- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-720-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00952-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Advokatai
- Irena Maksimova
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. įgaliotos atstovės advokatės Irenos Maksimovos apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d., ir jai paskirta 10000 Lt bauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nubausta už tai, kad 2011 m. lapkričio 14 d., apie 15.30 val., iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Šalčininkų raj., važiuodama automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. B., gabeno plataus vartojimo prekes, kurių kiekis viršijo nustatytą normą, o būtent: 10 vnt. moteriškų pėdkelnių, 10 porų megztų vyriškų kojinių, 6 vnt. vyriškų kelnių, 50 vnt. moteriškų palaidinių iš poliesterio, 2 vnt. vyriškų striukių, taip pažeisdama Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. P. įgaliota atstovė advokatė I. Maksimova prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie yra nepakankami, keliantys abejonių, byloje nėra įrodyta V. P. tyčia dėl pažeidimo padarymo, ji buvo tik keleivė, automobilį vairavo N. B., kuris nežinojo, kuriuo kanalu reikia važiuoti, pažeidėja su N. B. nesitarė dėl muitinio patikrinimo išvengimo, taip pat V. P. prekių neslėpė, buvo įsitikinusi, kad gabenamų prekių kiekis ir vertė neviršijo leistinų normų, todėl pažeidimas buvo padarytas dėl nežinojimo, kas sąlygoja pažeidimo kvalifikavimą pagal kitą straipsnį. Taip pat nurodo, kad buvo netinkamai įvertintos gabentos 50 vienetų palaidinių, visų pirma, pažeidėja turėjo čekį, patvirtinantį tikrąją prekių kainą, be to, nebuvo galima remtis PREMI duomenų baze, nes ten buvo užfiksuota tik vienos gabentos palaidinės vertė, kai tuo tarpu V. P. gabeno 50 vienetų, todėl labai skiriasi gabentų palaidinių kiekis, esant abejonėms dėl tikrosios gabentų palaidinių vertės, turėjo būti skiriama ekspertizė ar specialisto tyrimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. P. pažeidimą padarė tyčia, todėl pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal LR ATPK 210 str., pažeidėja suprato, kad, važiuodama žaliu kanalu, veiksmu deklaruoja, jog gabena prekes, neviršijant leistino kiekio, pažeidėja taip pat ir žodžiu deklaravo, kad gabenamos prekės neviršija leistino kiekio, be to, ji dažnai važinėja į Baltarusiją ir suprato, kad jos veiksmai yra neteisėti. Taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog V. P. neturėjo prekių įsigijimo čekio, todėl prekių vertė buvo nustatyta tinkamai remiantis PREMI duomenų baze. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas administracinei nuobaudai skirti aplinkybes, paskyrė pažeidėjai teisingą administracinę nuobaudą.
V. P. įgaliotos atstovės advokatės I. Maksimovos apeliacinis skundas netenkintinas.
Vieni iš LR ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.). LR ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu – įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Sprendžiant, pagal kurį LR ATPK straipsnį, ar 209⁶ str., ar 210 str., kvalifikuotina asmens veika, atsižvelgtina į įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuomonės, kad kontrabandos pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. Nors pažeidėja kalta neprisipažįsta, tačiau jos kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme apklausti muitinės pareigūnai V. Dailyda, B. Kel, G. Kalpokas parodė, kad automobilis, kuriuo vyko V. P., važiavo žaliuoju kanalu, taip veiksmu deklaruojant, kad nėra vežama neleistinų prekių ar kad vežamų prekių kiekis ir vertė neviršija leistinų normų; atliekant patikrinimą, automobilyje rasta įvairių V. P. gabentų prekių (moteriškų pėdkelnių, megztų vyriškų kojinių, vyriškų kelnių, moteriškų palaidinių). Liudytojas G. Kalpokas taip pat patvirtino, kad, jau ardant ryšulius su prekėmis, V. P. žodžiu deklaravo, kad veža leistiną prekių kiekį, tuo pačiu taip parodydama, kad jai buvo žinoma, kokį prekių kiekį yra leidžiama gabenti per Lietuvos Respublikos sieną. Todėl akivaizdu, jog V. P. kaltė pasireiškė tyčia, t.y. ji pažeidimą padarė, suvokdama, kad elgiasi neteisėtai ir gabena daugiau prekių, nei yra leidžiama, tačiau vis tiek norėjo jas neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną ir nenurodė automobilį vairavusiam N. B. per sieną važiuoti kitu kanalu. Liudytojo N. B., vežusio V. P., parodymai, kad jis nežinojo, kuriuo kanalu važiuoti per sieną, vertintini kritiškai, nes jis pats prisipažino, kad per sieną važiuoja dažnai, todėl laikytina, kad jis turėjo suprasti muitinės zonoje esančius ženklus, be to, N. B., būdamas pažeidėjos kaimynas, galėjo būti suinteresuotas duoti V. P. palankius parodymus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais; jų vertė ar kiekis neviršija taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Tų pačių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. vežė didelius kiekius prekių: 10 vnt. moteriškų pėdkelnių, 10 porų megztų vyriškų kojinių, 4 vnt. vyriškų kelnių ir 50 vnt. moteriškų palaidinių. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad gabentos prekės buvo įvairių dydžių, tai taip pat patvirtino apklausti muitinės pareigūnai, šios aplinkybės patvirtina, kad priešingai, nei teigia V. P., prekės buvo gabenamos komerciniais tikslais.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti muitinės pareigūnai parodė, kad, atliekant vežtų prekių patikrinimą, V. P. neturėjo ir nepateikė jokių prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Netikėti muitinės pareigūnų parodymais nėra pagrindo, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl atmestini V. P. ir ją vežusio N. B. paaiškinimai dėl to, kad pažeidėja su savimi turėjo prekių pirkimo kvitą, tačiau, atliekant patikrinimą, buvo atsisakyti jį priimti. Pažeidėjai nepateikus prekių įsigijimo dokumentų, prekių vertė pagrįstai buvo nustatyta, remiantis PREMI duomenų baze, kurioje oficialiai kaupiami objektyvūs duomenys apie prekių muitinį įvertinimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių suabejoti prekių vertės nustatymo teisingumu ir kad nustatant gabentų prekių vertę būtų pažeisti galiojantys teisės aktai.
LR ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Skundžiamu nutarimu V. P. buvo paskirta minimali 10000 Lt dydžio bauda. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidėja yra iš dalies darbinga, gauna netekto darbingumo pensiją, tačiau šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ar ypatingomis, be to, neturint duomenų apie V. P. turtą, santaupas, kitas pajamas, negalima pripažinti, jog pažeidėjos materialinė padėtis iš tikrųjų yra sunki. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindų sumažinti V. P. paskirtą minimalią 10000 Lt dydžio baudą nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. įgaliotos atstovės advokatės Irenos Maksimovos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.