- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-435-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05549-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Pažeidėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutarimo, kuriuo I. B. už Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nubausta 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. už tai, kad ji 2010-09-19, apie 15.40 val., Ozo g. 14, Vilniuje, vairavo motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, tuo pažeisdama KET 14 p.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; apklausti liudytoją vyr. patrulį G. V.. Apeliantė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, kadangi administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliantė mano, kad šis nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nagrinėjant administracinę bylą, buvo apklausti ne visi liudytojai. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. A. apklausiamas parodė, kad 2010-09-19 patruliavo kartu su vyr. patruliu G. V., tačiau teismo posėdyje jis apklaustas nebuvo. Teismas nutarime nurodo, kad administracinį teisės pažeidimą įrodo ne tik liudytojo G. A. parodymai, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, G. V. 2010-09-19 tarnybinis pranešimas. Tai rodo, kad trečiuoju liudytoju šioje byloje turėjo būti vyr. patrulis G. V., tačiau jis nebuvo apklaustas. Nutarime neatskleistas minėtų dokumentų turinys, nėra įvertinti nurodytuose dokumentuose esantys duomenys, neaptarta šių dokumentų įrodomoji galia. Apeliantė mano, kad G. V. vaidmuo jos byloje yra labai svarbus, nes skundžiamą nutarimą teismas priėmė remiantis ir šio pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu. Šis pranešimas buvo įvertintas kaip objektyvus ir patvirtinantis apeliantės kaltę, tačiau I. B. neturėjo jokių galimybių užduoti klausimų šiam pareigūnui. Taip apeliantės teisės pilnavertiškai dalyvauti procese buvo suvaržytos, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
Apeliantė nurodo, kad jos draugas L. B. buvo apklaustas administracinėje byloje kaip liudytojas. Tačiau kitoje administracinėje byloje jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tai, kad leido vairuoti transporto priemonę apeliantei, kuri neturėjo teisės vairuoti (ATPK 133 str.). Kitaip tariant, apklausiant L. B. kaip liudytoją apeliantės byloje, buvo grubiai pažeistos proceso taisyklės, kurios draudžia apklausti asmenį kaip liudytoją apie galimai jo paties padarytą veiką. Šioje byloje yra svarbios tos pačios aplinkybės, kurios aptariamos apeliantės byloje, todėl L. B. apeliantės byloje apklausiamas kaip liudytojas neišvengiamai turi dėstyti tas aplinkybes, kurios reikšmingos ir nagrinėjant jo bylą. Be to, apklausiant minėtą asmenį, jis buvo prisaikdintas, kai tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nėra prisaikdinamas, jis negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, negali būti baudžiamas už melagingų parodymų davimą ir t. t.
Apeliantė pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nepažeidė KET reikalavimų, todėl yra nepagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 500 Lt bauda. Nurodo, kad niekada jokios transporto priemonės nevairavo dėl objektyvių priežasčių – tiesiog tuo metu nemokėjo vairuoti nei motociklo, nei jokios kitos transporto priemonės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog I. B. 2010-09-19, apie 15.40 val., Ozo g. 14, Vilniuje, vairavo motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, tuo pažeisdama KET 14 p. Policijos pareigūnas G. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-09-19, patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. V. nustatytame maršrute, apie 15.30 val., važiuojant V. Gerulaičio gatve į juos kreipėsi gyventojai, kad Ozo g. 14, prie „Siemens“ arenos, automobilių aikštelėje dideliu greičiu važinėja motociklai. Nuvažiavę į minėtą aikštelę pastebėjo grupę jaunuolių su motociklais, kurie stovėjo. Vienas motociklas važinėjo ratais aikštelėje. Privažiavus prie minėto motociklo paaiškėjo, kad juo važinėjusi mergina (kaip vėliau paaiškėjo, I. B.) neturi vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, registracijos liudijimo bei techninės apžiūros talono. Taip pat mergina paaiškino, kad yra nepilnametė. Bendravimo metu prie jų priėjo pilietis, kuris pateikė visus motociklo dokumentus bei paaiškino, kad jis mokė merginą vairuoti. L. B. apgailestavo dėl pažeidimo bei prašė jų nebausti. Vėliau jis pasakė, kad jie su drauge stovėjo prie motociklo ir niekas nevažinėjo (b. l. 3). Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. A. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 49). Kartu su G. A. 2010-09-19 patruliavęs policijos pareigūnas G. V. tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes. Tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad 2010-09-19 apie 15.30 patruliuojant kartu su G. A. nuvyko į Ozo g. 14, prie „Siemens“ arenos esančią stovėjimo aikštelę ir sustabdė motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo mergina (kaip vėliau paaiškėjo, I. B.), kuri nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Netoliese buvo motociklo savininkas L. B., kuris pateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimą, motociklo registracijos liudijimą bei techninės apžiūros taloną. Mergina paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 4). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnas G. V. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nelaikoma esminiu proceso pažeidimu, lemiančiu skundžiamo nutarimo neteisėtumą. Policijos pareigūno G. V. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės neprieštarauja teisme apklausto liudytojo G. A. duotiems paaiškinimams, kurio paaiškinimai buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. parodymus, matyti, kad ji apklausta pirmosios instancijos teisme neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad 2010-09-19, apie 15.40 val., ji kartu su L. B. atvažiavo prie „Siemens“ arenos. L. B. nuėjo prie „Vichy“ parko, o jos paprašė pasaugoti motociklą. Ji pamatė kaip grįžta L. B., atsisėdo ant motociklo, užsidėjo šalmą, kad nenukristų. I. B. iš variklių garso girdėjo, kaip važinėjo motociklai kitoje aikštelėje. Prie jos priėjo policijos pareigūnai, L. B. tuo metu nuo jų buvo gal 20 metrų atstumu. Ji sėdėjo ant galinės motociklo sėdynės. Policijos pareigūnams pasirodė, kad ji vairavo motociklą, kodėl taip pasirodė, nežino (b. l. 47). Tokia I. B. pozicija vertinama kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas L. B. parodė, kad 2010-09-19, apie 15.40 val., jis su I. B. buvo prie „Vichy“ parko, aikštelėje. Jis turi mopedą, norėjo su I. B. dviese pabūti. Aikštelė buvo tuščia, tik vienas automobilis stovėjo. Mopedą jis pastatė vidury aikštelės. Jis norėjo į tualetą, todėl paprašė I. B., kad ji pasaugotų mopedą ir šalmus. Nepraėjo nė 10 minučių, kai grįždamas pamatė, kaip policijos pareigūnai priėjo prie I. B., kuri tuo metu sėdėjo ant mopedo, ant pirmos vietos prie vairo. Policijos pareigūnai paprašė jos dokumentų, ji jokių dokumentų su savimi neturėjo (b. l. 48). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojo L. B. parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra I. B. draugas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. B. negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas, nes kitoje administracinėje byloje jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tai, kad leido vairuoti transporto priemonę I. B., kuri neturėjo teisės vairuoti (ATPK 133 str.), taip buvo pažeistos proceso taisyklės, kurios draudžia apklausti asmenį kaip liudytoją apie galimai jo paties padarytą veiką, be to, apklausiant minėtą asmenį, jis buvo prisaikdintas, kai tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nėra prisaikdinamas, jis negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, negali būti baudžiamas už melagingų parodymų davimą ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. nagrinėjamoje byloje liudytoju buvo apklausiamas ne apie savo galimai padarytą veiką, o jis davė parodymus dėl I. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad I. B. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutarimą palikti nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.