Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-493/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-10-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
1A-89-493/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09133-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. Š.
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-89-493/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09133-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimą, padarytą 2016 m. vasario 14 d., paskirta 60 parų arešto bausmė, už nusikaltimą, padarytą 2016 m. vasario 15 d., paskirta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. įskaitytas į paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad:2016 m. vasario 14 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, adresu: (duomenys neskelbtini) ., ginčo metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę – Ž. D., pastarąją tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.Be to, jis 2016 m. vasario 15 d., apie 10.00 val., name, adresu: (duomenys neskelbtini) sav., dėl mažareikšmės dingsties, jog buvusi sugyventinė Ž. D., prieš tai dieną jam iškvietė policiją, pastarąją pastūmė, po ko ji trenkėsi į šalia esantį pečių ir susižalojo dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas savo buvusiai sugyventinei Ž. D. fizinį skausmą.Nuteistasis V. Š. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio veiksmus, kuriais jis yra kaltinamas. Nėra nei vieno liudytojo, kuris patvirtintų jo smurtavimą prieš nukentėjusiąją, nėra nustatyti ir užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, nenustatytas nubrozdinimų ant nukentėjusiosios rankos atsiradimo mechanizmas. Teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir policijos iškvietimo faktais. Tokie nukentėjusiosios veiksmai, apelianto teigimu, paaiškinami tuo, kad ji norėjo atkeršyti už tai, jog apeliantas kreipiasi į įvairias institucijas dėl nukentėjusiosios girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, melavo, todėl jos parodymai vertintini kritiškai. Skunde teigiama, kad apelianto parodymai, kuriuos patvirtino ir liudytojai, buvo nuoseklūs ir nesikeitė nuo tyrimo pradžios. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas patikėjo nukentėjusiąja, o ne juo, nes byloje įrodymų nėra. Nuteistasis teigia, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo ir yra nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad byloje nepakanka įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. Š. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o su teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų pakanka patraukti V. Š. baudžiamojon atsakomybėn už fizinio skausmo sukėlimą savo buvusiai sugyventinei Ž. D.. Apeliantas teisus, skunde teigdamas, kad pagrindinis įrodymas byloje yra nukentėjusiosios parodymai, tačiau netikėti jais nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir tai, kad nukentėjusioji, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, aplinkybę, kad kartu su nuteistuoju 2016 m. vasario 14 d. vartojo alkoholį, pripažino tik po liudytojos V. K. apklausos. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę nukentėjusioji taip pat nutylėjo, bet dėl to jos parodymai negali būti vertinami kaip iš esmės neatitinkantys tikrovės. Be to, galima suprasti, kad šį faktą nukentėjusioji ir nutylėjo būtent siekdama, kad jos parodymai būtų vertinami kaip patikimi. Labai svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, yra tai, kad liudytojos V. K., Pravieniškių seniūnijos socialinės darbuotojos, parodymai patvirtina Ž. D. nurodytas aplinkybes – tai, kad 2016 m. vasario 14 d. vakare Ž. D. jai skambino ir skundėsi, kad buvo sumušta V. Š., o kitą dieną socialinei darbuotojai apsilankius nukentėjusiosios namuose, papasakojo, kad buvęs sugyventinis ją stumdė, agresyviai šūkavo ir tampė už plaukų. Tos pačios dienos metu dar kartą apsilankiusi Ž. D. namuose socialinė darbuotoja rado nukentėjusiąją išsigandusią, ši papasakojo, kad namuose vėl apsilankė V. Š., kuris buvo įpykęs dėl iškviestos policijos, jai priekaištavo, stumdėsi, išplėšė iš rankų telefoną ir jį išsinešė. Nukentėjusioji liudytojai parodė nubrozdintą ranką. Kadangi telefoną Ž. D. buvo davusi socialinė darbuotoja, ji paskambino V. Š. ir pagrasino kreiptis į policiją. Tik po to nuteistasis grąžino telefono aparatą, tačiau be SIM kortelės. Apklausiama teisme socialinė darbuotoja V. K. nurodė ir tai, kad po to, kai V. Š. išėjo iš įkalinimo įstaigos, nukentėjusioji nuolat gyvena įtampoje, kadangi buvęs sugyventinis pyksta dėl to, kad buvo nuteistas ir turėjo atlikti bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Jis buvo nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą Ž. D., padarė nežymius sveikatos sutrikdymus savo mažamečiams vaikams, grasino nužudyti Ž. D.. Nors šios aplinkybės negali būti laikomos V. Š. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodymu, tačiau turi didelę reikšmę teismo vidiniam įsitikinimui. Akivaizdu, kad V. Š. yra linkęs smurtauti prieš savo šeimos narius. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neneigė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios 2016 m. vasario 14 d. ir 2016 m. vasario 15 d. kilo konfliktai, tačiau teigė jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojęs. Vis tik tokie jo parodymai laikytini paneigtais nukentėjusiosios parodymais, kadangi šiuos patvirtina socialinės darbuotojos V. K. paaiškinimai. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai, tokiai išvadai nėra pagrindo. M. Š. Ž. D. namuose buvo dar iki kylant pirmajam konfliktui, todėl jo nematė, o V. B. apskritai negalėjo nurodyti, kuriuo 2016 m. vasario 16 d. metu buvo Ž. D. namuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad V. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis yra nustatyta, kad V. Š. 2016 m. vasario 14 d. ir 2016 m. vasario 15 d. smurtavo savo buvusios sugyventinės Ž. D. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika