Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., jos atstovei G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) sekretore – referente, išsituokusios, auginančios tris mažamečius vaikus, spec. vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016-10-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. dėl to, kad ji 2016-08-31, apie 17.30 val., Taikos pr. 61, Klaipėda, vairuodama transporto priemonę „Opel Astra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės kliudė keleivio pusės galinėmis durelėmis ir galiniu sparnu kitos transporto priemonės priekinio bamperio dešinįjį kampą, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sugadino kitų asmenų turtą. Kadangi eismo įvykio metu padaryta turtinė žala - apgadintas svetimas turtas transporto priemonė, nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl privalėjo nedelsdama pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai, tačiau J. S. apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

J. S. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji buvo tą dieną atvažiavusi į prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelę, nuėjo į tualetą, greitai grįžo prie automobilio ir važiavo į policijos komisariatą. Išvažiuodama nepajuto, kad kliudytų kitą automobilį. Priparkavus automobilį, šalia buvo kitų stovinčių automobilių. Ji vairuoja daugiau nei 10 metų, nėra turėjusi eismo įvykių. Kada atsirado ant jos automobilio policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai, negalėjo pasakyti, sutinka, kad tokie apgadinimai yra ant jos automobilio. Nurodė, jog jos tėvai sunkiai serga ir jai reikalinga teisė vairuoti. Jei būtų kliudžiusi kitą automobilį, nebūtų pasišalinusi. Nesutinka, kad apgadino kitą automobilį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole J. S. nurodė, jog labai apgailestauja dėl susiklosčiusių aplinkybių (b.l. 4).

Savo 2016-09-29 paaiškinime pareigūnams J. S. nurodė, jog gavo pranešimą atvykti š. m. rugpjūčio 31 d. 11:20 val. į Klaipėdos VPK dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vykdama į pranešime nurodytą vietą jai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Taikos pr. 61 (p/c Akropolis). Po to važiavo į Klaipėdos VPK, aiškintis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Praėjus apytiksliai 2 savaitėms, telefonu buvo informuota, kad jai priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rugpjūčio 31 d. dalyvavo eismo įvykyje. Paaiškino, jog apie įvykį ir jo metu galimai apgadintą kitą transporto priemonę nežinojo, nes jokio smūgio ar kontakto su kita transporto priemone manevro metu nepajuto, todėl iš automobilio neišlipo, o nuvažiavo nesuvokdama, kad daro ATPK 130 str. l d. numatytą pažeidimą. Nors ji nepajuto ir nepastebėjo, jog atsirėmė į kitą automobilį, ir nuvažiavo, tačiau sužinojusi, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė. Taip pat pažymėjo, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo, kadangi automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė. Priešingu atveju būtų informavusi nukentėjusįjį ir iš įvykio vietos nebūtų pasišalinusi. Labai apgailestavo dėl susiklosčiusių aplinkybių (b.l. 7).

Liudytojas M. B. teisme parodė, jog nukentėjęs asmuo rado lapelį, kreipėsi į policiją, buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis, buvo apgadintas automobilio priekinio bamperio dešinysis kampas, nukentėjusioji su savo automobiliu pati atvažiavo iki policijos komisariato. Ne jis apžiūrėjo „Opel Astra“ automobilį. Prisiminė pokalbį su J. S., jis pasiteiravo bendrų dalykų. Kai užfiksuojami automobilių apgadinimai, būna, kad lyginami apgadinimai, sustatomi automobiliai šalia, šiuo atveju taip nebuvo daroma, nes buvo pašalinis asmuo, kuris paliko lapelį su apgadinusio automobilio numeriais, to asmens nepavyko nustatyti. Protokolą surašė ne jis, nes medžiaga buvo persiųsta į Neringos policijos komisariatą, rugpjūčio 31 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios automobilis. J. S. automobilis nebuvo apžiūrėtas, nes asmuo atsisakė pas juos atvykti. Prisiminė, jog buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilio priekinis bamperis. Gal suklydo rašydami, kad apgadintas sparnas. Pagal jo praktiką dažna situacija, kad išvažiuojant būna apgadinamas bamperis. Jei apgadinimas būtų nežymus, tada reikėtų sustatyti automobilius ir lyginti, šiuo atveju apgadinimas buvo didelis, nemano, kad pašalinis liudytojas, palikdamas raštelį, apsiriko.

Liudytoja M. M. Š. teisme parodė, kad kai buvo gauti dokumentai, kitą dieną su budinčiu pareigūnu nuvyko prie namo (duomenys neskelbtini), rado mašiną, padarė nuotraukas. Gale ant sparno ir ant galinių durelių iš keleivio pusės buvo įbrėžimai. Skubos tvarka vyko fotografuoti J. S. automobilį, kad asmuo nepanaikintų pėdsakų. Po kažkiek dienų pakvietė J. S., kurią ji pažįsta, kaip vietinę gyventoją. J. S. jau žinojo apie įvykį, komisariate pateikė paaiškinimą. J. S. sakė, kad buvo „Akropolio“ aikštelėje, skubėjo, galimai galėjo apibraižyti automobilį, bet nepajuto. Kito automobilio, kuris galimai buvo apgadintas, nuotraukas matė. J. S. neneigė, kad galėjo būti kontaktas su kitu automobiliu. Jai atrodė, jog automobilio apgadinimai buvo ant bamperio. Sparnas yra dalis virš ratų, negalėjo pasakyti, kad asmuo nėra kviečiamas į apžiūrą automobilio. Jai tai buvo pirma byla. Buvęs kolega neakcentavo, kad turėjo pasikviesti J. S.. Žino, kur yra durelės, sparnas. Gal dėl apsirikimo nurodė apgadinimus ant sparno. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo galimai apgadinto automobilio nuotrauka. Jiems nekilo abejonės dėl padaryto pažeidimo. A. S. neneigė, kad buvo „Akropolio“ aikštelėje. Ant automobilio matė ir tamsius dažus ant „Opel Astros“.

Iš 2016-09-14 tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant eismo įvykio, ROIK 07-16-9434512, įvykusio adresu Taikos pr. 61, Klaipėdoje, tyrimą, 2016-09-14 09 val. 30 min. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti namo kieme stovinčio automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimai: nubrozdintos keleivio pusės galinės durelės ir galinis sparnas (b.l. 9).

Iš 2016-08-31 tarnybinio pranešimo matyti, jog 17.30 val. gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį adresu Taikos pr. ties nr. 61, Klaipėdoje. Į KPT atvykusi E. B. nurodė, kad atėjusi prie savo stovinčio a/m Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra apgadintas pr. bamperis, už a/m valytuvo pastebėjo užkištą įvykio liudininko raštelį, kuriame nurodyta, kad pastarosios a/m apgadino a/m su v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris. Apžiūrėjus a/m Toyota pastebėjo apgadintą pr. bamperį. Nustatyta, kad v/n (duomenys neskelbtini) priklauso a/m Opel Astra, savininkė J. S., reg. (duomenys neskelbtini). Surinkta medžiaga, vyksta tyrimas (b.l. 15).

2016-08-31 paaiškinime E. B. nurodė, kad 2016-08-31, 9.45 val. savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė „Akropolio“ aikštelėje, Taikos pr. 61. Atėjo 16.25 val. ir rado apgadintą automobilį bei raštelį su kaltininko Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paliko įvykio liudininkas. Apžiūrėjusi automobilį, pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis, pranešė policijai apie įvykį ir pateikė liudininko paliktą raštelį (b.l. 19).

2016-10-25 teisme gautas E. B. pranešimas, kuriame ji nurodžiusi, jog ryte apie 9.30-10.00 val. rugsėjo 1 d. atvyko į prekybos centrą „Akropolis“, Klaipėdoje. Atvežė į savo parduotuvę (duomenys neskelbtini) prekes. Mašina buvo pastatyta prie prekybos centro „Akropolis“, namo išvyko apie 16.00-16.30 val. Atėjusi prie mašinos, pamatė stipriai atlenktą ir subraižytą bamperį, kreipėsi į komisariatą. Apsidairiusi ne per toliausiai pamatė „Akropolio prekybos centro kameras, už mašinos stiklo rado liudininko raštelį, kuriame nurodytas kaltininko mašinos numeris, ačiū padoriems žmonėms (b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio raštelio matyti, jog ant jo ranka parašyta: „(duomenys neskelbtini) tai padarė moteris net nesustojo nuvažiavo“ (b.l. 20).

J. S. ir E. B. automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose, iš nuotraukų matyti, kad apgadinimai ant automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-31 užfiksuoti ne ant priekinio sparno, kaip nurodoma protokole, o ant priekinio automobilio bamperio dešiniosios pusės (kampo) (b.l. 13-15, 22, 32-34).

Nors J. S. teisme neigė apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau šioje byloje duodama paaiškinimus dėl eismo įvykio ji nebuvo nuosekli, 2016-09-29 paaiškinime buvo nurodžiusi, kad 2016-08-31, 11.20 val. vykdama į Klaipėdos VPK dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pastatė automobilį prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, apie įvykį ir jo metu galimai apgadintą automobilį nežinojo, nes jokio kontakto su kita transporto priemone manevro metu nepajuto, nors nepajuto ir nepastebėjo, jog atsirėmė į kitą automobilį, ir nuvažiavo, tačiau sužinojusi, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė (b.l. 7), savo 2016-10-03 paaiškinime, kuris yra administracinio teisės pažeidimo protokole, J. S. taip pat nurodžiusi, jog apgailestauja dėl susiklosčiusių aplinkybių (b.l. 4). J. S. neneigė, kad 2016-08-31 savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastačiusi prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau aiškino, jog išvažiuodama jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi. Aplinkybę, jog J. S. 2016-08-31 galėjo būti pasistačiusi automobilį prie prekybos centro „Akropolis“, kuris yra netoli Klaipėdos apskrities VPK patalpų, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys - 2016-08-31, 10.55 val. Klaipėdos apskrities VPK patalpose dalyvaujant J. S. buvo surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 4 d. bei priimtas nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 27, 39-40).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. atstovė abejojo nukentėjusiosios E. B. paaiškinimais, t.y. dėl apgadinimų, ant E. B. automobilio atsiradimo laiko, tačiau liudytojas M. B. teisme patvirtino, jog apgadinimai ant E. B. automobilio užfiksuoti 2016-08-31, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti fotolentelė, sudaryta 2016-08-31 (b.l. 22), be to, teismas atsižvelgia į tai, kad 2016-08-31 rašytame paaiškinime pati E. B. nurodė, jog jos automobilis apgadintas būtent 2016-08-31. Atsižvelgiant į objektyvius byloje esančius duomenis ir tai, kad nukentėjusioji pranešimą teismui rašė praėjus beveik dviem mėnesiams nuo įvykio, darytina išvada, jog E. B. 2016-10-25 pranešime nurodydama įvykio datą – rugsėjo 1 d., tiesiog apsiriko.

Aplinkybę, jog nukentėjusiosios E. B. transporto priemonę protokole nurodytą dieną apgadino būtent J. S. vairuojamas automobilis patvirtina ir tai, kad 2016-09-14 ant J. S. automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti išoriniai apgadinimai: nubrozdintos keleivio pusės galinės durelės ir galinis sparnas, minėti apgadinimai aiškiai matosi fotonuotraukose (b.l. 12-15), kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jos automobilis pati J. S. paaiškinti negalėjo, be to, ant nukentėjusiosios E. B. automobilio paliktame įvykį mačiusio liudininko raštelyje nurodyta, jog E. B. automobilį apgadino moteris, kurios automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Nors minėtas liudininkas nenustatytas, tačiau byloje surinktų įrodymų kontekste minėtas raštelis patvirtina, jog E. B. automobilį apgadino būtent J. S. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog J. S. automobilio apgadinimai užfiksuoti praėjus tiek laiko po įvykio tik dėl to, kad J. S. policijos pareigūnui telefonu nurodžiusi, jog negali atvykti į apklausą, nes dirba Neringos mieste, todėl prašė bylos medžiagą persiųsti pagal jos gyvenamąją vietą į Neringos PK (b.l. 17). Liudytoja M. M. Š. teisme parodė, kad fiksuojant J. S. automobilio „Opel Astra“ apgadinimus ant automobilio matėsi tamsūs dažai.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog apgadintas kitos transporto priemonės keleivio pusės priekinis sparnas, tačiau atsižvelgdamas į byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai, taip pat liudytojų M. B. ir M. M. Š. parodymus, teismas daro išvadą, jog rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą įsivėlė klaida nurodant automobilio apgadinimų vietą. Vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., minėtas netikslumas ištaisytinas, nurodant, kad apgadintas kitos transporto priemonės priekinio bamperio dešinysis kampas, o ne keleivio pusės priekinis sparnas, kadangi protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog J. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, kadangi ji vairuodama automobilį prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės kliudė keleivio pusės galinėmis durelėmis ir galiniu sparnu kitą transporto priemonę bei ją apgadino.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-11/2012, 2AT-1/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-63-935/2010).

J. S. byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Byloje nustatyta, kad J. S. vairuodama transporto priemonę prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės kliudė keleivio pusės galinėmis durelėmis ir galiniu sparnu kitos transporto priemonės priekinio bamperio dešinįjį kampą, t.y. ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sugadino kitų asmenų turtą. Kadangi eismo įvykio metu padaryta turtinė žala - apgadintas svetimas turtas transporto priemonė, nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl privalėjo nedelsdama pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai, tačiau J. S. apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant formaliai, tokie pažeidėjos veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau spręsdamas dėl subjektyviųjų šio pažeidimo požymių buvimo (kaltės) J. S. veiksmuose, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. paaiškino, jog 2016-08-31 statė savo automobilį stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, tačiau jokio smūgio ar kontakto su kita transporto priemone manevro metu nepajuto, todėl iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo, o apie eismo įvykį sužinojo, tik kai policijos pareigūnas jai apie tai pranešė. Sužinojusi, jog ji galimai padarė pažeidimą, ji bendradarbiavo su policijos pareigūnais, taip pat teigė, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo, kadangi automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė. Bylos medžiagoje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra dideli. Be to, nenustatyto liudininko paliktame raštelyje taip pat nurodyta, jog automobilį kliudžiusi moteris net nesustojo ir nuvažiavo. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog J. S. galėjo nepajusti kontakto su kita transporto priemone, priešingu atveju būtų išlipusi ar apžiūrėjusi savo automobilį. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus teismas neturi pagrindo abejoti J. S. teiginiais, kad ji galėjo nepajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę. J. S. savo transporto priemonės apgadinimų neslėpė, jie užfiksuoti praėjus dviem savaitėms po įvykio. J. S. elgesys po įvykio – neslėpė savo transporto priemonės apgadinimų, pareigūnams pripažino, kad galėjo apgadinti kitą transporto priemonę, neneigė, jog toje aikštelėje buvo pastačiusi automobilį, rodo, kad J. S. nesistengė apsunkinti kaltininko nustatymo, priešingai, su policijos pareigūnais bendradarbiavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo tikėti, jog J. S. galėjo nepajusti, jog kliudė kitą transporto priemonę, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokdama, kad tokį įvykį ji sukėlė, tai yra nesąmoningai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, nenustatęs J. S. veiksmuose tyčios, bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukia, nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pažeidėjos atsakomybę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 26).

Skirdamas administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę — turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai (b.l. 46), augina tris mažamečius vaikus, į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidėjai skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda, nustatant sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 32 str., 250 str., 286- 287 str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.

J. S. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jai paskirti 42 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, ROIK: 16062098484, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.