Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-09-05 · Administracinė byla Nr. eI2-5239-1114/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-09-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-05
Bylos Nr.
eI2-5239-1114/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02620-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras
Administracinė byla Nr. eI2-5239-1114/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui J. K.,

atsakovės atstovei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei V. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Teisės ir administravimo grupės konsultantei (teisės klausimais) J. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-08-01 skundo“ (toliau ir – Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą Nr. 1R-5219 (2.13.Mr) dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir jo darbuotojų neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo ir perdavimo; 2) priteisti iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą Nr. 1R-5219 (2.13.Mr) „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (jo darbuotojų) neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo“ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau ir – Inspekcija), kuriame prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau ir – Centras) (jo darbuotojų) veiksmuose nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą Centro vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui padariusiam administracinį nusižengimą pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir kiekvienos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti, įpareigoti juos susigrąžinti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) ir juos sunaikinti; 5) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) 83 straipsnį; 6) įpareigoti Centrą, jo vadovą ar kitus atsakingus asmenis ir kiekvieną jo darbuotoją (-jus), kuris (-ię) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 (penkis tūkstančius) EUR nematerialinę (neturtinę) žalą (BDAR 82 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

3. Inspekcija 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-08-01 skundo“ (toliau ir – Sprendimas) nusprendė: 1) pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą atmesti; 2) rekomenduoti Centrui peržiūrėti Funkcijų aprašą, kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami; 3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, Centrą ir Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Muitinės departamentas).

4. Pareiškėjas remiasi BDAR 4 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 1 dalis a punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, LVAT praktika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų (toliau ir – Nuostatai) 7, 8, 10, 14, 20, 28-32 punktais, Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) 52 punktu.

5. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija netinkamai vertino, jog pareiškėjo asmens duomenų valdytojai yra Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, o tvarkytojas Centras. Pasak pareiškėjo, asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o tvarkytojai Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas. Be to, iš duomenų tvarkytojo Kalėjimų departamento jokių duomenų, net paaiškinimo, nepareikalavo ir su tuo susijusių jokių faktinių aplinkybių Inspekcija netyrė visai, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo. Inspekcija, netinkamai įvertinusi faktines aplinkybes, padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas ir netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, todėl Sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nuostatuose ir Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą Centras, gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (Aprašo 52 punktas). Kitaip tariant, Centras dėl valstybės tarnautojo stažo savarankiškai jokių sprendimų nepriima (neturi įgaliojimų tokių sprendimų priimti), o pagal įstaigos priimtą sprendimą ir įstaigos pateiktus dokumentus, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (atlieka tik įstaigos aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją).

7. Būsimas darbdavys Kalėjimų departamentas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų iki jo priėmimo 2021 m. liepos 30 d. į pareigas pateikti nepaprašė visai. Taigi, Centras pareiškėjo stažą tik pagal Kalėjimų departamento pateiktus dokumentus būtų galėjęs, ir tai tik skaičiuoti, bet ne teikiant aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją sužinotus pareiškėjo asmens duomenis perduoti tretiesiems asmenims (dar kitam tik būsimam darbdaviui). Tačiau Inspekcija ir šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir Sprendimo nemotyvavo visai.

8. Pareiškėjas pažymi, kad perkeliant iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą jis neužsakė ir pašalinio (įstaigoms tik aptarnaujančią techninės paslaugo funkciją teikiančio) Centro niekada neprašė surašyti ir išduoti jokios pažymos apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Be to, Centras į pareiškėją dėl jo sutikimo ir/ar leidimo surašyti 2021-07-28 pažymą, dėl sutikimo ir/ar leidimo šią pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis perduoti tretiesiems asmenims (būsimam darbdaviui Kalėjimų departamentui) nesikreipė ir negavo, kai pagal BDAR 21 straipsnio nuostatas Centras pareiškėjo asmens duomenų perdavimui jo sutikimą visais atvejais privalėjo gauti. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija nenagrinėjo ir Sprendimo nemotyvavo.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (rinkimo bei naudojimo), tačiau dėl skundo esminio pagrindo pareiškėjo asmens duomenų (2021 m. liepos 28 d. pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui, Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visai ir skundžiamo Sprendimo nemotyvavo iš viso. Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. liepos 28 d. pažymoje) perdavė Kalėjimų departamentui. Be to, Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų (neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai).

10. Paaiškino, jog Inspekcijai nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis (daug nurodytų esminių faktinių aplinkybių netirta visai), skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais.

11. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl Centro darbuotojams perduodant pareiškėjo asmens duomenis Kalėjimų departamentui jiems nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), bet nepasisakė ir dėl Centro darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų perdavimą, kas pagal BDAR taip pat yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys). Todėl skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas naikintinas ir nurodytais pagrindais.

12. Pažymi, kad Centras (netirta ir nenustatyta, kokie jo darbuotojai), teikdamas aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją Muitinės departamentui, aptarnaujant Muitinės departamentą sužinotus pareiškėjo asmeninius duomenis be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo Centras šiuos pareiškėjo asmens duomenis savavališkai ir neteisėtai rinko, tvarkė ir 2021 m. liepos 28 d. perdavė (išsiuntė paties susirašytą 2021 m. liepos 28 d. pažymą) pašaliniam visai kitam Centrą aptarnaujamam trečiajam asmeniui dar tik būsimam pareiškėjo darbdaviui Kalėjimų departamentui (akivaizdus ir piktnaudžiavimas), kai pagal nurodytus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo, tai daryti kategoriškai draudžiama. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 28 d. pažymos, Centras (jo darbuotojai) be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo tam neturėdamas jokios teisės savavališkai rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė ir taip platino bei paviešino) pašaliniam trečiajam asmeniui Kalėjimų departamentui pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, buvusių darboviečių pavadinimai, jų išduotų pažymų datos ir numeriai, jose dirbtas laikas ir kt.). O kadangi tai padarė be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo neteisėtai, todėl Centro (jo darbuotojų) tokie veiksmai laikytina atitinka ir nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 83, 522 straipsniai) požymius, ką Inspekcija taip pat vertino netinkamai dėl ko padarė ir netinkamas išvadas, taip pat sudarančias pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti ir šiais pagrindais.

13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas gali rinkti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, iš buvusio darbdavio prieš tai informavęs kandidatą, o iš esamo darbdavio – tik kandidato sutikimu. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje, nes jo atveju ir buvo perduoti duomenys būsimam darbdaviui. Pareiškėjas jokios pažymos neprašė. Ne darbdavio pareiga privalomai mokėti priedą už tarnybos stažą, tai paties darbuotojo reikalas – jeigu teikia dokumentus apie stažą – bus paskaičiuotas, jeigu dokumentų neteikia – priedas už tarnybos stažą nebus paskaičiuotas. Centras tik skaičiuoja, bet nepriimta sprendimų, koks yra stažas. Centras savo įsakymu negali nustatyti daugiau teisių nei nustato įstatymai. Pareiškėjo nuomone, jo asmens duomenys buvo perduoti.

Atsiliepimas

14. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ pareiškėją perkėlė į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas. Centras surašė 2021 m. liepos 28 d. pažymą Nr. PPK-717-(10.3E) „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ ir pateikė ją pareiškėjui ir Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundu skundė Centro veiksmus, susijusius su jo asmens duomenų (gimimo datos, buvusių darboviečių pavadinimų ir jų išduotų pažymų, priimtų įsakymų ir (ar) kitų dokumentų datų ir numerių, jose dirbto laiko ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo) tvarkymu, Centrui rengiant 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikiant Kalėjimų departamentui.

16. Pažymi, kad pareiškėjo, kaip ir kitų Lietuvos gyventojų, asmens duomenų valdytojais yra ne tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra Gyventojų registro asmens duomenų valdytoja, bei kitos valstybės registrus ir informacines sistemas valdančios institucijos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skunde pateiktas aplinkybes, Inspekcijai nurodytą skundžiamą asmenį bei skundžiamo asmens veiksmus, tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, Inspekcija sprendime teisiškai nuosekliai ir argumentuotai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Centras veikė kaip Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytojas. Pabrėžia, kad toks nurodytų institucijų santykis nustatytas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės) bei Apraše, kurio 61 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos (nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga (Centras) kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu.

17. Inspekcija, nagrinėdama skundus, turi paisyti skundo dalyko ir neišeiti iš skundo dalyko apimties ribų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundė Centro veiksmus, rengiant pažymą, susijusią su tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu, ir šias funkcijas siejant su personalo administravimo funkcijų vykdymu, todėl šiuo atveju pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikytini būtent Inspekcijos sprendime, o ne pareiškėjo skunde teismui, nurodyti teisės aktai, nustatantys Centro statusą pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su stažo nustatymu, tvarkymo atžvilgiu.

18. Remdamasi BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ADTAĮ 12 straipsniu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 668, III skyriumi nurodo, kad Inspekcijai suteikta diskrecijos teisės savarankiškai pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl skunduose nurodomų skundžiamų veiksmų tirti.

19. Teigia, jog šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus. Taigi Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir Kalėjimų departamentą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nei vieno iš Inspekcijos sprendime nustatytų faktų neginčijo ir skunde teismui nekonkretizavo, kokių paaiškinimų ar faktų, kurie galėjo būti gauti iš Kalėjimų departamento, jam pritrūko.

20. Inspekcija paaiškina, kad pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundo dalykas apėmė Centro veiksmus, susijusius su pareiškėjo asmens duomenų (gimimo datos, buvusių darboviečių pavadinimų ir jų išduotų pažymų, priimtų įsakymų ir (ar) kitų dokumentų datų ir numerių, jose dirbto laiko ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo) tvarkymu, Centrui rengiant 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikiant Kalėjimų departamentui. Pažymi, jog pareiškėjo duomenų keitimas VATARE įvyko žymiai anksčiau nei jo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skunde išdėstyti Centro veiksmai, o antra – Informatikos ir ryšių departamentas Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – IRD) atsakyme aiškiai nurodyta, kad Centras, skaičiuodamas stažą ir keisdamas duomenis VATARE veikė ne kaip savarankiškas asmuo, o kaip teisėtas Muitinės departamento duomenų tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ši informacija buvo žinoma jau 2021 m. birželio mėn., Inspekcija mano, kad pareiškėjas, pats būdamas teisininku, įvairioms institucijoms nuolat teikdamas skundus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo švaisto valstybės lėšas.

Atsiliepimas

21. Atsakovė nurodo, jog pareiškėjo asmens duomenų apie stažą tvarkymo metu Centras nebuvo pašalinis asmuo, o vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam deleguotas Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytojo funkcijas. Pagal skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymą surašė vadovaujantis Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento vadovų 2021 m. liepos 28 d. įsakymais, kuriais pareiškėjas iš Muitinės departamento perkeliamas į Kalėjimų departamentą. Taip pat Centro stažo skaičiavimo funkcija yra nustatyta teisės aktuose, o ne vykdoma pagal asmens, perkeliamo į kitą instituciją, prašymą. Vadovaujantis Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro nuostatų (toliau – NBFC nuostatai) 9.2.1 papunkčiu, Centrui suteikta teisė organizuojant valstybės tarnautojų priėmimo ir skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo procedūras, rengti susijusių teisės aktų projektus ir kitus dokumentus. Su valstybės tarnautojų perkėlimu susijusios procedūros yra detalizuotos Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo apraše, patvirtintame Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79, (toliau – Funkcijų aprašas). Funkcijų aprašo 2.5 papunktyje (vadovaujantis Taisyklių 5 punktu bei Aprašo 54.6 papunkčiu) yra nustatyta, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas. Be to, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, sutikimas yra tik viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, kurios esant teisės aktuose nustatytoms duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolėms, t. y. tvarkant duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, negali būti paisoma.

22. Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendime pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, tačiau dėl pareiškėjo asmens duomenų (2021 m. liepos 28 d. pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui nepasisakoma iš viso. Inspekcija nurodo, kad Sprendime ji nurodė, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo operacijos vyko tik tarp duomenų valdytojų ir jų duomenų tvarkytojo, 2021 m. liepos 28 d. pažymoje įrašyti pareiškėjo asmens duomenys buvo žinomi ir prieinami tiek Muitinės departamentui, tiek ir Kalėjimų departamentui, todėl pareiškėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti jokiai trečiajai šaliai, kaip ji apibrėžiama BDAR 4 straipsnio 10 punkte. Inspekcija pabrėžė, kad pagal BDAR Muitinės departamentas negali būti įvardinamas trečiąja šalimi, nes jis pareiškėjo duomenų atžvilgiu yra duomenų valdytojas, be to, personalo administravimo procedūros prasideda dar iki įsidarbinimo.

23. Inspekcija pažymi, kad tiek Muitinės departamentas, tiek Kalėjimų departamentas, tiek Centras turėjo prieigą prie VATARAS tvarkomų pareiškėjo duomenų, susijusių su jo stažo skaičiavimu ir pateikiamu pareiškėjo akcentuojamoje pažymoje, todėl Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis pareiškėjo pažymos rengimo tikslu, pareiškėjo asmens duomenų niekam ir jokiais būdais neatskleidė. Pabrėžtina, kad skundžiamame Inspekcijos Sprendime sąmoningai naudojamos šios duomenų tvarkymo operacijos – rinkimas, įrašymas, keitimas bei naudojimas, o ne perdavimas, kuris sietinas su atskleidimu, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo. Inspekcijos Sprendime vienareikšmiškai nustatyta, kad duomenų valdytojai – Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas – ir pagal teisės aktus jų vardu įgaliotas veikti (vykdyti personalo administravimo funkcijas) duomenų tvarkytojas – Centras - pareiškėjo asmens duomenis apie stažą tvarkė vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole, todėl pareiškėjo argumentas dėl BDAR 21 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Teigia, kad Inspekcijai nenustačius, jog Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis apie jo stažą, būtų pažeidęs BDAR nuostatas, Inspekcijai nebuvo pareigos nustatinėti kiekvieno Centro darbuotojo statuso, teisių ir (ar) įgaliojimų viršijimo.

25. Inspekcija pabrėžė, kad Centras pareiškėjo asmens duomenų niekam neperdavė (neatskleidė), todėl ir pareigos informuoti apie perdavimą nei Centrui, nei duomenų valdytojams nebuvo.

26. Pareiškėjas skunde nei vienu žodžiu neužsiminė apie pažeistas jo teises dėl informavimo, todėl Inspekcijai nebuvo pareigos dėl šio skundžiamo asmens veiksmo (ar neveikimo) pasisakyti. Pažymėtina ir tai, kad BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys netaikomos, kai duomenų subjektas informaciją jau turi. Atsižvelgiant į tai, kad Centras, Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamiesi teisine prievole, kuri nustatyta teisės aktuose, tai pagal šioje pastraipoje nurodytą BDAR nuostatą nei Centras, nei Muitinės departamentas, nei Kalėjimų departamentas pareigos informuoti pareiškėją apie duomenų, susijusių su stažo skaičiavimu, tvarkymą neturėjo.

Atsiliepimas

27. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovės atstovės paaiškino, kad pareiškėjo atveju netaikytinas ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, jis negali būti siejamas su darbo stažu. Dėl pareiškėjo duomenų keitimo VATARE, atsakovės atstovė nurodė, kad tai nesusiję su skundu, tai nebuvo skundo dalykas. Inspekcija nagrinėjo Centro 2021-07-28 pažymos surašymo ir jos pateikimo Kalėjimų departamentui teisėtumą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka.

29. Nurodo, kad Centras turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su pareiškėjo perkėlimu iš Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas ir pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu. Centras, o ne Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, yra šių pareiškėjo asmens duomenų tvarkytojas. Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas yra šių pareiškėjo asmens duomenų valdytojas. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, Nutarimo Nr. 126 1.1, 1.2 ir 2.1 papunkčiais, būtent Centrui yra pavesta skaičiuoti NŽT, Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Atsižvelgiant į tai, Centras turi teisę ir pareigą rinkti ir tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu. Aprašo 61 punkte nustatyta, kad kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos veikia kaip duomenų valdytojos, o centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas bei Kalėjimų departamentas veikia kaip duomenų valdytojai, o Centras – kaip kiekvieno iš jų duomenų tvarkytojas. Nurodo, jog pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu iš Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas ir pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu valdytojas yra Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, o tvarkytojas – Centras.

30. Pažymi, kad Centrui nereikėjo gauti pareiškėjo leidimo (arba) sutikimo surašyti 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas nėra trečiasis asmuo kaip jis suprantamas pagal BDAR. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, sutikimas yra tik viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, kurios esant teisės aktuose nustatytoms duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolėms negali būti paisoma. Duomenų tvarkymas yra teisėtas ir tais atvejais, kai būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį (6 straipsnio b punktas), tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (6 straipsnio c punktas), tvarkyti duomenis yra būtina siekiant apsaugoti gyvybinius subjekto ar kito fizinio asmens interesus (6 straipsnio d punktas), tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (6 straipsnio e punktas), tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio f punktas), išskyrus duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis. Nagrinėjimu atveju aktualus BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. Ką Inspekcija ir nurodė Sprendime. Kas paneigia skunde nurodytus teiginius, kad Sprendime Inspekcija nemotyvavo, kodėl nereikėjo pareiškėjo sutikimo (leidimo) rengti 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikti Kalėjimų departamentui. 2021 m. liepos 28 d. pažymoje buvo nurodyti tik tie pareiškėjo asmens duomenys, kurie yra kaupiami Registre: bendras pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įstaigos, kurioje pareiškėjas įgijo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pavadinimas, tarnybos Lietuvos valstybei stažo kiekvienoje įstaigoje laikotarpis, pareiškėjo gimimo data. Jokių kitų duomenų, kurie nebuvo nurodyti Registre, 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nebuvo nurodyta. Duomenys, esantys Registre, yra prieinami ne tik Centro atsakingiems darbuotojams, bet ir Kalėjimo departamento atsakingiems darbuotojams, todėl pareiškėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti jokiai trečiajai šaliai, kaip ji apibrėžiama BDAR 4 straipsnio 10 punkte.

31. Teigia, jog Inspekcijai nustačius, kad NBFC, surašydamas 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją perduodamas Kalėjimų departamentui, nepažeidė BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimų, Inspekcijai nebuvo pagrindo Sprendime nurodyti konkrečius darbuotojus, kurie nepažeidė BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimų.

32. Paaiškina, kad Centras skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo pagal Kalėjimų departamento pateiktus dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas dokumentų, pagal kuriuos turėtų būti skaičiuojamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, nepateikė, skaičiavo pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą pagal Centro turimus dokumentus. Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, privalėjo remtis ne Registre pateiktais duomenimis, o dokumentais, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir, nustatęs, kad Registre pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, juos atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas dokumentų apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybės stažą Centras nepateikė, Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybės stažą, rėmėsi dokumentais, kuriuos pareiškėjas pateikė jo buvusiam darbdaviui Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Kaip patvirtina pats pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. skunde jis sutikimą pateikti šiuos dokumentus Centrui davė. Centras, centralizuotai atliekantis Kalėjimų departamento personalo administravimo funkcijas, gavęs iš NŽT dokumentus apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, turėjo paskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o nustatęs, kad Registre nurodyti duomenys apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 ir 6 punktais, Aprašo 52 punktu ir 54.2 papunkčiu, Nuostatų 10.2 ir 10.3 papunkčiais, privalėjo juos atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas Centrui nepateikė dokumentų apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centras skaičiavo stažą, atsižvelgdamas į NŽT pateiktus dokumentus. Nurodo, kad Centras centralizuotai atlieka NŽT ir Muitinės departamento personalo administravimo funkcijas, o pareiškėjas šiose įstaigose dirbo nepertraukiamai, t. y. buvo perkeltas iš NŽT valstybės tarnautojo pareigų į Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigas, o iš šių pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas, Centras turėjo duomenis, kiek pareiškėjas įgijo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dirbdamas NŽT ir Muitinės departamente, todėl net nebuvo poreikio prašyti iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus dėl jo tarnybos Lietuvos valstybės stažo, įgyto atliekant tarnybą NŽT ir Muitinės departamente.

33. Pažymi, jog Centro (jo darbuotojų) veiksmai neatitinka nei nusikalstamų veikų, nurodytų BK 167, 168 ir 228 straipsniuose, požymių, o taip pat administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 83, 522 straipsniuose, požymių. Ir tai Sprendime ir konstatavo Inspekcija. Sprendimas yra motyvuotas ir atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

34. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, jais rėmėsi ir teismo posėdyje, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

35. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-08-01 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-08-01 skundo“ ir įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą Nr. 1R-5219 (2.13.Mr) dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir jo darbuotojų neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo ir perdavimo.

36. Nustatyta, kad pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė 2021 m. liepos 20 d. prašymą dėl jo perkėlimo į kitas pareigas kitoje institucijoje.

37. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ (atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) pareiškėją, Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiąjį specialistą, nuo 2021 m. liepos 30 d. (paskutinė darbo diena Muitinės departamente yra 2021 m. liepos 29 d.) perkėlė į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

38. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (atsižvelgdamas taip pat ir į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“, paties pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

39. Centras surašė 2021 m. liepos 28 d. pažymą Nr. PPK-717-(10.3E) „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ (toliau ir – 2021-07-28 pažyma) ir pateikė ją pareiškėjui ir Kalėjimų departamentui. Centro 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyta, kad J. K., gim. 1962 m. liepos 22 d., tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. liepos 29 d. bus 8 metai ir 10 dienų; šioje pažymoje nurodytos įstaigos, kuriose įgytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas (Mykolo Romerio universitetas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), nurodyti darbo šiose įtaigose laikotarpiai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įgytas kiekvienoje iš įstaigų, pagrindas, kuriuos remiantis toks stažas apskaičiuotas.

40. 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai. Kuriame nurodė, kad pareiškėjui laimėjus konkursą į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, po atliktų patikrinimų pastarojo 2021 m. liepos 20 d. prašymu Nr. 2B-11979 Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ J. K. perkėlė, o Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ priėmė J. K. nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas. Pareiškėjui nieko nežinant, be jo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo Centras savavališkai surašė 2021-07-28 pažymą, kurioje nurodė pareiškėjo gimimo metus, ir tai, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. liepos 29 d. bus 8 metai 10 dienų, ir šią pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis be pareiškėjo jokio prašymo, sutikimo ir/ar leidimo savavališkai ir neteisėtai nusiuntė visai pašaliniam trečiajam asmeniui pareiškėjo dar tik būsimam darbdaviui Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Centras neturi jokių įgaliojimų priimti jokių sprendimų dėl valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo, o tėra tik įstaigą (nagrinėjamu atveju buvo Muitinės departamentą) aptarnaujanti bei jai technines paslaugas (funkcijas) teikianti biudžetinė įstaiga. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančius dokumentus būsimas darbdavys Kalėjimų departamentas iki jo priėmimo į pareigas pateikti neprašė ir jie nėra pateikti, kas įrodo, jog Centras 2021-07-28 pažymą surašė net neturėdamas J. K. dokumentų iš Kalėjimų departamento, dėl ko Kalėjimų departamentui neteisėtai nusiuntė dar ir neteisingus pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis ir Centras neturi jokių (tarnybinių, teisinių ir/ar kitokių) sąsajų, todėl Centras jam yra visiškai pašalinis juridinis asmuo. Be to, perkeliant iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą, pareiškėjas neužsakė ir pašalinio Centro niekada neprašė surašyti ir išduoti jokios pažymos apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, juo labiau neprašė kažkokios Centro paties susirašytos 2021-07-28 pažymos siųsti pašaliniam trečiajam asmeniui pareiškėjo būsimam darbdaviui Kalėjimų departamentui. Taip pat ir Centras nesikreipė į pareiškėją dėl jo sutikimo ir/ar leidimo surašyti tokią pažymą, ir juo labiau nesikreipė dėl sutikimo ir/ar leidimo šią 2021-07-28 pažymą su pareiškėjo gimimo metais ir kitais asmeniniais duomenimis perduoti (siųsti) tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju būsimam pareiškėjo darbdaviui Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo nuomone, susidarė situacija, kad Centras, teikdamas aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją Muitinės departamentui, aptarnaujant Muitinės departamentą sužinotus pareiškėjo asmeninius duomenis, be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo Centras šiuos pareiškėjo asmens duomenis savavališkai ir neteisėtai rinko, tvarkė ir 2021-07-28 perdavė (išsiuntė paties susirašytą 2021-07-28 pažymą) visai pašaliniam trečiajam asmeniui Kalėjimų departamentui, kai pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo, tai daryti kategoriškai draudžiama. Pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad 2021-07-28 pažymos, Centras be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo tam neturėdamas jokios teisės savavališkai rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė ir taip platino bei paviešino) pašaliniam trečiajam asmeniui Kalėjimų departamentui pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, buvusių darboviečių pavadinimai, jų išduotų pažymų datos ir numeriai, jose dirbtas laikas ir kt.). O kadangi tai padarė be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo neteisėtai, todėl Centro (jo darbuotojų) tokie veiksmai manytina atitinka ir nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (ANK 83. 522 straipsniai) požymius. Pareiškėjas skunde Inspekcijai nurodė, kad nustačius Centro (jo darbuotojų) nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) požymių praneština prokurorui, o nustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 83, 522 straipsniai) atitinkamai kiekvienam jų surašytinas (-ini) administracinio nusižengimo protokolas (-ai), o pareiškėjas kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje (-ose) pripažintinas nukentėjusiuoju, ką Inspekcijos ir prašoma pripažinti. O pripažinus, kadangi dėl nurodomų Centro (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų ir nurodytų pažeidimų pareiškėjas jau patyrė ir toliau patiria ir didelę nematerialinę (neturinę) žalą. kurią sudaro J. K. patirtas šokas, pažeminimas artimųjų ir pažįstamų akyse, jo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai labai stiprūs dvasiniai išgyvenimai, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir kančios, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas ir kiti ilgalaikiai ir besitęsiantys dvasiniai sukrėtimai, todėl jo įvertinamą 5 000 EUR dydžio nematerialinės (neturinės) žalos suma kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje iš kiekvieno administracinį nusižengimą padariusio asmens pareiškėjui jų ir atlygintina (BDAR 82 straipsnis). Pareiškėjas skunde Inspekcijai, prašė Inspekcijos: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius Centro (jo darbuotojų) veiksmuose nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą Centro vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui padariusiam administracinį nusižengimą pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 (penkių tūkstančių) EUR dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir kiekvienos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ię) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti, įpareigoti juos susigrąžinti iš Kalėjimų departamento ir juos sunaikinti; 5) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ię) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį; 6) įpareigoti Centrą, jo vadovą ar kitus atsakingiems asmenims ir kiekvieną jo darbuotoją (-jus), kuris (-ię) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 (penkis tūkstančius) EUR nematerialinę (neturtinę) žalą (BDAR 82 straipsnis).

41. 2022 m. gegužės 19 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021-08-01 skundo“ nusprendė: 1) pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą atmesti; 2) rekomenduoti Centrui peržiūrėti Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintą Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašą, kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami; 3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, Centrą ir Muitinės departamentą. Šį Inspekcijos sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.

42. BDAR nustatyta:

42.1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis). BDAR 6 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis.

42.2. duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 straipsnio 2 punktas).

42.3. duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (4 straipsnio 7 punktas);

42.4. duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis (4 straipsnio 8 punktas);

42.5. trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis (4 straipsnio 10 punktas).

42.6. duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis (21 straipsnio 1 dalis).

42.7. duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurie yra privalomi duomenų tvarkytojui duomenų valdytojo atžvilgiu ir kurioje nustatomi duomenų tvarkymo dalykas ir trukmė, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas, asmens duomenų rūšis ir duomenų subjektų kategorijos bei duomenų valdytojo prievolės ir teisės; toje sutartyje ar kitame teisės akte visų pirma nustatoma, kad duomenų tvarkytojas (28 straipsnio 3 dalis): tvarko asmens duomenis tik pagal duomenų valdytojo dokumentais įformintus nurodymus, įskaitant susijusius su asmens duomenų perdavimu į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai, išskyrus atvejus, kai tai daryti reikalaujama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui; tokiu atveju duomenų tvarkytojas prieš pradėdamas tvarkyti duomenis praneša apie tokį teisinį reikalavimą duomenų valdytojui, išskyrus atvejus, kai pagal tą teisę toks pranešimas yra draudžiamas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių (28 straipsnio 3 dalies a punktas);

43. ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas gali rinkti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, iš buvusio darbdavio prieš tai informavęs kandidatą, o iš esamo darbdavio – tik kandidato sutikimu.

44. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

45. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas (5 punktas).

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ nustatyta, kad Centrui pavedama centralizuotai atlikti šio nutarimo 1.1–1.3 papunkčiais patvirtintuose sąrašuose nurodytų valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) personalo administravimo funkcijas (2.1 papunktis). Kaip matyti iš šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.1 papunkčiu patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, sąrašo, į jį įtrauktas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (52 punktas), o minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1.2 papunkčiu patvirtinto Atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, sąrašo, į įtrauktas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (78 punktas).

47. Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta, kad Centras yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir apimtimi centralizuotai atliekanti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ar pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir šių subjektų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – įstaigos) buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas (1 punktas); Centro veiklos tikslas – centralizuotai tvarkyti įstaigų buhalterinę apskaitą ir administruoti personalą (8 punktas); Centras, siekdamas jam nustatytos veiklos tikslo, personalo administravimo srityje Vyriausybės nustatyta tvarka ir apimtimi organizuoja įstaigų valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – įstaigos personalas), priėmimo ir skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo procedūras, rengia susijusių teisės aktų projektus ir kitus dokumentus (9.2.1 papunktis).

48. Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta:

48.1. Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše nustatomos centralizuoto personalo administravimo įstaigos – biudžetinės įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas (toliau – Centralizuoto personalo administravimo įstaiga), kartu su biudžetinėmis įstaigomis (toliau – Įstaiga) centralizuotai atliekamos personalo administravimo funkcijos ir šių funkcijų atlikimo tvarka (1 punktas);

48.2. Kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu (61 punktas).

48.3. 10 punkte nustatyta, kokios atliekamos procedūros perkeliant karjeros valstybės tarnautojus į kitas pareigas kitoje įstaigoje, vienos iš jų šios: Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, gavusi iš Įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ar pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas eina pareigas, informaciją ir (ar) dokumentus, reikalingus teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas kitoje Įstaigoje projektui parengti arba atitinkamai teisės akto dėl laikino perkėlimo, esant tarnybinei būtinybei, į kitas pareigas kitoje Įstaigoje projektui parengti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas parengia teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas kitoje Įstaigoje arba teisės akto dėl laikino perkėlimo, esant tarnybinei būtinybei, į kitas pareigas kitoje Įstaigoje projektą ir jį pateikia Įstaigai, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ar pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas eina pareigas (10.5 papunktis); Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, gavusi iš Įstaigos, į kurią karjeros valstybės tarnautojas, pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas ar statutinis valstybės tarnautojas perkeliamas, informaciją ir (ar) dokumentus, reikalingus teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo, pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas projektui parengti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas parengia teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo ar pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas projektą ir jį pateikia Įstaigai, į kurią karjeros valstybės tarnautojas, pakaitinis karjeros valstybės tarnautoja ar statutinis valstybės tarnautojas perkeliamas (10.7 papunktis).

48.4. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš Įstaigos gavusi teisės aktą dėl karjeros valstybės tarnautojų, pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkėlimo į kitas pareigas toje pačioje Įstaigoje ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartį su pakeitimais, padarytais dėl darbuotojo perkėlimo toje pačioje Įstaigoje, ar teisės aktą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas kitoje Įstaigoje, ar teisės aktą dėl valstybės tarnautojų pareigų sukeitimo toje pačioje Įstaigoje ar skirtingose Įstaigose, ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo sutartis su pakeitimais, padarytais dėl darbuotojų pareigų sukeitimo, pateikia duomenis VATARAS ir suveda juos į Įstaigos personalo administravimo IS (12 punktas).

48.5. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos peržiūri valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažus, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį kitam mėnesiui ir pateikia informaciją apie besikeičiančius valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažus, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį Įstaiga (50 punktas).

48.6. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš Įstaigos gavusi sprendimą dėl naujo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo, pasikeitus darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirčiai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas parengia darbo sutarties pakeitimo projektą ir jį pateikia Įstaigai (51 punktas).

48.7. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš Įstaigos gavusi valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dokumentus, kuriais pagrindžiama vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis, duomenis apie stažą ir (ar) patirtį suveda į VATARAS ir Įstaigos personalo administravimo IS (52 punktas).

48.8. Kai nustatoma, kad pagal Aprašo 51 punkte pateiktus dokumentus valstybės tarnautojui keičiasi nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centralizuoto personalo administravimo įstaiga duomenis apie priedą suveda į VATARAS ir Įstaigos personalo administravimo IS (53 punktas).

48.9. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga registruoja VATARAS objektus ir atnaujina duomenis apie juos Valstybės tarnautojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir terminais (54.2 papunktis); 5esant poreikiui naudoja VATARAS priemonėmis kaupiamus duomenis ir (ar) dokumentus, susijusius su Įstaigos personalo darbo (tarnybos) santykių eiga, ir (ar) jų kopijas asmens byloms sudaryti, tvarkyti ir saugoti, kol asmens darbo (tarnybos) santykiai nutrūksta, ir perduoda šiuos duomenis, dokumentus ir (ar) asmens bylas Įstaigai. Tais atvejais, kai nėra galimybės šių duomenų kaupti VATARAS priemonėmis, juos kaupia Įstaigos personalo administravimo IS arba kitomis priemonėmis (54.3 papunktis); Įstaigai pateikus prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia prašomų teisės aktų ir (ar) dokumentų kopijas, nurodytas Aprašo 54.3 papunktyje (54.5 papunktis); Įstaigai pateikus valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, prašymą, rengia pažymas, susijusias su tarnybos (darbo) santykiais, remdamasi Aprašo 53.4 papunktyje nurodytais duomenimis ar dokumentais (54.6 papunktis).

48.10. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, asmens bylose (esant galimybei, šie duomenys atskirai jų nesaugant kaupiami elektroniniu būdu VATARAS) kaupiami šie su Įstaigos personalo darbo (tarnybos) santykiais susiję duomenys arba dokumentai ar jų kopijos, kuriais pagrindžiama ar patvirtinama (56 punktas): asmens priėmimas, perkėlimas ir atleidimas, tarnybos laiko (darbo santykių) pratęsimas (56.1 papunktis);pareigybių aprašymai (56.2 papunktis); asmens tapatybė (darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas) (56.3 papunktis); asmens išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas ar atitiktis pareigybės aprašyme keliamiems reikalavimams (56.4 papunktis); asmens darbo patirtis (stažas) ar tarnybos valstybei stažas (56.5 papunktis); asmens darbingumo lygis, nepilnamečių ir (ar) neįgalių vaikų turėjimo faktas, jeigu darbuotojas pageidauja naudotis teisės aktų suteikiamomis teisėmis socialinės apsaugos srityje arba jeigu darbdaviui nustatyta prievolė vykdyti teisės aktų nustatytas garantijas socialinės apsaugos srityje (56.6 papunktis); darbo užmokesčio nustatymas (56.7 papunktis); išduotas leidimas dirbti kitą darbą (56.8 papunktis); gautas paskatinimas, apdovanojimas, pašalpa, nuobaudos skyrimas ar panaikinimas (56.9 papunktis);kvalifikacijos tobulinimo faktas (56.10 papunktis); tikslinių (tėvystės, vaiko priežiūros) atostogų suteikimas (56.11 papunktis); tarnybinės veiklos vertinimas (56.12 papunktis); išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (56.13 papunktis); informacija apie asmenį, gauta pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį, išskyrus įslaptintą informaciją (56.14 papunktis).

48.11. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, veikdama kaip duomenų tvarkytoja (62 punktas): privalo užtikrinti duomenų tvarkytojo funkcijų ir pareigų vykdymą, nustatytą BDAR 28 straipsnyje (62.4 papunktis).

48.12. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga teikia informaciją ir dokumentus ir (arba) jų kopijas informacijos gavėjams – Įstaigai, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms, jeigu tai neprieštarauja BDAR, Lietuvos Respublikos įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams (67 punktas).

48.13. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga neteikia informacijos ir dokumentų ir (arba) jų kopijų, jeigu atitinkama informacija ir dokumentai yra viešai prieinami informacijos gavėjams, išskyrus Aprašo 54.4 papunktyje nurodytą atvejį (68 punktas).

48.14. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga teikia informaciją ir dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, tik Įstaigos paskirtiems darbuotojams ir tik tais atvejais, kai informacija ir dokumentai nėra jiems prieinami (69 punktas).

48.15. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga informaciją, susijusią su asmens duomenimis, teikia Įstaigai gavusi rašytinę užklausą, kurioje turi būti nurodyta prašomų pateikti asmens duomenų apimtis ir naudojimo tikslas (70 punktas).

49. Valstybės tarnautojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro patvirtinimo“, nustatyta: Valstybės tarnautojų registro valdytojas, šiame registre tvarkomų asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (7 punktas); registro tvarkytojai (8 punktas): Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra registro tvarkytojas ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas (8.1 papunktis); kiti registro tvarkytojai ir registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kitos biudžetinės įstaigos (8.2 papunktis); kiti registro tvarkytojai (ne Informatikos ir ryšių departamentas: turi teises, nurodytas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose (10.1 papunktis); atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 ir 4–8 punktuose nustatytas funkcijas (10.2 papunktis); registruoja Registro objektus ir atnaujina duomenis apie juos Nuostatų nustatyta tvarka (10.3 papunktis); pagal kompetenciją teikia Registro duomenis Nuostatų 42 punkte nurodytiems Registro duomenų gavėjams (10.4 papunktis). Registre kaupiami šie specialieji duomenys apie asmenis: duomenys apie valstybės tarnautojus (išskyrus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, kurių duomenys tvarkomi Vidaus reikalų pareigūnų registre, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurių duomenis saugo kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, nurodytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, ir duomenis, kurie įslaptinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka): asmens kodas; vardas (vardai); pavardė (pavardės); lytis; gimimo data; mirties data; pilietybė; Lietuvos Respublikos piliečio paso, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, išdavimo data, galiojimo data, dokumentą išdavusi įstaiga; asmens socialinio draudimo numeris; duomenys apie išsilavinimą (mokymo įstaiga, baigimo metai, studijų sritis, studijų kryptis, studijų programa, kvalifikacinis laipsnis, mokslo laipsnis, pedagoginis vardas); duomenys apie užsienio kalbas, kurias moka valstybės tarnautojas; duomenys apie priėmimą (perkėlimą) į valstybės tarnautojo pareigas (atleidimą iš jų) – data, einamosios pareigos, priėmimo (perkėlimo, atleidimo) teisinis pagrindas (Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, sprendimo dėl priėmimo (perkėlimo, atleidimo) numeris ir data), žyma, kad valstybės tarnautojas atleistas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą); tarnybinio telefono numeris, tarnybinio elektroninio pašto adresas; tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir tarnybos (darbo) stažas valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, kurioje eina pareigas; duomenys apie leidimą valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį (sprendimo leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį numeris ir data, sprendimo neleisti dirbti kito darbo pagal darbo sutartį numeris ir data, sprendimo atšaukti sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį numeris ir data, sprendimo palikti galioti leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį numeris ir data); duomenys apie darbo užmokestį (pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą; priedų, priemokų ir apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokėjimo laikotarpis); duomenys apie tikslines atostogas (rūšis, pradžios data, pabaigos data, įsakymo data, įsakymo numeris); duomenys apie mokymą – mokymo forma, mokymo vieta ir mokymo įstaigos pavadinimas, mokymo trukmė, sritis, temos, finansavimo pobūdis; duomenys apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą – valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo įvertinimas arba tiesioginio vadovo pasiūlymas ir jo data; valstybės tarnautojų vertinimo komisijos, jeigu valstybės tarnautoją vertino valstybės tarnautojų vertinimo komisija, vertinimo data ir laikas, įvertinimas ir pasiūlymas; valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo; skatinimai, apdovanojimai (teisinis pagrindas, sprendimo data ir numeris, rūšis, trumpas aprašymas); sprendimo apskundimo data, skundą nagrinėjančios institucijos pavadinimas ir jos priimtas sprendimas, panaikinimo data, panaikinimo priežastys, žyma, kad valstybės tarnautojas yra padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tipas, duomenys apie šiurkštaus tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (motyvuotos išvados surašymo data, teisinis pagrindas, siūlomos nuobaudos rūšis); duomenys apie nušalinimą nuo pareigų (nušalinimo nuo pareigų terminas, teisinis pagrindas); duomenys apie valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai padarytą materialinę žalą (atsiradimo pagrindas ir data, materialinės žalos dydis ir atlygintinos žalos dydis); išeitinės išmokos, kompensacijos, pašalpos (dydis, skyrimo data, teisinis pagrindas) (14.1 papunktis).

50. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių ištekių valdymo įstatyme nustatyta, kad registro tvarkytojas privalo (6 dalis): skirti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytiems teikėjams terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad registrui pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų (1 punktas); užtikrinti, kad registro duomenys ir registro informacija atitiktų registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (4 punktas); užtikrinti, kad registro duomenys būtų nuolat atnaujinami (5 punktas); užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys ir registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (6 punktas); užtikrinti, kad gavėjai, kuriems buvo pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, būtų informuoti apie ištaisytus netikslumus (7 punktas); užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis registro nuostatais ir kitais teisės aktais (8 punktas).

51. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija netinkamai vertino, jog pareiškėjo asmens duomenų valdytojai yra Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, o tvarkytojas Centras. Pasak pareiškėjo, asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o tvarkytojai Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas.

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą (Taisyklių 5 punktą, Aprašo 1, 61 punktus) matyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas; kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, įstaigos (šiuo atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o centralizuoto personalo administravimo įstaiga (Centras) kaip duomenų tvarkytoja įstaigų vardu.

53. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija iš duomenų tvarkytojo Kalėjimų departamento jokių duomenų, net paaiškinimo, nepareikalavo ir su tuo susijusių jokių faktinių aplinkybių Inspekcija netyrė visai.

Žemesnės instancijos teismas

54. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus; kad Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir Kalėjimų departamentą. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nekonkretizavo, kokių paaiškinimų ar faktų, kurie galėjo būti gauti iš Kalėjimų departamento, jam pritrūko; vertinant bylos medžiagos, aptartą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo dalyką, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento paaiškinimai nesudarytų pagrindo kitaip vertinti 2021-07-28 pažymos parengimo faktą ir turinį.

55. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nuostatuose ir Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą Centras, gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (Aprašo 52 punktas); Centras dėl valstybės tarnautojo stažo savarankiškai jokių sprendimų nepriima, o pagal įstaigos priimtą sprendimą ir įstaigos pateiktus dokumentus, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (atlieka tik įstaigos aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją).

56. Pažymėtina, kad Apraše, Nuostatuose, Taisyklėse ir kituose aukščiau aptartuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai. Kaip minėta, Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymoje būtent ir apskaičiavo pareiškėjo tarnybos stažą pagal turimus duomenis (t. y. atliko aritmetinius veiksmus).

57. Pareiškėjas teigia, kad perkeliant iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą jis neužsakė ir pašalinio (įstaigoms tik aptarnaujančią techninės paslaugo funkciją teikiančio) Centro niekada neprašė surašyti ir išduoti jokios pažymos apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Be to, Centras į pareiškėją dėl jo sutikimo ir/ar leidimo surašyti 2021-07-28 pažymą, dėl sutikimo ir/ar leidimo šią pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis perduoti tretiesiems asmenims (būsimam darbdaviui Kalėjimų departamentui) nesikreipė ir negavo, kai pagal BDAR 21 straipsnio nuostatas Centras pareiškėjo asmens duomenų perdavimui jo sutikimą visais atvejais privalėjo gauti.

58. Teismas pažymi, kad pagal BDAR asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu yra bent viena iš sąlygų, nurodytų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos 6 tokios sąlygos; duomenų subjekto sutikimas yra viena, bet ne vienintelė iš tokių sąlygų. BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad tvarkyti asmens duomenis galima, jeigu asmens duomenis tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Taigi Kalėjimų departamentui kyla pareiga į Kalėjimų departamentą priimtiems valstybės tarnautojams mokėti Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atitinkantį darbo užmokestį, kurio sudedamoji dalis yra ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybos Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė; Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Taigi matyti, kad Centras (duomenų tvarkytojas) pareiškėjo asmens duomenis parengdamas 2021 m. liepos 28 d. tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kad būtų įvykdyta Kalėjimų departamentui (duomenų valdytojas) taikoma teisinė prievolė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad ne darbdavio pareiga privalomai mokėti priedą už tarnybos stažą, tai paties darbuotojo reikalas – jeigu teikia dokumentus apie stažą – bus paskaičiuotas, jeigu dokumentų neteikia – priedas už tarnybos stažą nebus paskaičiuotas. Su tokia pareiškėjo pozicija, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesutiktina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad pareiškėjo sutikimo/leidimo parengti 2021-07-28 pažymą nereikėjo gauti, kadangi pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. BDAR 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Taigi BDAR 21 straipsnio 1 dalis netaikoma, kai asmens duomenys tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

59. Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad būsimas darbdavys Kalėjimų departamentas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų iki jo priėmimo 2021 m. liepos 30 d. į pareigas pateikti nepaprašė visai. Taigi, Centras pareiškėjo stažą tik pagal Kalėjimų departamento pateiktus dokumentus būtų galėjęs, ir tai tik skaičiuoti, bet ne teikiant aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją sužinotus pareiškėjo asmens duomenis perduoti tretiesiems asmenims (dar kitam tik būsimam darbdaviui). Tačiau Inspekcija ir šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir Sprendimo nemotyvavo visai.

60. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti remiantis aukščiau išdėstytais motyvais. Kaip minėta, Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymoje būtent ir apskaičiavo pareiškėjo tarnybos stažą pagal turimus duomenis (t. y. atliko aritmetinius veiksmus). Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktorius įsakymą dėl pareiškėjo priėmimo priėmė 2021 m. liepos 28 d. (Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas). Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Kalėjimų departamentas nėra trečiasis asmuo, o yra duomenų valdytojas, o Centras veikė kaip duomenų tvarkytojas, kad būtų įvykdytos teisės aktuose Kalėjimų departamentui ir Centrui nustatytos funkcijos.

61. Pareiškėjas teigia, kad iš Sprendimo matyti, jog jame pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (rinkimo bei naudojimo), tačiau dėl skundo esminio pagrindo pareiškėjo asmens duomenų (2021-07-28 pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui, Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visai ir skundžiamo Sprendimo nemotyvavo iš viso. Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. liepos 28 d. pažymoje) perdavė Kalėjimų departamentui. Be to, Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų (neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai). Pareiškėjas pažymi, kad Centras (netirta ir nenustatyta, kokie jo darbuotojai), teikdamas aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją Muitinės departamentui, aptarnaujant Muitinės departamentą sužinotus pareiškėjo asmeninius duomenis be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo Centras šiuos pareiškėjo asmens duomenis savavališkai ir neteisėtai rinko, tvarkė ir 2021 m. liepos 28 d. perdavė (išsiuntė paties susirašytą 2021 m. liepos 28 d. pažymą) pašaliniam visai kitam Centrą aptarnaujamam trečiajam asmeniui dar tik būsimam pareiškėjo darbdaviui Kalėjimų departamentui (akivaizdus ir piktnaudžiavimas), kai pagal nurodytus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo, tai daryti kategoriškai draudžiama. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 28 d. pažymos, Centras (jo darbuotojai) be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo tam neturėdamas jokios teisės savavališkai rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė ir taip platino bei paviešino) pašaliniam trečiajam asmeniui Kalėjimų departamentui pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, buvusių darboviečių pavadinimai, jų išduotų pažymų datos ir numeriai, jose dirbtas laikas ir kt.). O kadangi tai padarė be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo neteisėtai, todėl Centro (jo darbuotojų) tokie veiksmai laikytina atitinka ir nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 83, 522 straipsniai) požymius, ką Inspekcija taip pat vertino netinkamai dėl ko padarė ir netinkamas išvadas, taip pat sudarančias pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti ir šiais pagrindais.

62. Pažymėtina, kad pagal BDAR 4 straipsnio 10 punktą trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą (Taisyklių 5 punktą, Aprašo 1, 61 punktus) matyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas; kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, įstaigos (šiuo atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o centralizuoto personalo administravimo įstaiga (Centras) kaip duomenų tvarkytoja įstaigų vardu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenų, nurodytų 2021-07-28 pažymoje, tvarkymo veiksmai buvo vykdomi tik tarp duomenų valdytojų ir jų duomenų tvarkytojo, taip pat pažymėtina, jog 2021-07-28 d. pažymoje nurodyti pareiškėjo asmens duomenys buvo žinomi tiek Muitinės departamentui, tiek Kalėjimų departamentui, atsižvelgiant į bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad Muitinės departamentas ir (arba) Kalėjimų departamentas neturėjo teisės 2021-07-28 pažymoje nurodytų pareiškėjo asmens duomenų tvarkyti personalo administravimo tikslais. Kaip minėta, tiek Muitinės departamento, tiek Kalėjimo departamento vadovų 2021 m. liepos 28 d. įsakymai dėl pareiškėjo perkėlimo iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą buvo priimti remiantis paties pareiškėjo prašymais. Šiame kontekste, atsižvelgiant į bylos medžiagą, sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad personalo administravimo procedūros prasidėjo dar iki tada, kai pareiškėjas faktiškai pradėjo eiti pareigas Kalėjimų departamente. Kaip matyti iš Taisyklių (kuriomis įgyvendinamas ir Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis) 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, jame įtvirtinta teisinė prievolė skaičiuoti tarnybos stažą („5. Tarnybos stažą skaičiuoja <...> jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas“). Tarnybos stažo skaičiavimas nėra ir negali būti savitikslis, jis prasmingas ir reikalingas tam, kad valstybės institucija ar įstaiga galėtų tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, t. y. mokėti valstybės tarnautojui įstatymą atitinkantį darbo užmokestį. Centras asmens duomenis, rengdamas 2021-07-28 pažymą, tvarkė, atliko pareiškėjo nurodytus tvarkymo veiksmus pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad Centras neteisėtai rinko, tvarkė ir 2021 m. liepos 28 d. perdavė (išsiuntė paties susirašytą 2021-07-28 pažymą) pašaliniam visai kitam Centrą aptarnaujamam trečiajam asmeniui dar tik būsimam pareiškėjo darbdaviui Kalėjimų departamentui, yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė, kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. liepos 28 d. pažymoje) perdavė Kalėjimų departamentui; kad Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų (neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai) teismas pažymi, kad šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus; kad Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio vertinti Centro darbuotojų statuso, teisių, pareigų, įgaliojimų, vertinti pareigybių aprašymus. Teismas pažymi, kad vertinant bylos medžiagos, aptartą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo dalyką, darytina išvada, kad Centro darbuotojų pareigybių aprašymų vertinimas nesudarytų pagrindo kitaip vertinti 2021-07-28 pažymos parengimo faktą ir turinį. Teismas taip pat sutinka su Inspekcijos motyvais, jog nenustačius, kad Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis apie jo stažą, būtų pažeidęs BDAR nuostatas, Inspekcijai nebuvo pareigos nustatinėti kiekvieno Centro darbuotojo statuso, teisių ir (ar) įgaliojimų viršijimo.

63. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija Sprendime nepasisakė ir dėl Centro darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų perdavimą, kas pagal BDAR taip pat yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys).

64. BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad BDAR 14 straipsnio 1–4 dalys netaikomos, kai duomenų subjektas informaciją jau turi. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2021-07-28 pažymos, ji buvo nusiųsta ir pareiškėjui jam tuometinės darbovietės suteiktu elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas sutinka su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjas skunde neužsiminė apie pažeistas jo teises dėl informavimo, todėl Inspekcijai nebuvo pareigos dėl šio skundžiamo asmens veiksmo (ar neveikimo) pasisakyti; kad BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, jog BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys netaikomos, kai duomenų subjektas informaciją jau turi; atsižvelgiant į tai, kad Centras, Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamiesi teisine prievole, kuri nustatyta teisės aktuose, tai pagal šią BDAR nuostatą nei Centras, nei Muitinės departamentas, nei Kalėjimų departamentas pareigos informuoti pareiškėją apie duomenų, susijusių su tarnybos stažo skaičiavimu, tvarkymą neturėjo.

65. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas gali rinkti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, iš buvusio darbdavio prieš tai informavęs kandidatą, o iš esamo darbdavio – tik kandidato sutikimu. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas, nes jo atveju duomenys buvo perduoti būsimam darbdaviui.

66. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes, kaip matyti, iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“, pareiškėjas pastaruoju įsakymu buvo priimtas nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nelaikytina asmeniu, kuris buvo kandidatas ar pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas Kalėjimų departamente. Be to, atsižvelgiant į bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą, susijusį su tarnybos stažo apskaičiavimu, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje 2021-07-28 pažymos parengimui ir joje esančių pareiškėjo asmens duomenų dėl jo tarnybos stažo pateikimui Kalėjimų departamentui netaikytina ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalis, nes ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas šiuo atveju negali būti siejamas su pareiškėjo tarnybos stažu.

67. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

68. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

70. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

71. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog Sprendimas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

73. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

74. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-PovilanskienėIndrė Pukanasytė-BiekšėIndrė Žvaigždinienė