Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovams M. D. dėl uzufrukto pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 1.141 straipsnio 1 dalis). Vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoris (CK 4.147 straipsnio 1 dalis, 4.148 straipsnis).

CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dovanojimo sutartyje numatyta uzufrukto teise ieškovo sutuoktinė nesinaudoja, kadangi šiuo metu gyvena kitame mieste ir ieškovui bei jo motinai (dalinės nuosavybės teise) priklausančiame name.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

Kita vertus, po dovanojimo sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė ieškovo sutuoktinės gyvenimo sąlygos, tai yra, pasikeitė gyvenamoji vieta, vietoje buto ji persikėlė gyventi į namą, turi nuosavą kiemą.

Iš teismui pateikto Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (bylos lapas 8-9) matyti, kad ieškovo sutuoktine yra tinkamai rūpinamasi, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Jokių pažeidimų ieškovo sutuoktinės atžvilgiu nenumatyta. Pažymėtina, kad ieškovo sutuoktinė teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, todėl jos globėjas (ieškovas) turi pareigą rūpintis ir šią pareigą tinkamai vykdo.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Kaip teisingai nurodė ieškovas, iš tiesų pažeidžiamos ieškovo ir jo sutuoktinės sūnaus (byloje nurodyto atsakovu), kuriam padovanotas butas Kaune, nuosavybės teisės. Jis šiuo butu laisvai negali naudotis, kadangi ieškovo sutuoktinei nustatytas uzufruktas, tačiau faktiškai ji tuo butu nesinaudoja visiškai.

Jokių aplinkybių, kad panaikinus uzufruktą ir nustačius naują uzufruktą ieškovo nuosavybės teise priklausančiai turto daliai, būtų pažeistos neveiksniosios S. D. turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais ieškovo pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų ieškovo reikalavimus, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir panaikintinas uzufruktas butui, adresu (duomenys neskelbtini), o nustatytinas naujas uzufruktas (duomenys neskelbtini).

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Šiuo atveju nors ir sprendimas priimtas ieškovo naudai, tačiau atsakovas (ieškovo ir jo sutuoktinės sūnus) tokiam ieškinio patenkinimui neprieštaravo, atsakovas byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš ieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl ieškovui neatlyginamos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Kita vertus, nors priešingo teisinio suinteresuotumo byloje atsakovas neturėjo, tačiau sprendimas yra priimtas ir jo naudai (siekiant leisti nevaržomai naudotis turtu), atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, būtent iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi išlaidos viršija nurodytą sumą. Bylinėjimosi išlaidų suma byloje sudaro 7 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujančio sutuoktinę S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir panaikinti (duomenys neskelbtini) nustatytą uzufruktą (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti uzufrukto teisę neveiksnia pripažintai S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenimo trukmei naudotis ieškovui, E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančia (duomenys neskelbtini), dalimi.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septyni eurai) pašto išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.