Utenos apylinkės teismo įsakymas

2022-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-532-1093/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
e1-532-1093/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34202-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Benetė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-532-1093/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34202-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1, 2.12.1.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorės Jolitos Umbrasienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 14 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų bausme,

2) 2017 m. lapkričio 29 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent jis 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su mama P. Ž. G. metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į tarpuakį ir tokiu būdu nukentėjusiajai P. Ž. G. sukėlė fizinį skausmą Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su senyvo amžiaus mama Ž. G., kurią slaugo. Ji pati nėra savarankiška, jai yra reikalinga priežiūra. Motinai gamina maistą, tvarko namus. Tarp jo ir mamos niekada nebuvo artimo ryšio, ji visada viską reguliavo, jis savo nuomonės niekada negalėjo turėti. Jei išreikšdavo savo nuomonę, tai tarp jų kildavo žodinis konfliktas. 2022 m. rugsėjo 3 d. dienos metu buvo išvykęs iš namų, grįždamas parsivežė alkoholio, kurį namuose ir vartojo. Alkoholio tąkart išgėrė daug, kas įvyko vakare tarp jo ir mamos, nepamena. Neneigia, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kitą dieną pastebėjo ant mamos veido mėlynes, bet jis nieko jos neklausė, o ji jam nieko ir nesakė. Prieš mamą smurtauja jau nebe pirmą kartą. Dėl savo tokio netinkamo elgesio jis nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo J. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties parodymų ir nuoširdaus prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji P. Ž. G. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val., jai būnant namuose miegamajame kambaryje bei sėdint ant lovos, sūnus J., būdamas neblaivus, ją sumušė. Vieną sykį ranka trenkė į tarpuakį, dėl ko paakiuose atsirado kraujosruvos, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ar buvo suduotas smūgis kumščiu ar delnu, negali pasakyti. Niekas konflikto nematė. Dėl sumušimo į gydytojus ar teismo medicinos ekspertus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. Š. parodė, kad dirba Molėtų socialinės paramos centre vyresniąja socialine darbuotoja darbui su šeimomis. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 16 val. 30 min. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas Ž. G., nes centras gavo signalą, kad ji yra sužalota. Nuvykusi pastebėjo, kad jos veido srityje yra kraujosruvų, aplink akių sritis ir ant veido. Ž. G. pasakė, kad prieš kelias dienas ją sumušė sūnus J. G., kuris kartu su ja gyvena bei ją slaugo. Apie įvykį informavo policiją. Atvykus medikams, Ž. G. atsisakė būti apžiūrima.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos - medinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotolentelėje taip pat matyti Ž. G. veidas.

Kiti bylos duomenys:

2022 m. rugsėjo 7 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše nurodyti J. G. teistumai.

2022 m. rugsėjo 8 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad J. G. administracine tvarka nebaustas.

2022 m. rugsėjo 7 d. SODRA duomenimis J. G. nedirba, tačiau yra draustas kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. J. G. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, be jo paties nuoširdaus prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kita medžiaga. J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis savo tyčiniais veiksmais, būdamas neblaivus, motinai sukėlė fizinį skausmą – 2022 m. rugsėjo 3 d. konflikto su motina Ž. G. metu ranka sudavė jai į tarpuakį. Nėra abejonės, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, o kaltinamasis siekė jai jį sukelti.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę J. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, tyčinė. Nors J. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau nuoširdaus gailėjimosi teismas neįžvelgia, kad J. G. prieš motiną smurtauja nebe pirmą kartą, dėl to esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei teismas nepripažįsta. J. G. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – du kartus nuteistas už smurto prieš savo motiną panaudojimą, teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, nedirba, tačiau slaugo savo neįgalią motiną.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis slaugo savo neįgalią motiną, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas įpareigoja kaltinamąjį per šešis mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tai pat dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti J. G. per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. skirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. G. per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus tokį prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Monika Benetė