Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Gavėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2021 m. lapkričio 5 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui E. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, tačiau 2022 m. balandžio 26 d. raštu informavo teismą (b. l. 63), kad teismo posėdyje dalyvauti negalės ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad su visais ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais sutinka. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad Skyriaus atstovai buvo nuvykę į ieškovės šeimą, kalbėjosi su ieškove ir parengė išvadą. Su atsakovu specialistai neturėjo galimybės bendrauti. Sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, nes kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus. Kokia vaikui išlaikyti suma turėtų būti priteista palieka spręsti teismui, sutinka ir su kitais ieškovės reikalavimais. Prašo ieškinį tekinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. D., gimė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina nurodyta M. D., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 7); Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis M. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 10-11); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei paskirta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškovę byloje atstovauja advokatas O. Radimonas, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 266 Eur (b. l. 5-6,17); iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. yra D. U., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 34); išrašai iš medicininių dokumentų, apie T. D. gydymą, skirtus vaistus, atliktus tyrimus (b. l. 40-56); atsakovo E. S. raštas, iš kurio matyti, kad jis sutinka su ieškovės ieškiniu (b. l. 63).

Dėl tėvystės nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. D., kurio tėvas gimimo įraše nenurodytas (b. l. 7).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) išduotame vaiko T. D. gimimo liudijime AB Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas, įrašyta tik motina – M. D. (b. l. 7). Ieškovė prašo nustatyti, kad jos sūnaus tėvas yra atsakovas E. S.. Nagrinėjamoje byloje, remiantis ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo 2015 metais ir palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. D.. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti, kad jis yra T. D. tėvas, neneigia tėvystės fakto, atlikti DNR ekspertizę nepageidavo, duomenų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, patvirtinančius tėvystės faktą, nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, įvertinus tai, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, teismas konstatuoja, kad atsakovas E. S. yra ieškovės sūnaus T. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę T. D. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šiuo metu sūnaus nelanko ir nesidomi jo gyvenimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kuri užtikrina tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja kenktų vaiko interesams. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė dėl to neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio T. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina M. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškiniu prašė vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimą patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės. Iš teismui pateikto ieškinio ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 200 Eur (rūbams, avalynei, vaistams). Berniukas serga tuberkulioziniu monoartritu, kaip nurodė ieškovė, vaiko sveikata šiuo metu yra gera, tačiau jam nuolat reikalingi vaistai, taip pat susidaro išlaidos kelionėms į ligoninę. Ieškovė su sūnumi nuomoja butą, už būstą ir komunalinius patarnavimus sumoka apie 100 Eur.

Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 200 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 100 Eur vaiko pinigai. Ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą duomenų byloje nėra. Atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad jis turi dar vieną vaiką – dukrą A. U., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teikia išlaikymą.

Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnis 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje byloje ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. lapkričio 5 d. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, į tai, kad atsakovas sutinka mokėti prašomą išlaikymą sūnui, įvertinus vaiko amžių (berniukui penkeri metai), jo sveikatos problemas, bendra 300 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų pakankama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis T. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. lapkričio 5 d. (nuo ieškinio teismui padavimo dienos) iki sūnaus pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos, prašė priteisti išlaikymo skolą 3 600 Eur, t. y. už 36 mėnesius po 100 Eur kas mėnesį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus – 3 600 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).

Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik sūnaus interesams (CK 3.203 straipsnis 1dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo. Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šalims, kad atsakovas su sūnumi gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TP-21-T-3046-10455 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2021 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. (12.33Mr) PT-8302 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 266 Eur. Šios išlaidos ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi prieš kreipiantis į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 310 Eur žyminio mokesčio (94 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 94 Eur už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios 12,52 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje), tėvas yra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o T. D. yra E. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskiriant M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus Eur) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti vaiko motiną M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 310 Eur (tris šimtus dešimt Eur) žyminio mokesčio, 266 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 12,52 Eur (dvylika Eur 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Žyminis mokestis (310 Eur) sumokamas nurodant įmokos kodą 5660, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (12,52 Eur) nurodant įmokos kodą 5662 ir lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (226 Eur) nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.