Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-02-08 · Byla Nr. BIK-56/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
BIK-56/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Ridikas
Nuteistasis
A. Š.
Kasacinio skundo Nr. DOK-591/2023
Teisminio proceso Nr. 1-05-5-00016-2015-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir jo veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius nurodo, kad abu teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kasatoriaus veiką kvalifikuodami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir toks teismų sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl įstatymo taikymo nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai bylose. Iš nuosprendžių matyti, kad teismai padarė išvadą, jog kasatorius apgaule organizavo bei panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Kasatorius tvirtina, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, jo padaryta nusikalstama veika, siekiant sumažinti mokėtiną PVM, vertintina kaip nusikaltimas finansų sistemai ir sudaro BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą sudaro detalus išdėstymas aplinkybių, už ką jis buvo nuteistas skundžiamais Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiais (pirmi šeši skundo lapai iš aštuonių), ir teismų praktikos nurodymas, tačiau ši praktika visiškai nesusiejama su kasatoriaus baudžiamosios bylos aplinkybėmis, o tiesiog deklaratyviai nurodoma, kad nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota, atsižvelgiant į jo skunde nurodytą teismų praktiką. Išsamių teisinių argumentų, kaip konkrečiai reiškėsi žemesniųjų instancijų teismų galimai padaryti pažeidimai, nuteistojo veiką kvalifikuojant ne pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (BPK 368 straipsnio 2 dalis), kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasAudronė KartanienėArtūras Ridikas