- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- 1-358-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., ties Beatričės g. 6 namu, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš J. A. rankos išplėšė jai priklausantį rankinuką, 40 eurų vertės, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung sm-J530“, 200 eurų vertės, dėkle, 18 eurų vertės, piniginė, 20 eurų vertės, su 40 eurų grynųjų pinigų, regos akiniai, 80 eurų vertės, 4 vnt. raktų, 109 eurų vertės, Vilniečio kortelė, 1,50 eurų vertės, J. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelės, pensininko pažymėjimas, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą J. A. priklausantį turtą bendros 436,50 eurų vertės. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis pavogė iš pagyvenusios moters rankinę. Rankinę paėmė iš jos rankų bėgdamas. Rankinėje buvo piniginė, banko kortelės, vilniečio kortelė, akinių dėklas ir telefonas. Jis pardavė telefoną, tiksliai neatsimena, už kiek, gal už 30-40 eurų. Rankinę išmetė į šiukšliadėžę. Vagystę įvykdė, nes reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms. Poelgį vertina labai blogai. Jam geriau būtų gydytis nuo priklausomybės, negu atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. 236 Eur dydžio civilinį ieškinį pripažįsta.
Kadangi kaltinamasis S. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamasis S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną ir laiku ėjo vienas Beatričės gatvėje, Vilniuje. Tuo metu pamatė einančią moterį, kuri nešėsi rankoje rankinę. Jis iš priekio išsibėgėjo ir išplėšė iš moters rankos rankinę. Nubėgo pasislėpti. J. T. Vaižganto gatvėje, netoli parduotuvės „Express Market“, apžiūrėjo pavogtą rankinę, kurioje rado piniginę, pasiėmė grynus pinigus, negali pasakyti sumos, telefoną „Samsung“, kuris buvo dėkle. Rankinę su joje likusiais daiktais ir dokumentais išmetė į šiukšliadėžę. Sim kortelę iš telefono išmetė taip pat. Po keleto dienų (duomenys neskelbtini) pavogtą telefoną pardavė už 20 eurų vaikinui, vardu G.. Nedirba, pinigų neturi, vartoja karfentanilį, todėl vagia. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 107-109, 115-116).
2022 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja J. A., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., Beatriščės g., Vilniuje, nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 – 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais, tamsių plaukų, kitų požymių nurodyti negali, jai iš rankos išplėšė moterišką rankinuką, dviejų spalvų, šviesiai pilkos ir šviesiai geltonos, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, geltonos spalvos, įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą, raktai nuo buto ir laiptinės, juodos spalvos pailgam moteriška piniginė, kurioje buvo apie 40 eurų, įvairios nuolaidų kortelės, registracijos pas gydytojus talonai, pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, dokumentai, išduoti jos vardu, Vilniečio kortelė. Šio įvykio pasėkoje jai padarytas 400 eurų materialinis nuostolis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9).
Nukentėjusioji J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 16.00 val. ji nuvyko į Šv. Jokūbo bažnyčią, Vasario 16-osios g., Vilniuje. Apie 17.00 val. ji išėjo iš bažnyčios ir pėsčiomis ėjo link Operos ir baleto teatro sustojimo Vilniaus g. Ji praėjo Šermukšnių g. po ko pasuko į Jakšto g. ir, nepriėjusi Gedimino pr., nusuko į Beatričės g. ir ėjo link Operos ir baleto teatro. Gatvėje nebuvo žmonių, ji buvo viena ir pastebėjo, kad nuo Operos ir baleto teatro pusės link jos eina vyriškis. Ji tuo metu buvo priėjusi gatvės vidurį ir, kai vyriškis susilygino su ja, griebė už rankinės, kurią ji nešėsi karėje rankoje. Ji ranką suspaudė stipriau, tačiau vyriškis stipriai patraukė už rankinės ir ji ją paleido, vyriškis nubėgo į Jakšto gatvę ir pasuko link Gedimino pr., daugiau jo nematė. Vyriškis jai nepratarė nė žodžio, fizinio smurto nenaudojo. Ji pradėjo šaukti ir bėgo iš paskos. Kai atbėgo į Jakšto g., prie poliklinikos stovėjo taksi automobilis. Vairuotojo paklausė, ar jis matė vyriškį, į ką vairuotojas atsakė, kad matė ir vyriškis nubėgo tiesiai į Gedimino pr. Daugiau taksi vairuotojas jai informacijos nesuteikė. Po to ji nuėjo į policijos komisariatą. Vagis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 - 175 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais rūbais, tamsių plaukų, veido oda įdegusi. Jai pasirodė, kad šis vyriškis (duomenys neskelbtini). Rankinukas buvo dviejų spalvų, šviesiai pilkos ir šviesiai geltonos, jame buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, geltonos spalvos, įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą, raktai nuo buto ir laiptinės, juodos spalvos pailga moteriška piniginė, kurioje buvo apie 40 eurų, įvairios nuolaidų kortelės, registracijos pas gydytojus talonai, pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, dokumentai, išduoti jos vardu, Vilniečio kortelė. Pavogto rankinuko vertė – 40 eurų, mobilaus telefono „Samsung“ vertė – 200 eurų, telefono dėklo vertė – 18 eurų, piniginės vertė – 20 eurų, piniginėje buvo 40 eurų grynųjų pinigų, regos akinių vertė – 80 eurų, 4 raktų vertė – 109 eurai, Vilniečio kortelė – 1,50 eurų. Telefonas rastas ir jai grąžintas, padaryta 236,50 eurų turtinė žala (b. l. 27-31, 92-93).
Liudytojas G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 16 d., apie 08.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vienas ėjo į parduotuvę „Maxima“. Prie pat šios parduotuvės sutiko pažįstamą vyrą, t.y. S. S. (šio vyro požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) tautybės vyras, apie 177 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, rudomis akimis, juodų trumpų plaukų, su juoda barzda (nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. be barzdos, nes ją nusikuto), dažniausiai būdavo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, juodais ilgarankoviais marškinėliais, juodomis sportinėmis kelnėmis, abiejuose šonuose dvi baltos linijos, sportiniais bateliais, šviesios spalvos sandalais-basutėmis. Šis asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos, jis dažniausiai lankosi prie jo namų bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat būna prie parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis (S. S.) niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas ir turi priklausomybę joms, jam šiuo metu sunku vaikščioti, jis šlubčioja. Tą dieną 08.00 val. S. S. jam (G. S.) pasiūlė iš jo nusipirkti juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung sm-J530“ (buvo juodas knygytės tipo įdėkliukas) už 20 eurų, jis sutiko ir nusipirko. Iš kur S. S. tą mobiliojo ryšio telefoną gavo ir kodėl parduoda, jam nesakė. S. S. jis iš karto padavė 20 eurų ir išsiskirstė. Po to įvykio jis su S. S. kelis kartus bendravo, nes šis kaip anksčiau minėjo kiekvieną dieną būna prie jo namų bendrabučio. 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 11 val. jis nuvyko į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, ir savo pusbroliui R. Č. atidavė tą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung sm-J530“. Šiuo metu pas jį šis telefonas ir yra (b. l. 73-75).
Liudytojas R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje jam į „Messenger“ programėlę parašė jo pusbrolis G. S. ir paklausė, kodėl jis jam neatsiliepia, kai šis skambina jam į „Messenger“ programėlę. Jis G. S. paaiškino, kad sudaužė savo mobilaus ryšio telefono ekraną ir prisijungia į „Messenger“ programėlę per mamos telefoną. Tuomet G. S. jam parašė, kad jis gali jam nupirkti mobilaus ryšio telefoną, jis (R. Č.) sutiko. Po kiek laiko jis prisijungė į „Messenger“ programėlę, su vaizdu susiskambino su G. S., kuris pokalbio metu jam užsiminė, jog nupirko jam naują telefoną, bei jį parodė. Pokalbio metu matė, kad telefonas yra su juodu dėklu, apie telefono modelį nekalbėjo, susitarė, kad kai pusbrolis atvažiuos į svečius, atveš jam naują telefoną. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pusbrolis traukiniu atvažiavo iš Vilniaus, susitiko su juo (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, tuomet G. S. jam ir perdavė mobilaus ryšio telefoną. Mobilaus ryšio telefonas buvo „Samsung sm-J530“ su juodu dėklu. G. S. jam užsiminė, kad mobilaus ryšio telefoną pirko Viliaus mieste iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmens. Nuo to laiko naudojosi nauju mobilaus ryšio telefonu, kadangi juodos spalvos dėklas buvo suplyšęs, jis jį išmetė. Vieną dieną su juo susisiekė tyrėja, kuri jam paaiškino, kad telefonas yra ieškomas, jis, bendraudamas telefonu, pasakė, kad telefonas yra pas jį ir jį saugos (b. l. 81-83).
2022 m. rugsėjo 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas R. Č. geranoriškai atidavė mobilaus ryšio telefoną „Samsung sm-J350“ (b. l. 84).
2022 m. rugsėjo 23 d. pakvitavime užfiksuota, kad mobilus telefonas „Samsung“ grąžintas J. A. (b. l. 94-95).
2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Beatričės g., Vilnius. Apžiūra pradedama stovint priešais gatvės pradžią, šalia, dešinėje pusėje matomas 6 numeriu pažymėtas namas A. Vienuolio gatvėje, kuriame įsikūrusi grožio studija „AMEYA“, kairiau matoma vaizdo stebėjimo kamera, kas yra kamerų administratorius, nenurodyta. Toliau einant tiesiai Beatričės gatve, ant namo, kurio adresas Beatričės g. 4, Vilnius, matoma vaizdo stebėjimo kamera, kas yra administratorius, nenurodyta. Priešingoje Beatričės gatvės kairėje pusėje matomas pastatas, ant kurio užrašytas adresas A. Vienuolio g. 4, pasukus kairiau matomos durys su užrašu „Garso Ola“, viršuje dešiniajame kampe matoma vaizdo stebėjimo kamera, kas yra administratorius, nenurodyta. Einant toliau Beatričės gatve, susikirtime su A. Jakšto gatve, pasukus į kairę ir einant mažėjančia tvarka, priėjus prie pastato, pažymėto A. Jakšto g. 1, matoma vaizdo stebėjimo kamera, šalia medinės durys ir lentelė „Muitinės Departamentas“. Einant toliau į Gedimino pr. pusę, sankryžoje su A. Stulginskio g. matoma ant stulpo vaizdo stebėjimo kamera, informacinių lentelių, kam priklauso, neaptikta (b. l. 16-23).
2022 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo kameros Nr. 4 vaizdo įrašo pradžia 2022 m. rugpjūčio 7 d., 16.57.12 val., vaizdo kamera fiksuoja Beatričes g. 2022 m. rugpjūčio 7 d., 16.57.15 val. matyti, kaip eina močiutė, kuri rankose turi šviesios spalvos rankinuką, močiutė eina link A. Vienuolio g. puses. 2022 m. rugpjūčio 7 d., 16.57.39 val. iš A. Vienuolio g. puses atbėga vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris yra apsirengęs mėlynos spalvos plėšytais džinsais, šviesios (geltonos) spalvos batais, tamsios spalvos sportiniu megztiniu, plaukai tamsūs, šukuosena tvarkinga. Vyras rankose turi šviesios spalvos moterišką rankinuką. 2022 m. rugpjūčio 7 d., 16.57.39 val. iš A. Vienuolio g. atbėga anksčiau aprašyta močiutė, kuri jau yra be rankines, močiutė bėga paskui vyrą. 2022 m. rugpjūčio 7 d., 16.57.40 val. vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 43-48).
Fotonuotraukos iš šio vaizdo įrašo buvo peržiūrėtos ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis S. S., susipažinęs su minėtomis nuotraukomis, nurodė, kad jose atpažįsta save.
2022 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „Vilniaus Dainava“ pateikė turimų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus. Vaizdo kameros yra įrengtos ant pastato, adresu A. Vienuolio g. 4, fasado ir fiksuoja visą pastato perimetrą. Vaizdo stebėjimo įrašų apžiūros metu buvo pastebėtas dominantis asmuo, kuris įvykdė vagystę, tačiau vaizdo kameros yra nutolusios nuo įvykio vietos ir užfiksuoto asmens matomi tik bendri bruožai, t.y. rūbai, batai bendras vaizdas, tačiau veido nesimato. Darytos nuotraukos nėra tinkamos asmens tapatybei identifikuoti (b. l. 51-55).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis S. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad jis pavogė iš pagyvenusios moters rankinę. Rankinę paėmė iš jos rankų bėgdamas. Rankinėje buvo piniginė, banko kortelės, vilniečio kortelė, akinių dėklas ir telefonas. Jis pardavė telefoną, tiksliai neatsimena, už kiek, gal už 30-40 eurų. Rankinę išmetė į šiukšliadėžę. Tokie kaltinamojo S. S. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios J. A. bei liudytojų G. S. ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai, su kuriais pateiktuose nuotraukose kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atpažino save. Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad S. S., 2022 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., ties Beatričės g. 6 namu, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš J. A. rankos išplėšė jai priklausantį rankinuką, 40 eurų vertės, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung sm-J530“, 200 eurų vertės, dėkle, 18 eurų vertės, piniginė, 20 eurų vertės, su 40 eurų grynųjų pinigų, regos akiniai, 80 eurų vertės, 4 vnt. raktų, 109 eurų vertės, Vilniečio kortelė, 1,50 eurų vertės, J. A. vardu išduoti asmens tapatybės kortelės, pensininko pažymėjimas, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą J. A. priklausantį turtą bendros 436,50 eurų vertės. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininkų kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis S. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, dalis pagrobtų daiktų savininkui buvo grąžinta, tačiau ne visi, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. S. – jauno amžiaus, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121-122), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 2 kartus (b. l. 128-130), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (b. l. 125-127), paties teigimu turintis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamajam už praeityje padarytas nusikalstamas veikas buvo taikomos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų ir jo atžvilgiu taikytų švelnesnių bausmių nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė, jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų (taip pat įvertintina, kad paskutiniu nuosprendžiu kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų kaltinamasis neišlaikė, dėl ko ši bausmė buvo pakeista arešto bausme). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas lygus arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, S. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. A. pareiškė 236 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl vagystės metu patirtos turtinės žalos (b. l. 95). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. nurodė, kad šį civilinį ieškinį pripažįsta. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą S. S. 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykdytos vagystės metu iš J. A. pagrobtų daiktų bendrą vertę, atmetus telefono, kuris nukentėjusiajai buvo grąžintas, vertę. Iš bylos duomenų matyti, kad kiti šios vagystės metu pagrobti daiktai nukentėjusiajai nebuvo grąžinti, todėl J. A. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Nors nukentėjusioji teismui nepateikė vagystės metu pagrobtų daiktų vertę pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų daiktų vertė nėra neproporcingai didelė. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios J. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiosios J. A. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam S. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 10 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo S. S. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis tuo metu buvo suimtas kitoje byloje. Kaltinamojo S. S. gynėja teisme buvo paskirtas advokatė Ana Ustinovič.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo S. S. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, suimtas kitoje byloje, be to, šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, taip pat, patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. S. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. S. nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD diskas su įrašytais bylai reikšmingais duomenimis, prisegtas prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nukentėjusiosios J. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo S. S. 236 eurus nukentėjusiosios J. A. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 15 d. pažymoje nurodytų 10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. S..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD diskas su įrašytais bylai reikšmingais duomenimis, prisegtą prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą (buvęs Kauno tardymo izoliatorius), adresu Technikos g. 34, Kaunas, tel. Nr. 8 663) 60132, el. p. info@kaunoti.lt). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.