- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-12071-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10508-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- A. Ž. S.
- Advokatai
- Romaldas Brilius
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 1 d., apie 14:00 val., Vilniuje, šeimos vairavimo instruktoriui A. Ž. S. mokant mokinę - šeimos narę A. S. vairuoti automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikyta saugaus atstumo nuo stovinčios transporto priemonės Citroen C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į ją atsitrenkus, apgadintos abi transporto priemonės, tačiau įvykio vietoje nepasilikta, o iš eismo įvykio vietos pasišalinta, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio (Mokymas vairuoti) 6 dalyje yra numatyta, kad asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET). Kadangi pagal įstatymas asmuo, kuris moko vairuoti yra prilyginamas vairuotojui, už mokinio padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus turi atsakyti asmuo, kuris moko vairuoti mokinį, šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. S., kuris pažeidė KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. Ž. S. savo kaltę jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais iš esmės pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2016 m. kovo 1 d., apie 14 val., tuo metu, kai jis mokė vairuoti savo dukrą,A. S., ji, išvažiuodama iš namo kiemo jam priklausančiu automobiliu Audi 80, per daug priartėjo prie namo kieme stovėjusio automobilio Citroen, su kuriuo galėjo nestipriai kontaktuoti, todėl jis liepė dukrai sustabdyti automobilį ir abu su dukra išlipę iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, tačiau nepamatęs jokių bent kiek žymesnių sugadinimų, pats sėdo už automobilio vairo ir išvairavo automobilį iš namo kiemo, o vėliau į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo dukra, kurią jis ir toliau mokė vairuoti. Dėl padarytų pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą ir tikina, kad tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, jis neturėjo.
Be A. Ž. S. prisipažinimo, jo kaltė jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais, taip pat įrodoma 2016-03-01 policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 8, 13), automobilio Citroen savininkės I. P. (b.l. 12, 14) ir įvykio liudininkės L. R. (b.l. 15) rašytiniais paaiškinimais, be to, byloje esančiomis foto nuotraukomis (b.l. 24-27), bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu (b.l. 30-34), kuriame padaryta neabejotina išvada, kad automobiliai Citroen C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tarpusavyje kontaktavo, kadangi ant automobilio Citroen priekinio buferio kairės pusės dažų dangos dalelių paviršiuje yra įsitrynusių pašalinių juodos spalvos dažų pėdsakų <...>, kurie vienodi su ekspertams pateikto automobilio Audi 80 galinio buferio dešinės pusės dažų danga – juodos spalvos dažais.
A. Ž. S. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo mokant vairuoti padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, o pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
A. Ž. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino, padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. S. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino visiškai ir gailėjosi juos padaręs, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. Ž. S. teiginiais, kad pažeidimus jis padarė atsitiktinai, nesupratęs, kad jo dukros vairuojamas automobilis galėjo atsitrenkti į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepagalvojęs apie tokio poelgio pasekmes. Iš pažeidėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Todėl teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. Ž. S., atsižvelgia į anksčiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tą aplinkybę, kad A. Ž. S. administracinė atsakomybė yra netiesioginė, ir mano, kad jam skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta minimalaus dydžio bauda, netaikant papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
A. Ž. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, A. Ž. S. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.