Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-04-02 · Administracinė byla Nr. I-8035-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
I-8035-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTIS2015 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė M. O. (M. O.) skundo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-26 gautas M. O. skundas, kuriame jis teismo prašo: atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014-11-12 sprendimą Nr. 1D-7989(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, 4 592,33 Eur (15 856,40 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio–2013-12-31.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, 2 punkte nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, jis turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos – 2012-09-21. Pareiškėjas iki tol buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai yra teisėti. Manė, kad pensijos sumažinimas yra laikinas ir pasibaigus krizei, pensijos ne tik bus atstatytos į prieškrizinį lygį, bet ir kompensuoti praradimai dėl pensijos mažinimo. Pareiškėjui nesuprantami Vidaus reikalų ministerijos veiksmai, neišmokant jam neišmokėtos pensijos dalies. Prašo atnaujinti terminą pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių aplinkybių. Akcentavo, kad vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas apsunkino pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio–vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015-03-26, t. y. praleidęs 3 metų terminą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas Laikinojo įstatymo 15 straipsniu. Šiuo metu Konstituciniame Teisme yra priimti nagrinėti du prašymai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nustatyto pensijų, mokėtų pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, sumažinimo termino pratęsimo iki 2013-12-31 (bylų Nr. 12/2013, 21/2013). Pensijų sumažinimas iki 2011-12-31 buvo pratęstas 2011-12-20 įstatymu Nr. XI-1821, o iki 2013-12-31 – 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92, kuris įsigaliojo nuo 2012-12-31. Pirmąsias pagal šių įstatymų pagrindu sumažintas pensijas pareiškėjas gavo atitinkamai 2012 m. vasario mėnesį ir 2013 m. vasario mėnesį. Nuo 2013-01-01 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis sprendimo apskundimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių (pakeitimas padarytas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-88, t. y. ankstesniu nei 2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi, skundo dėl pensijos sumažinimo iki 2012-01-01 padavimo terminas baigėsi 2015 m. vasario mėnesį, o iki 2013-12-31–2013 m. rugpjūčio mėnesį. Net ir pripažinus, kad teisių pažeidimas pareiškėjui padarytas dėl 2011-12-20 įstatymo Nr. XI-1821 bei 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-92 taikymo, darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė skundą 2015-03-26 praleidęs nustatytus terminus. Byloje nenustatyta jokių ypatingų individualių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Nesidomėjimas savo teisine padėtimi bei tikėjimasis, kad pensija bus kompensuota ir be kreipimosi į teismą, nėra priežastys, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis. Nepateisinamas pareiškėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas turėjo pakankamai ilgą laiką reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikšti, tačiau per nurodytą terminą to nepadarė. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, kurias būtų galima svarstyti, aiškinantis, ar jos gali būti laikomos svarbiomis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paryškėjo nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti išvados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis tik po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo sužinojo apie neteisėtai sumažintą pensiją ir kad tik nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, laikytini nepagrįstais.

Prašyme nurodytos priežastys nepateisintos individualiomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios buvo reali kliūtis pareiškėjui kreiptis su skundu anksčiau nei 2015-03-26. Pareiškėjas neneigia, kad apie pensijos sumažinimą žinojo nuo 2010 m. vasario mėnesio. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė subjektyvūs veiksniai, t. y. pareiškėjo nepateisinamai ilgas delsimas ir itin pavėluotas apsisprendimas, kada kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-65-146/2015). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti netenkinamas ir reikalavimas priteisti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2010-01-01–2013-12-31 laikotarpį atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Be to, pareiškėjas prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-12 sprendimą Nr. 1D-7989(11).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Šią skundo dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjo ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas pagrindžia aplinkybę, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui ir negali būti savarankišku reikalavimu. Privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka tokiems ginčams nenustatyta. Nevertinama, kad pasibaigęs terminas minėtam raštui ginčyti. Be to, net ir neginčijant šio rašto, pareiškėjo teisė kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nebūtų ribojama, jei jis nebūtų praleidęs termino skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 105–106 ir 149 straipsniais,

nutarė:

Netenkinti pareiškėjo M. O. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti.

Atsisakyti priimti M. O. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė