Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2022-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-623-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
e2-623-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02219-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
J. J., V. J.
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-623-392/2022
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02219-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovui V. D. atsakovų atstovei S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovui S. K. dėl sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai, patikslinę savo reikalavimą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti ieškovų J. J. ir V. J.su atsakovu S. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryto susitarimo 4 punktą, jį išdėstant taip: „4. S. K. patvirtina, kad šiame susitarime aptarti D. K. ir J. J. ir V. J. susitarimai jam buvo ir yra žinomi, taip pat jis, kaip D. K. turto ir įsipareigojimų paveldėtojas, prisiima sau ir tęsia jų vykdymą ir įsipareigoja už atliktą darbą sumokėti 1/3 rinkos kaina gražinto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mieste J. J. ir V. J., per 5 (penkias) dienas po minėto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo. Nepardavus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per vienerius metus nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo bus pakeistas šio susitarimo 4 p. įsiteisėjimo dienos, S. K. įsipareigoja per 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo bus pakeistas šio susitarimo 4 p. įsiteisėjimo dienos, arba sumokėti J. J. ir V. J. 46200,00 EUR (keturiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus eurų), arba perleisti J. J. ir V. J. nuosavybės teisę į 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).“;

Ieškinyje nurodė, kad ieškovai J. J., V. J. bei D. K. sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu ieškovai įsipareigojo imtis visų teisiškai galimų priemonių, jog D. K. būtų grąžintas natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste, o už atliktą darbą D. K. įsipareigojo ieškovams sumokėti 1/3 dalį grąžinto žemės sklypo rinkos kainos po šio žemės sklypo pardavimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovai sudarė susitarimą su atsakovu S. K., kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams 1/3 žemės sklypo rinkos kainos už pagalbą atkuriant nuosavybės teises į sklypą, tai yra už suteiktas pagal žodinį susitarimą su D. K. paslaugas, po žemės sklypo pardavimo. 2020 m. rugpjūčio 5 d., atsižvelgdami į tai, kad susitarimo įvykdymas yra suvaržytas S. K. prisiimto įsipareigojimo atsiradimo sąlygos - žemės sklypo pardavimo, kurio šis nevykdo ir kuris priklauso išimtinai nuo S. K. kaip žemės sklypo savininko valios, ir kurios ieškovai negali kontroliuoti, ieškovai raštu pasiūlė atsakovui pakeisti 2016 m. rugsėjo 30 d. susitarimo 4 punktą taip, kaip iš esmės yra išdėstyta jų reikalavime. Pabrėžė, kad žodinis susitarimas su D. K. buvo sudarytas 2005 metais. Ieškovai savo įsipareigojimus visiškai įvykdė dar 2012 metais. 2012 m. spalio 17 d. D. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. 2012 m. lapkričio 13 d. žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. K. vardu, nepaisant to, žemės sklypas iki šiol nėra parduotas, nes atsakovas tai padaryti vengia. Atsakovas ne tik nesistengė tinkamai įvykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, jis dirbtinai sudarydavo kliūtis potencialiems žemės sklypo pirkėjams ne tik priimti sprendimą dėl sklypo pirkimo, bet ir atsisakydamas vesti derybas dėl galimo sklypo perleidimo sandorio sąlygų. Visais atvejais kai ieškovai surasdavo potencialius žemės sklypo pirkėjus, atsakovas, sugalvodavo įvairias priežastis, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyktų (neatvykdavo į derybas, nurodydavo vis kitokią žemės sklypo pardavimo kainą, ar atsisakydavo parduoti už jau sutartą kainą). Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, kuriuo siekiama įvykdyti susitarimą. Ieškovai tikėjosi, jog jiems bus atlyginta už suteiktas paslaugas, dėl kurių suteikimo ginčo nėra. Tačiau praėjus daugiau kaip devyneriems metams ieškovai tokio atlyginimo taip ir negavo. Susitarimu būtų nustatytas aiškesnis, nevaržantis nei vienos iš susitarimo šalies susitarimo įvykdymas - konkretizuotas žemės sklypo realizavimo terminas ir atsiskaitymo su ieškovais būdas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tai, kad sklypo pardavimas nebuvo toks operatyvus kaip, kad subjektyviai tikėjosi ieškovai, jų reikalavimo teisės apimtis nesikeičia (nemažėja), t. y. jiems išlieka teisė į 1/3 dalį sklypo rinkos kainos. Be to, vien tik tas faktas, jog sklypas šiai dienai nėra parduotas, pats savaime nereiškia, jog jis negali būti ar nebus parduotas artimiausioje ateityje. Atsakovo nuomone sklypo pardavimas priklauso ne tik nuo atsakovo ar pardavėjo veiksmų, bet ir nuo kitų aplinkybių, kurių atsakovas kontroliuoti bei įtakoti negali, nes sklypo pardavimo sutarčiai sudaryti neužtenka tik pardavėjo valios, tačiau reikalingas ir pirkėjas, kurio poreikius atitiktų parduodamas sklypas ir kuris pageidautų sklypą įsigyti. Nėra jokių abejonių, jog ieškovai, sutikdami su susitarimu nustatyta atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka, pagal kurią mokėjimas vykdomas tik pardavus žemės sklypą, prisiėmė riziką, jog atsiskaitymas gali užsitęsti tokiam laikotarpiui, kuriam sklypas nebus parduotas. Nuo 2013-05-23 žemės sklypo pardavimo organizavimas yra pavestas nekilnojamojo turto agentūroms ar brokeriams. Sklypas yra pardavinėjamas tokia kaina, kurią kaip rinkos kainą įrodinėjo patys ieškovai vykusiame teisminiame procese. Siūlymas įpareigoti atsakovą ieškovams mokėtiną sumą skaičiuoti nuo teoriškai paskaičiuotos rinkos kainos neatsižvelgiant į faktinę / realią sandorio kainą yra nesąžiningas ir negali būti tvirtinamas. Vertinant ieškovų reikalavimą 2016-09-30 susitarimo 4 p. alternatyviai įtvirtinti atsakovo pareigą perleisti ieškovams nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo tuo atveju, jeigu sklypas nebūtų parduotas per metus, pažymėtina, jog tai būtų neproporcingas ir nepagrįstas atsakovo kaip savininko teisių suvaržymas. Dar vieno bendrasavininkio atsiradimas reiškia tiesioginį ribojimą disponuoti žemės sklypu, taip pat ir tuo aspektu, jog akivaizdžiai sumažėtų sklypo patrauklumas potencialiems pirkėjams, kai tuo tarpu atsakovo sutuoktinės nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos tik tikslu šį turtą perleisti (realizuoti) tokiu būdu gaunant ekonominės naudos. Sklype nėra įmanomas atskirų jo dalių atidalinimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas tokiu būdu, jog išliktų galimybė atsakovui priklausančią dalį naudoti pagal tiesioginę sklypo paskirtį. Sklypas iš nėra didelio ploto (0.24 ha), taip pat – netaisyklingos formos, o tai reiškia, jog nėra įmanomas racionalus jo padalinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai J. J., V. J. bei D. K. sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu ieškovai įsipareigojo imtis visų teisiškai galimų priemonių, jog D. K. būtų grąžintas natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste, o už atliktą darbą D. K. įsipareigojo ieškovams sumokėti 1/3 dalį grąžinto žemės sklypo rinkos kainos po šio žemės sklypo pardavimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovai sudarė susitarimą su D. K. turto ir pareigų paveldėtoju atsakovu S. K., kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams 1/3 žemės sklypo rinkos kainos už pagalbą atkuriant nuosavybės teises į sklypą, tai yra už suteiktas pagal žodinį susitarimą su D. K. paslaugas, po žemės sklypo pardavimo. Ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė. 2012 m. spalio 17 d. D. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. 2012 m. lapkričio 13 d. žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre D. K. vardu. Nepaisant to, žemės sklypas iki šiol nėra parduotas, nes atsakovas, ieškovų teigimu, tai padaryti vengia.

Tačiau tokia ieškovų pozicija yra nepagrįsta. Ieškovai pateikė į bylą įrodymus, kad nuo 2013-05-23 žemės sklypo pardavimo organizavimas yra pavestas nekilnojamojo turto agentūroms ar brokeriams. Pačiame sklype yra iškelti skelbimai apie jo pardavimą. Įrodymų apie atsakovo veikimą taip, kad sandoris nebūtų sudarytas, byloje nėra.

Ieškovai, negaudami atlygio už suteiktas paslaugas, remdamiesi CK 6.223 str., 6,204 str. 6.228 str. prašo pakeisti susitarimą taip, kad „Nepardavus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per vienerius metus nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo bus pakeistas šio susitarimo 4 p. įsiteisėjimo dienos, S. K. įsipareigoja per 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo bus pakeistas šio susitarimo 4 p. įsiteisėjimo dienos, arba sumokėti J. J. ir V. J. 46200,00 EUR (keturiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus eurų), arba perleisti J. J. ir V. J. nuosavybės teisę į 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).“ Žemės sklypo vertę ieškovai nustato remdamiesi 2017-09-29 atlikta ginčo žemės sklypo vertės nustatymo ataskaita, kur sklypo kaina nustatyta 174 700 Eur ir atsižvelgdami į tarp šalių vykusias derybas reikalauja sumokėti 46 200 Eur, skaičiuotinus nuo mažesnės, t. y. 154 000 Eur sumos. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad sklypas gali būti ar bus parduotas ir už 154 000 Eur. Sklypas ne vienerius metus yra pardavinėjamas už iš esmės tapačią minėtoje ataskaitoje nurodytai turto vertei kainą, tačiau iki šiol nėra parduotas. Pirminė sklypo pardavimo kaina buvo net 1 600 000 Lt (463 392 Eur), tuo tarpu šiai dienai ji tesiekia 174 700 Eur ir gali dar mažėti. Abi šalys nurodė, kad ginčo sklypo paskirtis tikėtina gali būti paskirta į „konservacinė“, todėl sklypo vertė gali esminiai kristi. Sprendžiant šį ginčą ypatingai svarbu yra tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovams sudaryti taikos sutartį, suteikti ieškovams įgaliojimą žemės sklypą pardavinėti patiems, pradedant 169 000 Eur kaina ir neparduodant sklypo pardavimo kainą mažinti kas tris mėnesius po 3 proc., o pardavus atsiskaityti. Tačiau ieškovai pasirašyti tokio turinio susitarimą atsisakė. Nėra abejonės, kad sklypą pardavinėjant jo kainą kasmet mažinant 12 proc. jis neabejotinai, kainai sumažėjus, būtų parduotas, o ieškovų siekis gauti kaip atlygį 1/3 dalį grąžinto žemės sklypo rinkos kainos būtų patenkintas. Nėra abejonės ir dėl to, kad tikroji žemės sklypo rinkos vertė ir būtų nustatyta būtent jį parduodant nuolat mažinama kaina.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas ieškovams dalį atlygio – 3 000 Eur sumokėjo, siūlė periodinėmis išmokomis išmokėti ir kitą dalį atlygio - 20 000 Eur, o likusią dalį - po sklypo pardavimo, t. y. sutiko iš esmės su visomis sąlygomis, kurios leistų subalansuoti abiejų šalių interesus, tačiau ieškovams atsakovų siūlymai pasirodė nepriimtini.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškinio tenkinti ir keisti šalių sudaryto susitarimo CK 6.223 str., 6,204 str. 6.228 str. pagrindu nėra jokio pagrindo.

Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškinį, iš ieškovų priteistinos atsakovo turėtos 2465 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. J. ir V. J. po 1 232,50 Eur bylinėjimosi išlaidų S. K.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius