- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e1-1489-336/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09434-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
G. P., (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. kovo 28 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, buvusią sugyventinę A. V. tyčia pastūmė ant fotelio, neleido jai atsikelti, kairės rankos delnu tris kartus sudavė jai į galvą – viršugalvį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
G. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. V. yra pažįstamas apie (duomenys neskelbtini). Seniau jie kartu gyveno, bet jau metus laiko jis gyvena savo (duomenys neskelbtini), o pas A. į svečius, (duomenys neskelbtini), ateina gan dažnai. A. nustatyta sąnarių artrozė, dėl kurios jai sunku vaikščioti. Jos prašymu jis jai atneša nupirkęs maisto. Kai abu nevartoja alkoholio, sutaria gerai. Bendro ūkio kartu neveda. 2021 m. kovo 28 d., apie 10.00 val., jis parduotuvėje nupirko 4 butelius alaus ,,Tauras“ po 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo ir atėjo į svečius pas A., pas ją namuose vartojo alų. Išgėrus minėtus 4 litrus alaus, jam A. davė du eurus, ir jis nuėjo nupirko dar du butelius alaus. Vartojant alkoholį tarp jo ir A. kilo žodinis ginčas dėl įvairių buitinių priežasčių. Jiems būnant virtuvėje, jis supykęs priėjo prie A., kuri tuo metu sėdėjo fotelyje, ir jai bandant atsistoti nuo fotelio, jis ją tyčią pastūmė atgal. Ji atsisėdo, tada jis tyčia kairės rankos delnu sudavė A. tris kartus į galvą, ties viršugalviu. Suprato, kad smūgio sudavimo metu A. galėjo skaudėti. Labai gailisi taip pasielgęs ir supranta, kad taip elgėsi būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Po smūgių sudavimo A. išėjo iš virtuvės į kambarį ir grįžusi pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl neblaivumo ne viską atsimena, labai gailisi (b. l. 102-105, 115-118).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
iš nukentėjusios A. V. apklausos protokolų matyti, kad su G. P. yra pažįstami 9 metus, bet nuolatos kartu negyvena. G. turi savo butą. Jie kartas nuo karto susitinka, pabendrauja. Šiuo metu bendro ūkio su G. neveda. 202 m. kovo 28 d., apie 07.00 val., G. atėjo pas ją į (duomenys neskelbtini). Ji turėjo iš vakaro likusio alaus pavadinimu ,,Tėviškės“, kurio buvo 1 butelis - 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Tą alų su G. išgėrė, o vėliau G. nuėjo dar nupirkti alaus į parduotuvę. Grįžęs parsinešė 3 butelius alaus, po 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Alkoholį vartojo jie dviese. Vartojant alkoholį, G. pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais, sakyti, kodėl ne taip sėdi, kodėl jam valgyti neduoda. Ji jam pasakė, kad šventą dieną nereik čia pyktis. Po tų žodžių G. dar labiau supyko, sudaužė ant stalo stovėjusi puoduką, liepė atiduoti maistą, bet maisto ji jam nedavė. Virtuvėje ji sėdėjo ant fotelio, kai G. priėjęs prie jos, jai norint atsikelti nuo fotelio, ją pastūmė atgal ir ji atsisėdo. Tada su kairės rankos delnu jis jai sudavė į galvos viršugalvį 3 kartus. Ji G. prašė, kad jos nemuštų, nestumdytų. Smūgių sudavimo metu jautė fizinį skausmą. Medikų pagalbos jai nereikėjo. Po smūgių ji jautė fizinį skausmą, jai tuo metu skaudėjo galvą, jautė viršugalvyje nestiprų sutrenkimo skausmą. Smūgio sudavimo vietoje pas ją nėra nei guzo, nei patinimo. Ji labai išsigando tokių G. veiksmų, todėl išsikvietė policijos pareigūnus, nes bijojo, kad jis daugiau nesmurtautų prieš ją. G., kai ji paprašo, nuperka ir atneša maisto produktų. Pinigų maistui ji duoda pati. Kai abu būna blaivūs, su G. sutaria labai gražiai. Po smūgių sudavimo ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai, sulaikė G.. 2017 m. spalio mėn., tarp jos ir G. jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet teisme jie susitaikė. Civilinio ieškinio byloje neteiks (b. l. 45-48, 49-50).
Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 3,42 promilių girtumas, kilusio konflikto metu, savo sugyventinę A. V., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 2,67 promilių girtumas, pastūmė, neleisdamas jai atsikelti nuo fotelio ir jai sėdinčiai sudavė tris smūgius delnu į galvą. A. V. medikų pagalba nebuvo reikalinga. G. P. sulaikytas ir uždarytas į areštinę (b. l. 1-8, 12).
Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje nurodyta, kad nustatytas įtariamasis – G. P. (b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Bylai reikšmingų daiktų nerasta, padarytos fotonuotraukos (b. l. 15-22).
Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad ant nukentėjusiosios A. V. kūno vizualiai jokių sužalojimų nematyti, smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi, nustatytas 2,67 promilių girtumas. Smurtu įtariamojo G. P. būsena: ramus, akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 3,42 promilių girtumas (b. l. 31-34).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). A. V. paaiškino, kad kilusio konflikto metu jos sugyventinis ją pastūmė, neleisdamas jai atsistoti nuo fotelio ir jai sėdinčiai sudavė tris smūgius delnu į galvą. Ji teigė jautusi stiprų fizinį skausmą (b. l. 36-40).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad A. V. 2021 m. kovo 28 d., 12 val. 29 min., buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, o G. P. tą pačią dieną, 12 val. 31 min., buvo nustatytas 3,42 promilių girtumas (b. l. 41-42).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. V., jos kūne sumušimo pėdsakų neužfiksuota (b. l. 67-68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 508/2021 (02) nurodyta, kad A. V. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 75-76).
Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 145-150).
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti bei ją sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau 2017 m. spalio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir tai pačiai nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 129-132), administracine tvarka baustas (b. l. 133-137), nedirbantis (b. l. 141), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 142), (duomenys neskelbtini) (b. l. 140). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalyje, taip pat uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
2021 m. kovo 29 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, kuri, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2021 m. kovo 28 d., 12 val. 25 min. iki 2021 m. kovo 29 d., 11 val. 37 min. (1 para) (b. l. 87-92), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 421- 422 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti G. P. vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholio).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir G. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti G. P. vartoti psichiką veikiančias medžiagas(tame tarpe alkoholio).
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 28 d., 12 val. 25 min. iki 2021 m. kovo 29 d., 11 val. 37 min. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis (4) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.