Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus bei valstybės įmonės Turto bankas – atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų – K. Č. ir S. Č. – pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriui bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais jame išdėstytais bei pareiškėjų teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: jų tėvai, D. Č. ir O. Č., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė sūnūs S. Č. ir K. Č.. Prieš gimstant pareiškėjams tėvai turėjo dar du vaikus: Kazimierą ir Genę, kurie mirė būdami mažamečiai. D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. Č. – (duomenys neskelbtini). O. Č. testamentu, patvirtintu Kaišiadorių rajono 1-o notaro biuro notarės R. A. 1996 m. birželio 25 d. (registro Nr. 1-3161) jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,2077 ha žemės sklypą prie šių pastatų, 4,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko K. Č. ir S. Č. lygiomis dalimis. Po motinos mirties jie kreipėsi į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir priėmė palikimą po motinos mirties. Tačiau po (duomenys neskelbtini) mirusio D. Č. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą niekas iš galimų įstatyminių paveldėtojų nebuvo kreipęsi, taip pat ir tuo metu buvusi gyva palikėjo žmona O. Č., todėl Kaišiadorių r. sav., 1-ame notaro biure paveldėjimo byla po D. Č. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pradėjus paveldėjimo procedūrą po motinos mirties, paaiškėjo, jog O. Č. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė nuosavybė, taigi ½ minėto turto dalis priklauso D. Č. ir yra nepaveldėta. Būdami įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai pareiškėjai neturi jokių įstatyminių galimybių priimti tėvo palikimo. Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Jų motina O. Č. pergyveno tėvą net keturiasdešimt trejais metais, ji gyveno bendruose jų namuose, juos prižiūrėjo, iki savo mirties mokėjo mokesčius, turtas įregistruotas jos vardu. Dėl to jie nemanė, kad būtina kreiptis į notarą, į tėvų turto teisinius paveldėjimo klausimus nesigilino. Kadangi O. Č. nuolatos ir nepertraukiamai po sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems priklausančiuose namuose iki savo mirties, tiesiogiai ir nepertraukiamai valdė visą likusį jo turtą, galima pagrįstai teigti, jog ji priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą atlikdama aktyvius veiksmus. Ji tapo tikra ir pilnavertė jos vyrui priklausiusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų savininkė bei valdytoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų – K. Č. ir S. Č. – paaiškinimais pareiškime ir teismo posėdyje, rašytine bylos medžiaga (b. l. 10, 11, 12, 13) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas, jų motinos O. Č. sutuoktinis D. Č.. Po D. Č. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs testamentą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina O. Č. (b. l. 9, 12, 13), oficialiu testamentu palikusi pareiškėjams lygiomis dalimis: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklypą prie šių pasattų 0,2077 ha, žemės sklypą 4,13 ha (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Pareiškėjai realizavo savo teisę paveldėti po motinos mirties paduodami notarui pareiškimus apie palikimo priėmimą, dėl ko jiems buvo išduotas tai paliudijantis liudijimas (b. l. 20). Tvarkant mirusios motinos paveldėjimą, paaiškėjo, jog K. Č. ir S. Č. lygiomis dalimis O. Č. testamentu paliktas turtas buvo įgyti santuokos su pareiškėjų tėvu D. Č. metu, taigi 1/2 dalis O. Č. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto iki mirties priklausė mirusiam pareiškėjų tėvui, po kurio mirties nei vienas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. O. Č. yra įstatyminė D. Č. įpėdinė, nes nei pareiškėjai, nei kiti asmenys įstatymo numatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti D. Č. palikimo, nepriėmė jo faktiniu valdymu, būdami įstatyminiais įpėdiniais D. Č. mirties dieną – iš Kauno apskrities archyvo pažymos matyti, jog Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros 1972-1992 metų, Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1992-1996 metų ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1992-2000 metų dokumentuose žinių apie Č. D. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d., nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Teismui pateiktame pareiškime K. Č. ir S. Č. nurodė, kad jų motina po sutuoktinio pareiškėjų tėvo D. Č. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad O. Č. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuose iki mirties gyveno D. Č. ir kuriame liko visi daiktai, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi visos sodybos su joje esančiais pastatais priežiūra, eksploatacija, daržais, gyvuliais. Pareiškėjai tėvo palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, po tėvo mirties S. Č. tėvų namuose jau nebegyveno, o K. Č. buvo armijoje nuo 1972 m. gegužės, abu į D. Č. palikimą nepretendavo, suprato, kad jį priėmė motina O. Č. faktiniu valdymu, kuri su palikėjo D. Č. turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Minėtas aplinkybes paliudijo ir liudytojos A. G. bei G. V.. Įvertinus pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjų motina O. Č. po sutuoktinio D. Č. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio D. Č. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina O. Č. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio D. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų – K. Č. ir S. Č. – pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.