teisėti interesai. Darbuotojui buvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Be to, tokia veika buvo iškreipta konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tai, kad darbuotojui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis negali būti vertinam kaip maža žala, rodanti ypatingai mažą veikos pavojingumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ATPK 20 str. įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu siekiamą naudą darbdaviui, kurio atstovas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tik simbolinio dydžio bauda, kurią teismas paskyrė, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda bei siekiamais tikslais, todėl, skiriant tokią mažą baudą, gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus. Teismo nurodytos aplinkybės dėl konkretaus šios veikos pavojingumas rodo mažesnį nei rūšinis ATPK 41³ str. 1 d. numatytos veikos pavojingumą ir sudaro pagrindą nuobaudą individualizuoti sankcijos ribose, parenkant mažesnę, nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, nuobaudą, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri net penkis kartus mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Aukštesniojo teismo nuomone, teismas nepagrįstai pažeidėjo faktinių aplinkybių pripažinimą priskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiami bylojančiomis pažeidėjo naudai. Pažymėtina, jog teismas nenustatė nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje, kaip pagrįstai pastebi Institucija, nenustatyta, kad pažeidėjas būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą, priešingai, savo paaiškinimuose nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimai dėl nelegalaus darbo kito. Jis kategoriškai nesutiko, kad tai buvo nelegalus darbas. Tai nerodo jokio gailėjimosi ir negali būti vertinama nei kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei kaip aplinkybė ypatingai teigiamai bylojanti pažeidėjo naudai. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, byloje nenustatyta. Tai, kad pažeidėjas turi išlaikytinį, dirba, būdinga kiekvienam eiliniam, darbingam asmeniui, todėl ši aplinkybė nei pati savaime, nei su kitomis aplinkybėmis, nelaikytina išimtine, ypatingai teigiamai bylojančia pažeidėjo naudai.

Atsižvelgiant į šių aptartų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos K. L. atžvilgiu taikytos nepagrįstai, todėl šioje dalyje nutarimas keistinas, K. L. paskiriant naują nuobaudą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. Į tai, kad tai pažeidimas, kuriuo daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka, be to, daroma žala ir vengiant privalomų mokesčių į valstybės biudžetą bei įmokų į socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą. Atsižvelgiama į pažeidėjo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju mažesnis nei rūšinis veikos pavojingumas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teigiamai charakterizuojama pažeidėjo asmenybė lemia mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobaudos skyrimą. Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo nuomone, ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti K. L. skirtina minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Kadangi apeliacinės instancijos teisme pažeidėjui skirta nauja griežtesnė nuobauda, ši nuobauda turi būti subendrinama su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimu skirtąją nuobauda už ATPK 41 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. keistina ir galutinė K. L. skirtoji nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos, skirtos pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir dalyje dėl galutinės subendrintos nuobaudos pakeisti.

K. L. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį skirti naują nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančio litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. šią nuobaudą subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimu skirta nuobauda pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį – 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio bauda ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančio litų) dydžio baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.