Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d. apie 20:00 val. Žirmūnų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga buvo neatidus, nes nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl to kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoju apklaustas D. Č. patvirtino 2015 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, jog, paskambinus liudytojo telefonu Nr. 864669689, jis (liudytojas) paaiškino, kad automobilis Mitsubishi, apsisukinėdamas atbulas, atsitrenkė į stovintį Nissan automobilį, ir apgadino jo priekinį bamperį kairėje pusėje bei kairį priekinį posūkio žibintą; vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį, už valytuvo paliko raštelį, tačiau vėliau grįžęs jo (raštelio) liudytojas nerado, todėl paliko raštelį su savo duomenimis. Liudytojas stebėjo visą įvykį, nes įtarė klastą, kad vairuotojas gali būti nesąžiningas.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d. apie 20:00 val. Žirmūnų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga buvo neatidus, nes nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl to kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus

A. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės eismo įvykio aplinkybės, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio D. Č. 2015 m. spalio 27 d. tarnybinis pranešimas ir paties patrulio duoti parodymai teismo posėdžio metu; administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina ir išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6-7), apgadinto automobilio savininko R. V. paaiškinimai, automobilio Mitsubishi Galant savininko I. B. paaiškinimas (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių Mitsubishi Galant ir Nissan Almera kontaktavusių vietų išlenkimai atitinka (b. l. 14-16).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B., vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino (KET 9 p.). Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007).

KET 234 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamos bylos duomenys įrodo, kad A. B., sukėlęs eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai (padaryta tik turtinė žala), ir eismo įvykio metu nesant nukentėjusiojo, nesikreipė į policiją, t. y. KET 234 punkto reikalavimų nesilaikė. Kaip paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, po automobilių kontakto, iš karto išlipo iš automobilio, ir, apžiūrėjęs apgadinimus, ėmė ieškoti apgadinto automobilio savininko; nepavykus jo rasti, raštelį su savo duomenimis ir tai, kad jis apgadino automobilį, paliko už sugadinto automobilio stiklo valytuvo. Nors nurodyto raštelio byloje nėra, o taip pat nepavyko surasti ir apklausti įvykį mačiusį liudininką, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti A. B. duotų paaiškinimų teisingumu. Aplinkybes, jog A. B. iš tiesų paliko raštelį sugadinto automobilio savininkui, patvirtina 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio D. Č. parodymai ir tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad susisiekus su eismo įvykį mačiusiu liudininku, jis paaiškino, kad už vairo sėdėjęs jaunuolis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus ir už valytuvo paliko raštelį; vėliau į kiemą grįžęs liudininkas pamatė, kad nebėra palikto raštelio, todėl už Nissan automobilio priekinio valytuvo paliko savo duomenis. Byloje nenustatyta, kad A. B. ar jo nurodytas kitas asmuo vėliau grįžo ir paliktą lapelį pasiėmė. Nustatytos aplinkybės, t. y. raštelio palikimas, informuojant apie eismo įvykį ir nurodant savo duomenis, tikintis tiesiogiai su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo, įrodo, kad A. B. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. yra jaunas žmogus (18 m. amžiaus), neturintis pakankamai vairavimo stažo ir patirties (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2015 m. spalio 6 d.), tuo labiau įvykį matęs liudininkas jam patvirtino, kad toks būdas (pranešimas apie eismo įvykį, paliekant raštelį), yra tinkamas, todėl yra įsitikinęs, kad, išvažiuodamas iš eismo įvykio, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įsitikinęs, kad apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Nustatytos aplinkybės apie A. B. elgesį po eismo įvykio, leidžia daryti išvadą, kad jis (A. B.) nesislėpė ir nevengė atsakomybės, todėl konstatuotina, kad A. B. veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta tyčia, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, ir paties įvykio. Tai sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina tai, kad A. B. padarytą pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (nebaustas administracine tvarka, neteistas, jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2015 m. spalio 6 d.). Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai leidžia manyti, kad asmuo padarys reikiamas išvadas ir daugiau nenusižengs. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. B. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jam skiriama 28 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.